Man kol kas dar nera kuo labai geretis, nes nelabai ten kas matosi. Kazkaip per daug nesisieloju (neskaitant poros kartu nesustabodomos raudos) ir pastoviai dziaugsmu nekrykstauju irgi, o i viska ziuriu nuotabos kupinomis akimis. Isivaizduojat, kaip turi viskas buti palanku jusu organizme, kad uzsimegztu nauja gyvybe?! Kaip idomu, kad tavyje vystosi gyvas padarelis, kuris viena grazia diena uzaugs i zmogu, panasu i tave?! Nemoku papasakot, bet man visa tai panasu i stebukla. Ypac kai yra tiek daug aplinkiniu, kurioms nesiseka pastot.
Oi kaip man patiko! Būčiau ir būčiau 
. Nežinau, kaip būtų buvę, jei būtų kamavę rytiniai pykinimai, galvos svaigimas, nes nieko tokio nepatyriau. Tikrai lengvas visas nėštumas buvo. O kokia laimė kai pajunti pirmuosius 
judesiukus!!! Pilvas augo, buvo tikrai didelis, bet iki pat pabaigos nekėlė jis man didelių rūpesčių (ir batus pati užsirišdavau, ir naktimis pakankamai gerai išsimiegodavau). Iki paskutinės dienos stengiausi neužsidaryti, visur sudalyvauti (aišku su "sveiku protu") ir kuo ramiausiai laukiau gimdymo.
O svarbiausia vyro palaikymas. Jis manimi didžiavosi ir vis kartodavo: "Kaip smagu turėti nėščią žmoną".
. Nežinau, kaip būtų buvę, jei būtų kamavę rytiniai pykinimai, galvos svaigimas, nes nieko tokio nepatyriau. Tikrai lengvas visas nėštumas buvo. O kokia laimė kai pajunti pirmuosius judesiukus!!! Pilvas augo, buvo tikrai didelis, bet iki pat pabaigos nekėlė jis man didelių rūpesčių (ir batus pati užsirišdavau, ir naktimis pakankamai gerai išsimiegodavau). Iki paskutinės dienos stengiausi neužsidaryti, visur sudalyvauti (aišku su "sveiku protu") ir kuo ramiausiai laukiau gimdymo.O svarbiausia vyro palaikymas. Jis manimi didžiavosi ir vis kartodavo: "Kaip smagu turėti nėščią žmoną".
Jooooo.......... Kokios cia grazios mintys pas visas! 
saunuoles, taip ir toliau galvokit
Bet va man visai nepatinka buti nesciai. Nors manes ir nepykino, ir pilvas nemaiso(dar pati pedikiura pasidarau, uzsirisu batus ir pan.), ir niekur beveik neskauda, nu bet nepatinka nors tu ka. Aisku as esu laiminga, kad turesiu maza angeleli, bet pats tas jo atsiradimo procesas..... Ziuriu i ji tik su nuostaba............, cia kaip Ruta_H rase.
saunuoles, taip ir toliau galvokit Bet va man visai nepatinka buti nesciai. Nors manes ir nepykino, ir pilvas nemaiso(dar pati pedikiura pasidarau, uzsirisu batus ir pan.), ir niekur beveik neskauda, nu bet nepatinka nors tu ka. Aisku as esu laiminga, kad turesiu maza angeleli, bet pats tas jo atsiradimo procesas..... Ziuriu i ji tik su nuostaba............, cia kaip Ruta_H rase.
man tai labai patiko buti nesciai 
nepakartojamas jausmas benravimas su vaikeliu, vaikelio judesiai , kiekviena karta kaip tevelis grizdavo is darbo, sunelis atstatdavo sikniuka 
, kad jis paglostytu
Man netrukde jokie pykinimai, juk zinai del ko ir baimes kaip tokios nebuvo, labai labai labai labai laukiau susitikimo su savo vaiku Sulaukiau - ir esu laimingiausia mama pasaulyje
nepakartojamas jausmas benravimas su vaikeliu, vaikelio judesiai , kiekviena karta kaip tevelis grizdavo is darbo, sunelis atstatdavo sikniuka , kad jis paglostytu Man netrukde jokie pykinimai, juk zinai del ko
ir baimes kaip tokios nebuvo, labai labai labai labai laukiau susitikimo su savo vaiku Sulaukiau - ir esu laimingiausia mama pasaulyje
Kai laukiausi pirmą kartą džiaugiausi, tačiau buvo neramu dėl didėjančio pilvo, kaip vyras reaguos į mutavusią figūrą, bobučių žvilgsnių, pikto gydytojos žodžio ir pan. ir t.t. Dabar, turėdama patirties jau visai kitaip jaučiuosi, jaučiu džiaugsmą ir tą ypatingą jausmą, kada supranti prisilietęs prie stebuklo, paslapties, kažko tokio, ko suvokti iki galo neįmanoma. Dabar jaučiuosi kur kas stipresnė nei pirmą kartą, kiekieną dieną stengiuosi pajausti visu kūnu, nes viskas kas vyksta yra taip... Na taip... Net nemoku išsireikšti, bet, manau, suprasit 
Visi tie pykinimai, nemiga, galvos skausmas taip nereikšminga - eina ir praeina, o kitka, kas tikra - visada pasiliks atminty. Žodžiu jaučiuosi laiminga ir ypatinga 
Visi tie pykinimai, nemiga, galvos skausmas taip nereikšminga - eina ir praeina, o kitka, kas tikra - visada pasiliks atminty. Žodžiu jaučiuosi laiminga ir ypatinga
Man tai labai patinka. Aišku man labai pasisekė, kad nebuvo jokio pykinimo ar šiaip kokio blogumo pirmaisiais nėštumo mėnesiais. O ir dabar, nors jau greitai bus šeši mėnesiai didelių nepatogumų nejaučiu. Be to vyras taip džiaugiasi mano didėjančiu pilvuku, kad tas džiaugsmas persiduoda ir man...
Žinoma būna kartaip ir taip, kad truputį apima depresija. Priežastys tai būna tokios keistos... Pavydžiui kartą reikia kažkur eiti, o aš vieną rūbą užsidedu per mažas, kitą nesusegu per liemenį, trečias nepatinka... O tada apsiverkiau, užsidėjau kažkokias nenormalias kelnias ir nuėjau nusipirkt rūbų... Iš kart pagerėjo...
Žinoma būna kartaip ir taip, kad truputį apima depresija. Priežastys tai būna tokios keistos... Pavydžiui kartą reikia kažkur eiti, o aš vieną rūbą užsidedu per mažas, kitą nesusegu per liemenį, trečias nepatinka... O tada apsiverkiau, užsidėjau kažkokias nenormalias kelnias ir nuėjau nusipirkt rūbų... Iš kart pagerėjo...
Man labai patiko buti nescia, neapsakoma busena, didziavausi pilvu, vaiksciojau atstacius ir buvau be galo laiminga, grazi, seksuali, viliojanti. Cia vyro zodziai, bet is tiesu nescia moteris yra ypatinga, traukia zvilgsni, hipnotizuoja, o ypac jei graziai apsirengusi, pasidaziusi, svytinti. Visom nestukem linkiu svyteti, zydeti ir ilgai nepamirsti siu keliu menesiuku.
Man tai irgi visai nieko, bet nervuoja visokių bobų paistalai. vakar viena bendradarbė kalbėdama apie nėščią draugę pasakė "nu žinai kaip nėščios visos nesusitvarkiusios, baisios" Nu blyn kaip susinervavau 
Labai patiko buti . Atsiradusius nepatogumus atsverdavo kiti dalykai - padidejes demesys, rupinimasis (ypach vyro), saves lepinimas. O tas ypatingas abejingumas ivairioms problemoms - dabar niekaip darbe negaliu taip ramiai zhiureti i visokius ishkylanchius nesklandumus. Ir dar tas nepakartojamas stebuklo laukimas.........
. Atsiradusius nepatogumus atsverdavo kiti dalykai - padidejes demesys, rupinimasis (ypach vyro), saves lepinimas. O tas ypatingas abejingumas ivairioms problemoms - dabar niekaip darbe negaliu taip ramiai zhiureti i visokius ishkylanchius nesklandumus. Ir dar tas nepakartojamas stebuklo laukimas.........
Man kolkas labai patinka buti (1 menuo). Biskyti pikina, svaiksta galva, bet jau vyras kaip rupinasi - anksciau grizta is darbo, perka viska ka tik paprastai, ir sako, kad jis butinai dalyvaus gimdyme...
(1 menuo). Biskyti pikina, svaiksta galva, bet jau vyras kaip rupinasi - anksciau grizta is darbo, perka viska ka tik paprastai, ir sako, kad jis butinai dalyvaus gimdyme...
kiek prisimenu labai patiko but nescia kai laukiau pirmagimes, vemdavau tvarkingai kiekviena diena pirmus 4 menesius, bet daugiau nieko, buvo viskas tiesiog liuks. O su situo nestumu man labai patiko pirmas 2 savaites nuo 3.5 iki 5.5 nestumo savaites, bet sita sav. kosmaras totatus, ziuresim kaip bus toliau 
nu nepatinka, man kai nieko negali ir gali tik gulet ir dar kad tulikas salia butu:(
nu nepatinka, man kai nieko negali ir gali tik gulet ir dar kad tulikas salia butu:(
