Kai jau zinojau, kad laukiuosi, eme kazkodel teplioti kraujais. Tuo metu mokiausi Kaune, gyvenau Vilniuje, kas zino, gal nuo itempto vazinejimo, o gal siaip. Buvau paskaitoje ir jauciu - visai prastai. As susinervinau, i asaras puoliau, pasiciupau kita nescia kursioke, sakau, kur man Kaune pas ginekologa lekti. Nuveze i klinikas. O ten - niekam neidomu. Paziurejo su echoskopu - sako neaisku cia, gal yra vaikelis, o gal nera... O sena ginekologe man ir sako: "Ko tu cia laikaisi to nestumo isikabinus? Bus dar tu vaiku." As vos nuo kedes nenuvirtau. O ji tesia: "Nu galim cia tave paguldyti, bet vietu nera, tai nebent koridoriuje." Taip ir supratau, kad nieko jie ten padaryti negali, jei kas blogai tokiu metu. Ir manau, kad nera prasmes pas ginekologa eiti anksciau nei dvylika savaiciu sueis, ypac jei nenori isgirsti to klausimo "Gimdysi ar ne?"
Kitu zodziai musu neapibrezia, nebent mes patys jiems leistume tai padaryti.