Visuomenės sveikatos fakultetas

Ačiū už patarimą, bet gal galima konkrečiau? Kas tokio yra tame moksle, kad neverta ten lįsti? Ir yra dar vienas labai svarbus dalykas - kur tada stoti? Galvoju apie kokią ekologija ar kažką tokio. Žodžiu, labai pasimetusi esu.

Patariu nuosirdziai - nestok
As irgi svaigau apie medicina, gerai mokiausi, norejau istoti... nu ir ka, istojau i KMU gydomaji fakulteta...trecio kurso pradzioje meciau Nerealu ten, kruvis didziausias, mokytis reikia ciklais, kiekviena diena kontroliniai, kas savaite koliai, kas menesi egzai. Neka kada pailseti, stogas vaziuoti prdejo. Susirgau, praleidau beveik 2 savaites paskaitu. Niekam neidomu, kad as sirgau, buvau praleidusi darbus ir turejau juos atidirbti (aisku reikia dar susimoketi uz juos), neatidirbus darbu, neleido laikyti koliu, neislaikius koliu - neprileido prie egzo...skola Dar reikia pamineti destytoju priekabiavima slykstus seniai glosto kojas, klausineja apie asmeninius intymius dalykus Fui...nenoriu net prisiminti medkes, mokytis "n" metu ir paskui gauti juokinga atlyginima. Dziaugiuosi, kad meciau.
Dabar studijuoju 3 kurse VUKHF ir labai tuom dziaugiuosiu

Tikrai atvėrėte man akeles. Net nebūčiau pagalvojusi dėl to priekabiavimo. Šlykštu... Turbūt teks dairytis kur nors geresnių profesijų. Bet kur galima įstoti su mano gamtamoksliais, kai jau ruošiausi medicinai? Nelabai norisi į pedagoginį lįsti, ten dar mažiau perspektyvų. Žodžiu, padėtis be išeities.

As baigiau med.mokykla.Mokslai buvo idomus,netgi labai.Darba irgi susiradau "egzotiska"-operacineje.Viskas buvo labai ,idomu dirbt,geras kolektyvas,bet...pinigu mazai,karjeros galimybes lygios nuliui.Bet visi mano buve kolegos,kurie medicina studijavo,o besimokindami sekmingai su manim "seseriavo" ,dabar dirba ligoninese,gan neblogus darbus turi,tik nezinau,ar labai jau ten uzsidirba Bet ne vieno negirdejau labai besiskundziancio.
Siaip tai yra ir lengvesniu budu tuos pinigelius uzsidirbt,nebutina 11 metu prie knygu sedet,nebent is pasaukimo...

As baigiau KMU Is tiesu tai nieko ten baisaus nera,nereikia taip baisiai viska nupiesti Toks vaizdas,kad konclageris Jei esi apsisprendusi ir tiek metu galvojai stoti,tai stok Visada jei nepatiks, galesi iseiti,juk niekas uz kojos nepriris. Taip,mokytis is tiesu reikia nemazai ir nelengva,taciau juk ir istojai tam,kad galetum zmogui padeti.Be to ,turi daug ismanyti,nes negali klysti.Nezinau,as laiminga,kad baigiau,ir man visai negaila tu praleistu metu.O mergina,kuri cia taip viska baisiai nupiese-tiesiog tai gal nebuvo jos pasaukimas,gal ir pabaigusi, siaip netaip,nebutu dirbusi pagal profesija. Zinok,kad ne viskas i pinigus susiveda.O kad atlyginimai mediku kils ir neuzilgo ,tai tikrai.Beje,geras,profesionalus medikas ir dabar pacientu nestokoja ir visai neblogai gyvena.
Taip,kad tau paciai spresti.Siulyciau atvaziuoti i atviru duru dienas.Sekmes

Ačiū už nuomones. Stengsiuosi apsispręsti teisingai. Kartais atrodo, tikrai rinksiuosi kažką kitą, bet vėl abejonės kankinti pradeda Tada iš naujo viską pergalvoju ir nebežinau, ką daryti. Žodžiu, plaukioju šiek tiek. Ir dar vienas dalykėlis - mintis "jei nestosiu į medicina, nuvilsiu tėvus". Žinau, kad jiems vis tiek būsiu geriausia, bet pačiai kažkaip nesmagu dėl to būtų. Ech, nesuprantu pati savęs, kur jau ten kitiems mane, tokią keista būtybę, suprasti

O čia tik vienas patarimas..jei tai darysi tik dėl to, kad neapviltum tėvų....tada to daryti nereikia.Nes kad paskui įpusėjus mokslus arba jau pabaigus 6 kursus visko nemestum...ir nesigailėtum.Mediku būti reikia turėti noro , įvertinti tai : kad bus daug mokslo, rimtų egzaminų, studentiško gyvenimo ne tiek daug jei lyginsi su kitais universitetais, įgijus specialybė irgi sunkus darbas tiek naktimis, tiek savaitgaliais, tiek parom. Negąsdinu...esmė kad tau pačiai patiktų medicina , bendravimas su ne visada laimingais žmonėmis....

O kitai merginai ,kuri galvoja ar važiuoti į užsienį: atsakau stažuotėm, mokslams- tik pirmyn, pamatysi naujus žmones,naujos programos, nauji miestai, įspūdžiai.O dėl darbo....galima ir padirbėti..o kodėl gi ne...į Lietuvą kelias niekada nebus uždaras.Pakils atlyginimai, norėsi ir grįši....

Aš baigiau mediciną VU. Merginų pasipešiojimai aukščiau- tipiškas vaizdelis. Pavydas, apkalbos, absoliutus įsitikinimas tik savo teisumu- savybės būdingos medikams, ir samoningai ar nesąmoningai ugdomos medikų (tiek gydytojų, tiek slaugytojų) mokymo procese.
Labai nesigailiu, kad mokiausi, bet jau trys metai nebedirbu gydytoja, išėjau į farmacijos kompaniją. Tik studentai-idealistai gali svaičioti apie gydytojų algų didėjimą , nuostabią profesiją ir t.t. Lietuvoj dirbti gydytoju (tikriausiai ir slaugytoju) absoliuti nesąmonė, pasiseka tik vienetams- kas turi tvirtą užnugarį arba šiaip, savo talento ar asmenybės dėka sugeba susirasti įtakingų užtarėjų (daugiauisia čia kalba eina apie chirurgines specialybes). Tačiau vėlgi- reikalinga išmokti kiaulės akimis imti kyšius (ar kaip juos kitaip gražiau pavadint), nors tikriausiai atliekamas darbas yra vertas to (kaip verti gauti atlyginimą už darbą ir kitų specialybių gydytojai). Vnz nors žadama ir keliami tie atlyginimai, realybė vis tiek -uždirbsi daug mažiau nei tavo bendraamžiai, pasirinkę kitas specialybes ir nepraleidę tiek metų prie knygų ...
Tačiau jei tikrai labai labai norisi- kodėl gi ne, pirmyn. Tik jei nori gyventi pakankamai normaliai, patarčiau rimtai apsvarstyt galimybę gyvent ir dirbt užsienyje ir besimokant tuos 11 metų ( ) ieškot ir ruoštis tam tikslui.

Dar mokydamasi vidurinėje svajojau apie gydytojos profesiją. Žinojau, kad nieko kito taip nenoriu, tik dar buvau sudvejojusi, ar stoti į lietuvių filologiją, o gal psichologiją, bet vis tik nusprendžiau, kad, studijuodama ką nors kita, o ne mediciną, visą gyvenimą gailėsiuosi.

Na ir kokie rezultatai? Baigiau mediciną, dabar esu rezidentė (trečius metus, liko dar 2). Labiausiai mane traumavo tai, kad dėl asmeninių kai kurių "viršūnių" konfliktų negavau vietos į tą specialybę, kurios norėjau. Likau kitoje specialybėje, kuri man apkarto po nuolatinių gydytojų intrigėlių kiekviename skyriuje (žiūrėjimas, kas kaip apsirengęs, kiek uždirba vyras ir t.t., ir pan. - kažkokios bobiškos nesąmonės...), po susidūrimo su karčia Lietuvos medicinos realybe, kai gydoma ne taip, kaip reikia, bet tuo, kas yra skyriuje, taip, kaip kažkoks profesorius nusprendė ir pan.

Ką galvoju dabar - gailiuosi, kad nestojau kažkur kitur. Nes, žinokit, iš bet kurios specialybės pabėgti daug lengviau, nei iš medicinos. Čia per 10 metų pasidaro baisu ką nors keisti, juolab kad žinai, jog grįžti bus neįmanoma arba nepaprastai sunku (juk, norint dirbti gydytoju, reikia turėti licenziją, t.y., dirbti gydytoju bent 3 metus iš paskutiniųjų 5 - gal šiek tiek ir klystu, bet kažkas panašaus). Kitą specialybę pakeisti daug lengviau, niekada neuždaromas kelias grįžti. O čia? Žinau, kad, išėjusi į kitą sritį, į mediciną nebegrįšiu, teks dėti kryželį. Man asmeniškai baisu. Bent jau dabar. Bet po truputį bręstu prie to, kad vis tik išeisiu.

Kol kas liksiu rezidentūroje, nes ne tiek daug ir liko. Bet ieškausi kokios nors kitos specialybės, kuri mane labiau tenkintų. Galvoju apie magistrantūros studijas kur nors kitur...

zinot, nekreipiant demesio i visas baisenybes, kurias Hereja suminejo, mokytis labai idomu nei vienos dienos nesigailejau kad istojau.dabar baigineju trecia kursa.aisku mokytis sunku, kruviai nerealus ir daugelis destytoju tai kontrolinukai kiekviena diena tai tik geriau, nereikia paskutine diena visko mokintis aisku reikia kad pati medicina patiktu, kad butu idomu tada ir viska istveri lengviau

Na, man visus 6 metus irgi mokytis visai patiko, tik kad realus darbas pasirodė ne toks, kaip savo svajonėse buvau nusvajojusi...

Geriausia būtų turėti pažįstamų gydytojų ar medikų šeimoje, kad prieš stojant mediciną būtų galimybė apsilankyti skyriuje ir viską pamatyti. Nors ir tada vargu ar išeitų pajusti taip, kaip atėjus dirbti...

Jei ne paslaptis, kokią specialybę norėjai pasirinkti ir kur pasilikai? Su grupiokais dažnai pašnekam, kur kas norėtų dirbti, bet paskui kai pagalvoji, kad noras dar ne viskas...