aš taip pavydžiu toms, kurios džiaugiasi tuom, kad jos nėščos, gėrisi savo pilveliais...aš nesugebu tuo džiaugtis, mane nervuoja tokia būklė, pykinimai pirmaisiai mėnesiais, po to paskutinais mėnesiais didelio pilvo nešiojimas...nuotaikų svyravimas.....net nupurto kai pagalvoji...
QUOTE (ramuneb @ 2004 10 03, 17:44) |
aš taip pavydžiu toms, kurios džiaugiasi tuom, kad jos nėščos, gėrisi savo pilveliais...aš nesugebu tuo džiaugtis, mane nervuoja tokia būklė, pykinimai pirmaisiai mėnesiais, po to paskutinais mėnesiais didelio pilvo nešiojimas...nuotaikų svyravimas.....net nupurto kai pagalvoji... |
man labai patinka,nepakartojamas jausmas, tik, aišku, gaila, kad tokia kaina-sunkumai gale nėštumo (strijos, skausmai, baimės )
Niu man irgi visai patinka
kartais atsiranda tu negraziu zodziu, kaip Nirmeda rase, bet neilgam
Nepatinka del keliu priezasciu:
1. Atsirado strijos visur, kur tik gali atsirasti ;
2. Visa istinus kaip parselis ;
3. Rankos tirpsta;
4. Nemiga jau kankina, nes kai tik verciuosi ant kito sono taip ir atsikeliu
5. Nemalonumai susitraukinejant pilvukui (gulejau su gresianciu);
6. Baisinis puskavimas darant bele ka ir greitas pavargimas;
7. lygtais ir viskas Daugiau nepamenu. Ai dar tos svarstykles blogai rodancios
Siaip labai didelis pliusas tas, kad ne karto manes nesupykino.
bet tuos visus dalykus galima kentet, ypatingai tada kai matai kaip pilvelis kilnojasi ir vartaliojasi i visas puses, o zinant kad greit sulauksi pacio nuostabiausio stebuklelio, tai tikrai viska uzmirsti
kartais atsiranda tu negraziu zodziu, kaip Nirmeda rase, bet neilgam
Nepatinka del keliu priezasciu:
1. Atsirado strijos visur, kur tik gali atsirasti ;
2. Visa istinus kaip parselis ;
3. Rankos tirpsta;
4. Nemiga jau kankina, nes kai tik verciuosi ant kito sono taip ir atsikeliu
5. Nemalonumai susitraukinejant pilvukui (gulejau su gresianciu);
6. Baisinis puskavimas darant bele ka ir greitas pavargimas;
7. lygtais ir viskas Daugiau nepamenu. Ai dar tos svarstykles blogai rodancios
Siaip labai didelis pliusas tas, kad ne karto manes nesupykino.
bet tuos visus dalykus galima kentet, ypatingai tada kai matai kaip pilvelis kilnojasi ir vartaliojasi i visas puses, o zinant kad greit sulauksi pacio nuostabiausio stebuklelio, tai tikrai viska uzmirsti
as taj labaj laiminga......nepaisant tu visu pykinimu,blogumu.....
kad ir supykstu del ju,bet tikraj nekaltinu vaikelio
kad ir supykstu del ju,bet tikraj nekaltinu vaikelio
ash buvau labai laiminga neshchia tikesit ar ne - bet tikrai gyvenime taip gerai nesijauchiau. nezhiurint pykinimo (per abu neshtumus pykino nuo-iki), nuovargio... neshcia jauchiausi ypatinga, pakyleta. mylejau save, vaikus ir visus palinkui. jauchiausi grazhi
neshtechiau ir neshtechiau, ale vaikus paskui augint reikia - o tai jau nebe taip lengva
neshtechiau ir neshtechiau, ale vaikus paskui augint reikia - o tai jau nebe taip lengva
QUOTE (ragnez @ 2004 10 04, 00:04) |
ash buvau labai laiminga neshchia tikesit ar ne - bet tikrai gyvenime taip gerai nesijauchiau. nezhiurint pykinimo (per abu neshtumus pykino nuo-iki), nuovargio... neshcia jauchiausi ypatinga, pakyleta. mylejau save, vaikus ir visus palinkui. jauchiausi grazhi neshtechiau ir neshtechiau |
ir aaaš nėštėčiau ir nėštėčiau, jei tik galėčiau užauginti visą pulką vaikeliukų...
Man patinka pats stebuklo laukimas. O ypač,kai ima jaustis kažkoks judėjimas pilve. Tada būna pats nuostabiausias artumo pojūtis.
Labai patinka... Antro vaikelio ish dalies norejau del to, kad pajust visus neshtumo dzhiaugsmus, pykinimus , nuovargi... O po to ir pati gimdyma. Kazhkaip nebijau ash tu skausmu. Tiesiog labai norisi vel ish naujo ishgyvent ta stebukla...
as esu labai laiminga,nors ir labai skauda sonkaulius,nors ir kartais vos pasikrutini,ar parinies del to kad negali apsirengti taip kaip noretum nes tau viskas yra per maza,na ir visi kiti dalykai blogiukiski,bet kaip tu pagalvoji,kad tavo pilvukyje auga mazas angeliukas ir tie spyriai jo,tai uz juos viska galima atiduoti,ir tie skausmai ir parinimas del menkniekiu nublanksta as laminga kad esu nescia
As is pradziu buvau labai pikta kad storeju, baiseju ... bet kuo toliau tuo dazniau pagaunu save mastant kokia as dabar laiminga ir kaip noreciau dar karta tai patirti, nors jau ir nerangi kaip meska, ir paskauda visur, ir miegot vis sunkiau... kai kada jau galvoju kad tik greiciau, o kartais atrodo kad tokia galeciau dar koki pusmeti vaiksciot
Aš tai irgi esu labai laiminga, kol galvoje nepradeda suktis baisios mintys apie gimdymą.