QUOTE(Zitlali @ 2006 10 19, 09:59)
As uz kaciu sterilizacija ir katinu kastracija.. As uz pateliu beveisliuku sterilizacija ar veisliniu kai jau nebegalima sukergineti.. Bet cia
sveika jauna ir grazu patina va taip ... cekst ir viskas... Nu ziauru kazkaip... O ar nebutu teisingiau ji jau geriau kitiems zmonems padovanoti, kad juo uzsiimtu, vazinetu i parodas ir darytu is jo suni?
Zitlali, nelabai supratau, kame čia jūsų patino sveikumas ir gražumas, jei, kaip pati rašei, nuolat jis laikosi ant vaistų ir vitaminų, o dar ir su psichika galimai yra problemų... Gal būsiu žiauri, bet va per tokius daugintojus ir kiti, nusispirkę tokio patino palikuonį, kentės, o vėliau ir keiks visus anglus, kam to reikia?
MAno patarimai (daugiausia iš patirties, su specialistų nuomone gali ir kirstis
):
1. išbandykite narvą- laikykite jame patinuką, o paleiskite laisvai tik lauke ir už kiekvieną myštelėjimą ar kakį lauke girkite, kiek jėgos leidžia. O namie kad subarėte jau neaišku kada padariusį ant sofos ir spėjusį grįžti šunį, tai jau ne gėris, o labai didelis blogis. Jo požiūriu, jūs atėjote į jo saugią vietą ir ne iš šio ne ių to parėkėte. Nesakykite, kad jis viską suprato- manau, kad tikrai ne.
2. kai jau nutarsite paleisti jį ir namie iš narvo, sekite kaip cerberis iš paskos ir subarkite, vos tik kilstels koja, man kartais ir supliaukšėjimas padėdavo. Na turiu tris patinus, kurie atsirado skirtingu metus ir kiekvienas su savo puokšte problemų- pradedant žymėjimu ir baigiant dergimu ant visko. Tačiau šiek tiek kantrybės, apmąstytų gudrybių- ir dabar matau, kad nėra meilesnių ir tvarkingesnių šunų...
3. kuo skubiau keiskite veterinarą- Senamiesčio klinikoje galima tik skiepytis, maistelį pirkti ir šiaip ką nors nelabai svarbaus daryti. O jau dėl gydymo, tai kreipkitės kur nors kitur. Tai irgi kalbu iš savo patirties. Man nelabai kelia pasitikėjimą gydytojas, kuris pirmą kartą iš manęs išgirdęs šuns ligos pavadinimą vis tiek bando rodyti, kad žino, kaip ją gydyti...
4. na, dėl myžimo ant lovų... pas mus to nepasitaikė, bet kai vyras užsiunta už lipimą ant lovos, palieka ją atverstą į viršų. Vargšai šunys būna priversti miegoti savo guoliuose, o jūsų lovas gal tai išgelbėtų nuo susisiojimo. Jei neatsiverčia, galima uždėti taburetes kokia aukštyn kojom. Ir stenkitės, kad šunys visada būsų matomumo zonoje. Pasikankinsite taip mėnesį, kitą, o po to jau tik juoksitės, prisiminus, kaip viskas buvo.
Pas mus dalmatinas buvo sugalvojęs privaryti balas ir prikakoti vos mums išėjus, išdraskydavo viską, ką pasiekdavo, ir į tuos kakius suvarydavo, narve paliktas lodavo be perstojo, kaimynus iš proto varė, prisivarydavo po savim narve, po to šokinėdavo ir ištaškydavo viską aplinkui.... žodžiu, vyras vos neišmetė manęs ir jo lauk
Na bet po truputį viskas susitvarkė, tik veikti reikia labai apgalvotai, laiku, ir nė kiek nenumojant ranka, kad ai- kitą kartą paseksiu...
. Ir kad ne itin masto, liudi ar depresuoja. Jiems visada linksma. Na nezinau, kaip kitaip paaiskint.
aš tai būtent taip ir supratau . Be to , bent jau prancūzai , gerai adaptuojasi naujuose namuose ir prie naujų šeimininkų.
Aš turiu dabar vieną šunį , galvoju apie antrą. Bet tuo pačiu ir bijau , kad nekiltų panašių situacijų 
o po jos nusipirksi kitą kalytę ir pradžioje yra tikimybė kad ji įsivaikins nauja šuniuką kaip ir mano tekila Čyriuka o paskui matysi kurią žeminti o kuria glostyti nežinau gal nevisom kalėm tas pasitvirtina bet va maniškė tai tikrai labai gerai priėmė naują šuniuką labiau prisibijau kaip toliau bus Toras su Čyro pešis 
Tai gal ir tavo Mona pajutus motinišką meilę lengviau priims naują šuniuką 
