QUOTE(rasve @ 2007 10 11, 08:14)
Aš vis negaliu pamiršt jūsų valgymo
Mūsų dar buvo mažuliukė,ji taip nevargo
Bet ką dabar,kaip aš sakau,gyveni ir tiek gyvas į žemę nelįsi. O jūsų mažulė jus vis džiugina savo pasiekimais
ir pilna burna dantukų, faina
darbe kaip darbe,nieko gero
geriau buvo sėdėt namie
jau baiginėja paminklą, dar variau sakyt,kad pataisytų,nes man šis tas nepatiko. Bijau ir laukiu,ką jie ten man suraitys, sukonstruos, tikiuosi patiks
Jau turėtų greitai pastatyt
Vaikis tai atšventė gimdienį savaitgalį, šoliuoja į daržą, nors keltis vis sunkiau darosi. Tamsu rytais,tai taip visi norim pamiegot
Laukiu,kada uošviai pasiims biškį vaiką į kaimą,tada bent jau jis pailsės, paatostogaus
Ir tėveliai pailsės 




darbe kaip darbe,nieko gero







Mano irgi mazesne taip nevargo,as ja net miegancia pamaitindavau,bet kai didesne tai vis sunkiau darosi. O dabar tai ji visai isgudrejo,kai reikia kist zonda iskisa liezuvi ir uspaudzia ir sypsosi patenkinta,kad neikisu


O siap tai bijau prisikalbet,bet rami pasidariusi ir nakti miega, ir diena. Tai visiskai nebepavargstu




Tai didziausi sveikinimai atsventus gimdiena Kristupui

Laikykis,zinau,kaip sunku... As tai vis sunkiau isivaizduoju,kaip gali ir mums nutikti... Jei anksciau dar galedavau pagalvot,tai dabar jau tos mintys nebepakeliamos...
Stengiuosi dziaugtis kiekviena minute
