Ajetus... Ir manęs tai greitai laukia Smurka, o ką dabar sako sūnus? Kaip reaguoja į tą reikalą, kad policija net įvelta? Bijo nors kiek ar kaip? Kad mokyklą keisti reikia, tai faktas. Paaugliai net į menkas problemas žiūri padidintai, o jei tos problemos iš tiesų didelės... Pedagogėms siūlyčiau nenusileisti Čia gal dar ir kokie asmeniškumai veikia O sūnų belieka gasdinti ir gasdinti, kol naująją mokyklą preciziškai lankys.
Oho.. Tada tikrai didelę bėdą turi, jei jau nieko nebijo Kelintokas jis? Gal reiktų grūst kur dirbt ar pan., kad gyvenimo pamatytų? Tokiu atveju gal net nauja mokykla nepadėtų
Smurkiausioji, o dabar prisimink kaip prieš metus laiko rašei, kad Tavo sūnaitėlis kažką ten nuskriaudė, sukišdamas kažką ten į klozetą. Aš jau tada sakiau, kad jei nebus imtasi ekstaordinarių priemonių (o tai tikrai leistina, nes poelgis ribojasi ties cinizmo riba), tai linčo teismą surengs bendraamžiai (arba, kas dar blogiau, jų tėvai). Tada visi "oi, ai, kaip taip galima, voveriuk daužyk savo vaikus"..... Dabar vėl darai klaidą: kaltini ne pacaną, bet mokytojas. Gal geriau reikia ne po svietą lakstyt (neskaičiau tamstos nuotykių, bet labai jau reklamuojiesi), bet užsiimt kaip pridera auklėjimu, nes kol kas tamstos sūnaitis ritasi juodais ŠUNKELIAIS. Ir jei nebus su juo dirbama - nei auklėtojų, nei mokyklos pakeitimas NEPADĖS. Priimk tai ne kaip bandymą įgelti, bet kaip draugo patarimą.
Žinau, kad visuomet sunkiausia kaltę prisimti sau. Taip jau yra. Ir pripažinti klydus labai sunku... Tokis skaičius praleistų pamokų neatsirado per vieną dieną. Juk kasdieną, kas savaitę jis radosi ir didėjo. Žinodama, jog augini šiokių tokių problemų keliantį sūnų (juk apie tai ne kartą forume pati rašei), juk galėjai, pripažink, tikrai galėjai daugiau ir laiku domėtis juo. Ar kalbėjaisi su auklėtoja iki to, kol sužinojai apie siaubą sukėlusį dalyką? Ar skambinai, teiravaisi? Mes visi norime, kad mumis rūpintųsi, šokinėtų: "auklėtoja privalo", "auklėtoja neteisi"... O tėvai neprivalo? Auklėtoja klasėje turi 30 mokinių - šiandien šitie, rytoj kiti. Ir dažnai pernykščius pamiršta... O tėvai? 1 - 2 - 3 atžalėlės, kuriomis deramai turi rūpinti kiti? Kam tu augini sūnų? Mokyklai? Auklėtojai? Ar gali tikėtis, kad kartais tik metus su klase bendraujantis žmogus įdiegs jam tvirtus atsakomybės pagrindus? Juk tai tavo rūpestis - tavo tai vaikas!
Laisve, bandau spėti, kad tu savo tėvams buvai geras vaikas ir didelių problemų nekėlei. Nes tiesiog matau, kad tau viskas labai paprasta atrodo.
O aš buvau banditė paauglystėje, kuri vadovavosi principu "jei darai gerai - tai tik labai gerai, jei blogai - tai blogiausiai". Apie gerus dalykus nepasakosiu, paminėsiu bloguosius.
Kadangi anksti subrendau ir 14 metų būdama atrodžiau mažiausiai 16, fizine jėga gerokai lenkiau savo bendraamžius (nes ir sportavau dar). Todėl nevengdavau jos pademonstruoti, damų tualete skausmingai aptalžydama man "prasikaltusias" mergaites. NA, tie prasikaltimai buvo simboliški, neva atsigirsdavo man, jog jos mane apšnekėdavusios, nors kaip buvo iš tiesų aš net nesistengiau aiškintis. Man svarbu buvo tik pakrauti joms malkų ir pagarsėti mokykloje kaip didis siaubas. MAn buvo pavykę. Tik, deja, pedagogų ši mano "veikla" nepasiekė, tad nežinau, kaip jie būtų tą problemą su manimi sprendę. Tik viskas išsisprendė savaime. Perėjau į dešimtą klasę ir nusprendžiau, jog esu baisingai suaugusi ir man jau ne lygis taip vaikiškai santykius aiškintis.
Lakstymas iš pamokų. Pradėjau kaip tik dešimtoje klasėje. Tada negalėjau paaiškinti, kodėl lakstau. Šiandien galiu. Bet nepasakosiu, ilgai užtrukčiau. Juo labiau kad paaiškėjus šiai mano nedorai veiklai niekas tų priežasčių ir nepuolė aiškintis, o išsyk tai palaikė didžiausiu pasileidimu. Ir žinai ką? Aš laksčiau iš pamokų tol, kol lankiau mokyklą. Niekas nepadėjo, jokie gąsdinimai ir net diržiukas šiknon man, šešiolikemetei.
Grįžtant prie mano situacijos. Mano sūnus iš namų nelaksto. Neskaitant smulkių problemėlių, iš esmės jis man yra auksas, o ne vaikas. Absoliučiai visos problemos, dėl kurių kyla namie konfliktai yra mokykla, mokykla ir dar kartą mokykla.
Sakau, kad galiu sutikti su tuo, kad kažko nepadariau, nesugebėjau padaryti. Gal man pagalbos reikia, o ne nuobaudos? Kodėl yra manoma, kad administracinė byla staigiai ims ir apšvies protą man ir mano sūnui???
Malonu girdėti. Dar maloniau, jei taip tau atrodo. Tačiau taip tik atrodo... Mano mokslo metais mokytojams tekdavo įklijuoti papildomą puslapį į pažymių knygelę pastaboms Daugiau tegu lieka paslaptyje, nes dabar tikrai mamai nekeliu problemų - esu geras vaikas.
Dirbu mokykloj ir tikrai dažnai susiduriu su tokiom problemom,kaip lakstymas iš pamokų ir t.t. Galiu pasakyt tik tiek,kad vaikas į mokyklą ateina iš šeimos ir kuo puikiausiai parodo kokios jo namuose vertybės, požiūris, kaip jis namuose buvo auklėjimas. Taip kad nėra čia ko ant tų mokytojų varyt, o reik į save pirma pažiūrėt : kokie tėvai - tokie vaikai... Nėra ko stebėtis savo vaiku, kai pati apie savo paauglystę tokias istorijas pasakoji...pati kalta, brangioji,kad savo vaiko nesugebi išauklėt tinkamai
Dirbu mokykloj ir tikrai dažnai susiduriu su tokiom problemom,kaip lakstymas iš pamokų ir t.t. Galiu pasakyt tik tiek,kad vaikas į mokyklą ateina iš šeimos ir kuo puikiausiai parodo kokios jo namuose vertybės, požiūris, kaip jis namuose buvo auklėjimas. Taip kad nėra čia ko ant tų mokytojų varyt, o reik į save pirma pažiūrėt : kokie tėvai - tokie vaikai... Nėra ko stebėtis savo vaiku, kai pati apie savo paauglystę tokias istorijas pasakoji...pati kalta, brangioji,kad savo vaiko nesugebi išauklėt tinkamai
Neteisi tu Leticija, oi neteisi. Tuo klausimu, kad jei pati tokia buvai tai ir tavo vaikis toks.Nesamone juoda.Paziurek kiek nusikalteliu is GERU seimu. o pasiklausius apie Sou zmones, daugelis vaikysteje tevam kele problemu. Negalima taip teigti, kad jei pats buvai padauza, tai ir vaikai tokie.
As irgi buvau "shustra" ir begdavau is pamoku ir pasipesdavau ir pasikoliodavau.Juk baisiai pana buvau. Ir nieko isaugau ir dar visai neblogu zmogum.Ir seima ir vaiku turiu ir juos aukleju ir net pasakoju, kaip negraziai elgiausi ir kokia buvau.Neteigiu, kad elgiausi gerai, bet noriu, kad mano vaikas suprastu, kad taip elgtis nereikia, kad negalima kitu zeminti ir t.t. ir t.t.
Dirbu mokykloj ir tikrai dažnai susiduriu su tokiom problemom,kaip lakstymas iš pamokų ir t.t. Galiu pasakyt tik tiek,kad vaikas į mokyklą ateina iš šeimos ir kuo puikiausiai parodo kokios jo namuose vertybės, požiūris, kaip jis namuose buvo auklėjimas. Taip kad nėra čia ko ant tų mokytojų varyt, o reik į save pirma pažiūrėt : kokie tėvai - tokie vaikai... Nėra ko stebėtis savo vaiku, kai pati apie savo paauglystę tokias istorijas pasakoji...pati kalta, brangioji,kad savo vaiko nesugebi išauklėt tinkamai
Vat kaip kartais lengva teisti kitus, viską matant iš savo varpinės. Žinau ir kaip mokykloje dirbama - kiekvienas vertina situaciją savaip ir turi savus darbo metodus. Ir mokytojas, kuris turi trisdešimt metų darbo patirties, anksčiau man keldavo pagarbą ir pasitikėjimą juo kaip pedagogu. Dabar pasakysiu taip: nei išdirbti metai mokykloje, nei pedagoginins išsilavinimas nesuteikia teisės teisti kitų ar jaustis teisiausiu. Šiaip čia nėra varoma ant mokytojų, o aptarinėjama konkreti situacija, niekada nesutiksiu, kad visi mokytojai idealūs, yra darančių klaidų ir reikia mokėti tai pripažinti. Dažniausiai to negali pripažinti tie, klystantys. Taip pat ir labai puikių mokytojų teko sutikti - žemai lenkiame prieš juos galvą.
Ir dar: jei jau taip griežtai tamsta mokate teisti, tai gal ir tiems, kurie turėjo problemų mokykloje, reikėtų išvis uždrausti vaikų turėti?
Smurka, jei tai TIKRAI pirmas kartas, niekas tavęs nebaus bauda. Tiesiog praves profilaktinį pokalbį su tavimi ir sūnumi, tave supažindins su tavo, kaip mamos pareigomis. Gal ir pikta, bet.....tėvai turi augint, auklėt ir atsakyt už savo vaikus, o ne pedagogai Patikėk, negali mokytojai suteikt visakeriopą pagalbą kiekvienam mokiniui ir dar pamatyt kad jam jos reikia ir dar lįsti į akis ir siūlyti. Kreipkis pati su sūnumi pagalbos į soc.pedagogę-tikiu, kad padės.
Čia gal dar ir kokie asmeniškumai veikia 
O sūnų belieka gasdinti ir gasdinti, kol naująją mokyklą preciziškai lankys.
Kelintokas jis? Gal reiktų grūst kur dirbt ar pan., kad gyvenimo pamatytų? Tokiu atveju gal net nauja mokykla nepadėtų 
Daugiau tegu lieka paslaptyje, nes dabar tikrai mamai nekeliu problemų - esu geras vaikas.
Patikėk, negali mokytojai suteikt visakeriopą pagalbą kiekvienam mokiniui ir dar pamatyt kad jam jos reikia ir dar lįsti į akis ir siūlyti. Kreipkis pati su sūnumi pagalbos į soc.pedagogę-tikiu, kad padės.
