| QUOTE (editukas. @ 2004 10 05, 08:14) |
Man tai irgi visai nieko, bet nervuoja visokių bobų paistalai. vakar viena bendradarbė kalbėdama apie nėščią draugę pasakė "nu žinai kaip nėščios visos nesusitvarkiusios, baisios" Nu blyn kaip susinervavau  |
Nu zinok siaip tai cia apie mane. Ir teisybe, ir visai nepykstu. Tikrai namai nesutvarkyti, ne siukslynas, bet ir nera per daug svaru, nes energijos tikrai nera. Ir nesidazau, nes nezinia ar supykdys siandien, tai prades asaros teket nuo skrandzio besitasancio ir nubegs visas tas makiazas. Ir kartais baisiai perbalusi, nes nekaip jauciuosi. Taip kad grynai tiesa. O ka galvoja kiti - koks skirtumas, tegul pasiunta. Pacios pajaus malonuma, pamatys. Gal tada ir uzjaus. O nervuotis negerai tau ir maziukui.
ash laiminga, kad galiu ishsineshioti savo leliu 
tiesa sakant nera pasirinkimo, nes norim leliuko, -tai reikia ir aukotis. jauciuosi taip: laiminga, kad turesim leliuka ir ji neshioju pati, o ish kitos puses gaila savo kuna buvo aukoti, bet ash pati apsisprendziau.
manau kas labai saugo savo figura, dantis ir shiaip labai prisiziuri savo kuna, tada gali rinktis ar aukos save del leliuko ar ne. kiekviena turi teise rinktis
tiesa sakant nera pasirinkimo, nes norim leliuko, -tai reikia ir aukotis. jauciuosi taip: laiminga, kad turesim leliuka ir ji neshioju pati, o ish kitos puses gaila savo kuna buvo aukoti, bet ash pati apsisprendziau.manau kas labai saugo savo figura, dantis ir shiaip labai prisiziuri savo kuna, tada gali rinktis ar aukos save del leliuko ar ne. kiekviena turi teise rinktis
sveikos busimos ir esamos mamytes as cia naujoke, bet tikiuosi man cia patiks:) man jau trecias nestumas, bet tik sis kol kas laimingas... seip man patinka buti nesciai, stebeti save kaip auga pilvelis ir nesvarbu tie pykinimai, kai zinai, kad i pasauli ateis mazas zmogutis 
laukiu nesulaukiu kada galesiu ji paimti ant ranku... apima keisciausi jausmai.... kartais net nesuprantu, kas darosi su manim, bet vis tiek esu laiminga besilaukdama
as cia naujoke, bet tikiuosi man cia patiks:) man jau trecias nestumas, bet tik sis kol kas laimingas... seip man patinka buti nesciai, stebeti save kaip auga pilvelis ir nesvarbu tie pykinimai, kai zinai, kad i pasauli ateis mazas zmogutis laukiu nesulaukiu kada galesiu ji paimti ant ranku... apima keisciausi jausmai.... kartais net nesuprantu, kas darosi su manim, bet vis tiek esu laiminga besilaukdama
Sekmes, Kukliuke
Man patinka būti nėščiai, nors ir pykina ir nuovargis yra. Visai patinka ir didelis pilvas (pokolkas dar nėra toks). Ypač smagu kai jauti kaip juda vaikas.
Taip pat visai patinka aplinkinių ypatingas dėmesys ir jų teikiamos privilegijos. Kartais jos visai nereikalingos, nes aš juk ne ligonis, bet vistiek malonu.
Tiesa, antras nėštumas nėra tok malonus kaip pirmas, nes dabar skauda nugarą, užpuolė makšties grybelis, taip pat tas nuovargis, kurio per pirmąjį nėtumą nejaučiau. Tikirausiai taip yra, nes kūnas nespėjo pailsėti po pirmo nėštumo.
Taip pat visai patinka aplinkinių ypatingas dėmesys ir jų teikiamos privilegijos. Kartais jos visai nereikalingos, nes aš juk ne ligonis, bet vistiek malonu.
Tiesa, antras nėštumas nėra tok malonus kaip pirmas, nes dabar skauda nugarą, užpuolė makšties grybelis, taip pat tas nuovargis, kurio per pirmąjį nėtumą nejaučiau. Tikirausiai taip yra, nes kūnas nespėjo pailsėti po pirmo nėštumo.
man smagu už jus , kad jums taip smagu nėštėti ir jaučiatės laimingomis.
aš nesidžiaugiau būdama nėščia ypač pirmaisiai mėnesiais gal dėl to, kad labai bjauriai jausdavausi, net gyvent nesinorėdavo, ypač kai laukiausi pirmojo, vemdavau kelis kart per dieną, nuo visko pykindavo, valgydavau tik bulkutes, jogurtus varškytę ir kai kuriuos vaisius+vitaminai, pajautrėjo uoslė kvapams-viskas smirdi, į virtuvę nueiti negaliu, vyras darydavo valgyti, aš valgydavau kitam kambary, į šaldytuvą nosies nekišdavau-smirdi, o kas dar per aštriai prisikepindavo-vos imk ir apvemk, silpna, niekur nenueisi, negali pastovėti, iš koto virsdavau, ir taip iki 4 mėnesių, po to paguldė į ligoninę, kelias lašelines ir kažkaip stebuklingai praėjo.....
aš nesidžiaugiau būdama nėščia ypač pirmaisiai mėnesiais gal dėl to, kad labai bjauriai jausdavausi, net gyvent nesinorėdavo, ypač kai laukiausi pirmojo, vemdavau kelis kart per dieną, nuo visko pykindavo, valgydavau tik bulkutes, jogurtus varškytę ir kai kuriuos vaisius+vitaminai, pajautrėjo uoslė kvapams-viskas smirdi, į virtuvę nueiti negaliu, vyras darydavo valgyti, aš valgydavau kitam kambary, į šaldytuvą nosies nekišdavau-smirdi, o kas dar per aštriai prisikepindavo-vos imk ir apvemk, silpna, niekur nenueisi, negali pastovėti, iš koto virsdavau, ir taip iki 4 mėnesių, po to paguldė į ligoninę, kelias lašelines ir kažkaip stebuklingai praėjo.....
Nestumas tikrai puikus dalykas, tik syryt supykau , kai pamaciau, kad nieko grazaus nebeturiu apsirengti o ir pirkti del poros savaiciu nebeapsimoka 
, kai pamaciau, kad nieko grazaus nebeturiu apsirengti o ir pirkti del poros savaiciu nebeapsimoka
| QUOTE (lengvute @ 2004 10 14, 13:59) |
Ar skaitėt  :http://www.seimosklu...&id=29&Itemid=2 |
Aciu,lengvute,uz nuoroda,
,tikrai paguodei
Man labai patinka buti nesciai Pirmus menesius prisivemiau su abiem maziais, ir svorio po pirmo gimdymo uzsiliko, bet tai palyginus niekis. Nesteciau ir nesteciau 
Pirmus menesius prisivemiau su abiem maziais, ir svorio po pirmo gimdymo uzsiliko, bet tai palyginus niekis. Nesteciau ir nesteciau
Nestumas buvo vienas nuostabiausiu mano gyvenimo periodu, kai vaiksciojau kaip ant sparnu, nepaisant visu priaugtu kilogramu Gal todel, kad vaikelis buvo labai labai laukiamas, tai visi tie nesmagumai, kaip pykinimas, strijos, papildomi kilogramai man atrode vieni niekai, atvirksciai netgi dziaugiausi, kad galiu patirti visa tai
Gal todel, kad vaikelis buvo labai labai laukiamas, tai visi tie nesmagumai, kaip pykinimas, strijos, papildomi kilogramai man atrode vieni niekai, atvirksciai netgi dziaugiausi, kad galiu patirti visa tai
