Kam patika mikšti, štai receptukas:
Tešla
0,5 l kefyro ar rūgpienio,
1 pokelis varškės,
1 nubrauktas šaukštelis sodos,
miltų, druskos.
Varškę pertrinti, išmaišyti su kefyru, kad gautųsi vientisa masė, be gumuliukų. Suberti sodą, druską, išmaišyti. Tada berti miltus. Kiekio nežinau, visada iš akies, po tuputį pilu ir minkau. Tešla neturi būti kieta, šiek tiek limpa prie rankų. Suformuoti "dešrą", ją pjaustyti gabaliukais. Imti po vieną ir kočioti 2-4 mm storio (kaip kam patinka
daugiau tešlos, nei įdaro), dėti įdaro, užspausti kraštus ir kepti aliejuje, kol gražiai apskrus.
Įdaras:
1. Faršas, smulkinti svogūnai, druska, pipirai, šlakelis virnto vandens (kad būtų sultingesnis).
2. Įvairios smulkintos daržovės pagal skonį (morkos, kopūstai, svogūnai, salierai, galima ir grybų)
3. Abiejų įdarų mišinys irgi
Dar iš tos pačios tešlos darom "Čičinskus", bent mes taip juos vadinam. Tešlą iškočioti, supjaustyti juostelėmis. Supjaustyti pieniškas dešreles į keturias dalis. Imti dešrelės juostelę ir apvyuoti tešla. Kepti aliejuje.
Skanaus
kaip noreciau namie tokius pasigamint
patinka irgi todel kad ploni, bet kaip rasot kad tasus kaip guminukai tai man ne 
Manau, kad mano skanesni.Tad noriu parašyti savo receptą.Vaikai valgydavo ir neskaudėdavo skrandukų, o šitie kažkas ne taip.
,bet jie tikrai nepanašūs į tuos ,kuriuos Palangos pleže nešioja,o mano vyras dievina būtent tuos,tai gal kuri turit būtent tos tešlos receptą 
