QUOTE(Bitkresle @ 2005 05 31, 19:28)
Na, man visus 6 metus irgi mokytis visai patiko, tik kad realus darbas pasirodė ne toks, kaip savo svajonėse buvau nusvajojusi...
Geriausia būtų turėti pažįstamų gydytojų ar medikų šeimoje, kad prieš stojant mediciną būtų galimybė apsilankyti skyriuje ir viską pamatyti. Nors ir tada vargu ar išeitų pajusti taip, kaip atėjus dirbti...
va, va, merginos... sudetinga ta musu profesija... as irgi svaigau del tos medicinos, niekur kitur nenorejau studijuoti. tetis sake: "durne, nestok, stok geriau i teise, ekonomika. mokaisi 10-tukais, bet kur istosi". tikrai durna buvau, nepaklausiau. beje, mano tevai ne gydytojai.
na ir ka, mokiausi, vargau. jau kokiam 3-4 kurse suzinodavau, kaip koks klasiokas ar pazistamas isidarbino i firma, banka ar kitur... uzdirba tokius pinigus, apie kokius medikams net nesvajot. nors tie patys klasiokai mokykloj buvo didziausi luzeriai.
taciau vis dar tikejau sviesia medicinos ateitimi. kokiam 3 kurse maniau sau: "nieko, brangioji, na dar keli metai studiju, tada dar kokie 5 metai rezidenturos... tai per tuos metus medicina taip pasikeis, taip suklestes, kad vos tik baigus manes laikia sviesus rytojus". ir ka jus manot - tie 7 metai prabego nespejus sumirkseti, prasidejo paskutiniai rezidenturos metai, luzeriai klasiokai per ta laika pasistate namus.. o situacija medicinoje tuo tarpu ne tik kad nepagerejo, o turbut tik pablogejo.
didziausia beda ta, kad nuo pat pirmos studiju dienos iki dabar, medicinos mokslas ir pasirinkta specialybe man patiko ir toliau patinka. tiesiog neisivaizduoju saves kazkur kitur. priesingu atveju buciau seniai is medicinos pasiplovus. o dabar gyvenu sau toliau su ta debiliska savo ideja "na o gal dar keli meteliai ir ateis svente i musu kiema".
beje, gaila man dabar tu rezidentu, kurie normaliai nepabuve visuose terapiniuose arba chirurginiuose cikluose, iskart po pirmines rezidenturos turi rinktis specialybe. oi kaip nuomones pasikeicia perejus per visus skyrius