Nuo pat gimimo dukryte nepripazino ciulptuko, spjove per kelis metrus

zinoma, butumem pasistenge, butumem atrade toki kuris jai tiktu, bet mes to nedarem, tas pats ir su merliuku, pora kartu pridejau prie veiduku, ji sukosi i kita puse, tad daugiau ir nedejau. O dabar labai del to dziaugemes, nereikia nei nuo vieno ''zaisliuko'' jos atpratinti