QUOTE(auroryte @ 2009 06 03, 10:30)
Pas mane atėjo krizė irgi į šeimą. Ne šiaip nekalbadienis, o tikrai krizė. Šiandien vyras pasiėmė mašiną, dokumentus. išėjo- sakė daiktus pasiims vėliau, o vaikui pinigus mokės.
Visa tai neatėjo per dieną, ar dvi. jau kokie trys metai, kai buvo visko, pykčio, nesusipratimų. Bet vis nusileisdavau, nekreipiau dėmesio, sakiau, tai laikina, tai praeis.
Bet kaip gyventi su žmogumi, kuris kaltina visomis nesąmonėmis, kad aš bloga, kad vaiko neprižiūriu( tas neprižiūrėjimas tame, kad per daug, jo akimis žiūrint dirbu, kad gryžtu nusiplūkusi po 12-16 val darbo, kai jis tuo tarpu turi ir laisvalaikį, ir atostogas, ir laiko sau, alui, telikui, ir t.t.), kad esu nesugyvenamo charakterio, kad viską darau blogai blogai, ir blogai.
Nebėra jokio artumo jausmo, tik sunkumas širdyje, lyg koks gumulas geklėje.
Sugadinti gražiausi metai...
Visa tai neatėjo per dieną, ar dvi. jau kokie trys metai, kai buvo visko, pykčio, nesusipratimų. Bet vis nusileisdavau, nekreipiau dėmesio, sakiau, tai laikina, tai praeis.
Bet kaip gyventi su žmogumi, kuris kaltina visomis nesąmonėmis, kad aš bloga, kad vaiko neprižiūriu( tas neprižiūrėjimas tame, kad per daug, jo akimis žiūrint dirbu, kad gryžtu nusiplūkusi po 12-16 val darbo, kai jis tuo tarpu turi ir laisvalaikį, ir atostogas, ir laiko sau, alui, telikui, ir t.t.), kad esu nesugyvenamo charakterio, kad viską darau blogai blogai, ir blogai.
Nebėra jokio artumo jausmo, tik sunkumas širdyje, lyg koks gumulas geklėje.

Sugadinti gražiausi metai...
Užjaučiu, laikykis

