Merginos, dziaukimes kiekviena akimirka
Dziaugiuosi, kad dauguma laiskeliu yra labai pozityvus ir palaikantys...besilaukiant maziuliuko, tai labai svarbu, nes juk nerimas nieko gero neduos...
O jei netycia mazuliukas pavirsta zvaigzdele ar angeleleliu, tai reiskias, taip jis apsaugo save nuo gyvenimo zemeje ir apsaugo mus nuo kanciu, kurias turetume salia jo patirti...kaip pagalvoju, tai daznai mes gyvenime galvojame per daug apie save.....
as ir vis grauziuosi, kad netvarkau namu pastaraji menesi, labai retai padarau valgyt, nors labai noriu miego, bet sazine grauzia, tad kartais neinu pogulio...bet juk ir vel galvojant apie ta mazaji Dievo dovanota stebukleli, kurio pasireiskima manyje pradejau labai aiskiai jausti kone nuo pirmos pastojimo dienos (ir pirmom savaitem jauciaus tikrai ne itin smagiai), reikia tik ilsetis ir galvoti tik apie ji ir reaguoti i savo organizmo poreikius...
Aciu uz jusu pasidalinimus ir nepraraskime vilties bei kaip vienas zmogus pasake "turekime vaikiska pasitikejima"
Ta proga einu pasivaikscioti ir i lovyte
O gydytoju nerealiu tikrai yra!!! As labai bijojau eit pas apylinkes gydytoja, nes ji nauja, bet pirmoji, kuri ne neklause ar gimdysiu ir dziaugesi, kad atejau taip anksti, nes isskyros negrazios, tad su zvakutem draugauju dabar...ir kai is savo naivumo pabuvusi su uzkimusia drauges dukryte iskart apsirgau, gydytoja iskart prisake ka daryt ir liepe buti izuliai ir nekreipt demesio i zmones o be eiles eit pas gydytojus, nors realiai gi nesimato, kad nescia...Tad as esu labai laiminga, kad yra gydytoju tikrai pagal savo pasaukima
P.S. Mano mazuliukui 6sav. (pagal paskutines mmm), bet realiai pradeda eiti 5 sav. ir jau kankina tik blogumas, silpnumas ir mieguistuimas bei emociju kintamumas, kai pacias pirmas savaites ko tik neskaudejo....