QUOTE(liutukas @ 2008 07 02, 16:59)
*Kuo tolyn, tuo labyn as pradedu grimzti i apatija. O dar jis vaiko labai nori, ir as aisku noriu, myliu vyra labai, bet pradedu bijoti, o kas jei man ta kokia depresija isivarys, as nuprotesiu.
**Aciu Gabred, kad nors ka cia radau pasikalbejimui
*Iš tavo pasakojimo spėju, kad tikrai didelė kontrolė jaučiasi iš jo pusės

, o dėl vaikelio tai manau pati nuspręsk

.Kol mes neturėjom vaiko visai kitaip į pasaulį žiūrėjau

, ir vis atidėliojau

, o dabar esu labai laiminga, kad turim sūnų

. Žinoma, visko buvo ir po vaiko gimimo, vyrui atrodė, kad dėmesio jam mažai rodau, nors tai tiesa

, pirmas vaikas, tai visas dėmesys jam, nes daug ko nežinau ir nemoku, bet pamažu padėtis taisosi

, abu džiaugiamės vaikeliu ir einam į priekį-pasiginčydami, pasibardami, pasimyluodami ir t.t. Aš kaip mama, tau galiu pasakyti, kad vaikelis tikrai yra labai labai nuostabu

ir tau linkiu jį susiplanuoti, nes tu to verta-tapti pačia pačiausia mama
**Jei tik kuom galiu padėti, visada smagu paplepėti

ir ant vyrų paburbėti