QUOTE(severa @ 2011 09 22, 15:35)
Na tiesiog pagalvojau, kad gal bandyti kalbėtis nuo tų laikų kai jis mergino, kai draugavot, kokia graži buvo bendro gyvenimo pradžia, atsargiai (jokių būdu ne rėžiant kalbą) užsiminti apie tuos neduodančius tau ramybės pokyčius judviejų santykiuose, bendravime, elgesyje.
Čia tiesiog pamąstymas
Kažkada atsitiktinai išėjo iš kalbos, kad jis to laikotarpio nenorėtų pakartot. Čia ne to, kai mergino mane, o jau kai vaikelis buvo. O aš tą laikotarpį prisimenu, kaip gražiausią partnerystės pavyzdį. Man atrodė, kad tuomet ir laiko skyrėm vienas kitam, ir dalinomės šeimos rūpesčiais gražiai, ir neleidom pervargti vienas kitam, ir t.t.
Mane tai šokiravo. Nes man tai buvo geriausias laikotarpis, harmoningiausias. Sakė, nei už ką vėl nesutiks lygiai dalintis mažo vaiko priežiūra ir namų ruošos darbais.
Nors tuo metu, kai taip buvo, nejaučiau nieko, kad jam būtų blogai.
Tiesa, tuo metu mano pajamos uždirbamos buvo didesnės, nors prie to, kad jos tokios būtų prisidėjo ir jis.
Jei šalia sudėti tą faktą, kad viskas kardinaliai pasikeitė jam ėmus dirbti, tai spėju, kad galėjo taip būti, kad vis dėlto tuomet jam nebuvo gerai, tik jis to visiškai neparodė. Tai mane būtent ir šokiravo - kad jam buvo negerai, kai man buvo gerai, o aš maniau, kaip mes čia gražiai gyvenam ir atvirai bendraujam. Bet jis niekuo, nei žodžiu, nei kuo nors neužsiminė tuomet, kad jam blogai.
Matyt, jautėsi, kad kai uždirbo mažiau, negalėjo reikalauti šeimoje tokių sąlygų, kad ir jam būtų gerai, darė labiau taip, kaip aš norėjau, o pats tyliai giliai kentėjo. O kai pradėjo uždirbti, pagaliau atsigavo jo ego, ir jis pasijuto turįs įsivesti tvarką šeimoje tokią, kurioje elgtųsi komfortiškai.
Blogis tame, kad tą tvarką įsivedė su manim nepasitaręs, ir aš tokiai tvarkai ir nepritariu, ir jaučiuosi blogai. O jis nenori apie tai net girdėti.
Papildyta:
QUOTE(Pikų dama @ 2011 09 22, 15:43)
o aš tikiu,kad atsiradus daugiau pinigų pas vyrą jis "atsiskleidė", skaitydama supratau,kad jam daug kas yra savigarbos žeminimo reikalas,ir pampersai jį žemino ir arbatos puodelis sergančiai žmonai...,tik kol žmona daugiau uždirbo tai nesireiškė tiek. O va dabar pasijautė Vyras,tikras šeimos galva...
Va, ir Pikų dama taip mąsto panašiai. Aš įtarinėju, kad čia taip ir bus.
Bet man labai žiauru, kad tas laikotarpis, kuris buvo gražus, tai taip išeina, kad tik man gražus ir buvo? Tai taip išeina, kad tokio laikotarpio, kuris buvo geras mums abiems, tai ir nebuvo visai? Jaučiuosi išduota lygiai taip pat, kaip kad su kita. Kad visa tai, kas man buvo gyvenimo esmė ir pagrindas, pasirodo, buvo iliuzija...
Be to, santykių pradžioj aš buvau tokia šustra, jam matyt reikėjo suktis, kad mane pakabintų, niekad garantuotas nesijautė, tai stengėsi. Aš neslėpiau, kad turiu savo reikalavimų, ir kad jei man nepatiks, kas trenksiu durimis ir išeisiu, ir su nesąmonėmis nesitaikstysiu.
Per laiką, matyt, pasijuto labiau garantuotas, o kai pasikeitė situacija, kai atlėkiau paskui jį metus savo darbus ir socialinį statusą savo šaly, tai matyt išskleidė erelis sparnus. Ir parodė tikrąjį veidą ir giluminį savo šeimos modelio supratimą...