kodel visa laika gyvenat pas tevus??? ar jus visai nemastot,ar pigiau galvojat gyventi iseis??? nu pigiau gal,gal naudingiau..bet santykiu prasme-pati matai kas isejo...
as dar bandyciau siulyti eiti kur nuomuotis ir gyventi atskirai?? gal viskas dar atsigautu...sakau taip,nes paciai teko gyventi pas uosvius pusantru metu,gale visko,as vyra palikau..pasakius: bus butas ,busiu ir as...viskas...jis pasirinko ...
viskas imanoma jei jus norite buti kartu..jei abu norite...jei tu viena-tada neverta...va keli postai atgal..matai kokiom asarom 10 metu apverkiama...mes nesam atsakingi uz kito zmogaus laime..ir is kitu tiketis to negalima...
kodel jus nedirbate??
Gyvenom atskirai, nuomojomes buta, bet paskui darbams mazejant nebeislaikem jo, teko grizti pas tevus. Pas juos jau gyvenam apie pora metu. Taip pasakyti "bus butas, busiu ir as" man neiseitu, zinau kad visa tai turi atsirasti abieju zmoniu pastangom, o nei vienas is musu neturim darbo. Kodel? Todel, kad ju nera. Nera darbu.
Na taip, turbut as viena noriu geresniu santykiu, nes kitai pusei nera jokios krizes santykiuose, jis apie tokius niekus nenori galvoti nei kalbeti. Ziauru, kartais atrodo, kad esu ikalinta, nera jokio zingsnio nei atgal nei pirmyn...
Na taip, turbut as viena noriu geresniu santykiu, nes kitai pusei nera jokios krizes santykiuose, jis apie tokius niekus nenori galvoti nei kalbeti.
kai yra noras-imanoma viskas...imanoma viskas-kol mes gyvi..manau tavasis problemu nemato arba nenori matyti...gal taip tiesiog siekia "daesti" tave tiek,kad iseisi pati...as kitaip nesuprantu jo poziurio i tai,kas svarbiausia turi buti...jus ir jusu ateitis... as labai drastiska galiu buti jei man reikia...as zinojau ka gali mano vyras ir kad jam tiesiog reikia pasirinkti...mano gyvenimas-as juo rizikavau..islosiau..nes kalejimas ir laukimas kazkokio stebuklo-ne man...
Gyvenom atskirai, nuomojomes buta, bet paskui darbams mazejant nebeislaikem jo, teko grizti pas tevus. Pas juos jau gyvenam apie pora metu. Taip pasakyti "bus butas, busiu ir as" man neiseitu, zinau kad visa tai turi atsirasti abieju zmoniu pastangom, o nei vienas is musu neturim darbo. Kodel? Todel, kad ju nera. Nera darbu.
Na taip, turbut as viena noriu geresniu santykiu, nes kitai pusei nera jokios krizes santykiuose, jis apie tokius niekus nenori galvoti nei kalbeti. Ziauru, kartais atrodo, kad esu ikalinta, nera jokio zingsnio nei atgal nei pirmyn...
Tai jus uzsirauget kaip agurkai. Nera darbu, nera santykiu, nera busto, nera veiklos, nera perspektyvos, nera kelio pirmy, nera atgal... vien neapsakoma meile kazkam. As galvociau uz ka man batono ir sietka nusipirkt.
kai yra noras-imanoma viskas...imanoma viskas-kol mes gyvi..manau tavasis problemu nemato arba nenori matyti...gal taip tiesiog siekia "daesti" tave tiek,kad iseisi pati...as kitaip nesuprantu jo poziurio i tai,kas svarbiausia turi buti...jus ir jusu ateitis...
as labai drastiska galiu buti jei man reikia...as zinojau ka gali mano vyras ir kad jam tiesiog reikia pasirinkti...mano gyvenimas-as juo rizikavau..islosiau..nes kalejimas ir laukimas kazkokio stebuklo-ne man...
Gal tik dabar neturi žmonės darbo, gal tik mėnesį-du, o ne du metus?Nereikia smerkti.
Bet jei du metus- tai tada tikrai nepateisinu. Dabar taip, riesta su darbais( nors kas tikria tikrai nori , ir dabar turi, ir net ne po vieną), bet prieš du metus tai darbdaviai verkė, kad nėra kas dirba.
Deja, pagal lietuvių tėvų mentalitetą-vaikai iki pensijos, išmeta tik kai ne kurie. Aš nemesčiau. Nebent paskutinį batoną su savo merguče mano sūnus sujastų, o aš alkana liktau.
Anyway,biškį ne į temą čia aš.
Aš nesmerkiu. Tiesiog parašyta, kad prieš du metus "mažėjant darbams" nebesugebėjo išlaikyti nuomojamo buto ir persikėlė pas tėvus. Nu tai jei prieš du metus nesugebėjo susirasti papildomų ar geresnių darbų, tai tinginiai... kito pateisinimo nerandu....
Žiūrėkit, merginos, ką pagooglinau: Krizė. Ne, ne vyriausybinė ir ne ekonominė. Pati įprasčiausia šeimos. Ir tuo pačiu, - pati skaudžiausia. Ir kažkaip netikėtai, ar ne? Rodos, čia pat buvo vestuvės, - su gėlėm, pažadais, priesaikom ir iš meilės žibančiomis akimis. O dabar, štai tau krizė. Kai jau ji nutinka, dažniausiai neturime pakankamai blaivaus proto, kad ramiai nusvarstytume, ką ir kaip dabar geriausiai daryti. Atsidūrę krizėje dažniausiai verkiame, esame pasimetę, kartais kalti, kartais, nesaugūs, visada įskaudinti ir sumišę. Todėl šįkart su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovu, psichoterapeutu Raimundu Alekna apie šeimos krizę kalbėsime paprastai, be didesnių išvedžiojimų, neįdomių jos nepatyrusiems, ir neatitinkančių lūkesčių tų, kurie krizėje yra dabar.
Kone kasdien ginčijatės su sutuoktiniu? Ne, tai dar ne krizė. Tai, veikiau, sveika kasdienybė, rodanti, kad turite ryšį su realybe ir esate dvi skirtingos asmenybės. Beje, tokių konfliktų, kurie bendro gyvenimo pradžioje atrodo mirtini, su laiku nė neprisiminsite, tiksliau, - nesureikšminsite. Panašiai, kaip liga nevadiname pražilusių plaukų, ar su metais atsiradusių raukšlelių. O štai situacija, kai rimtai kalbama apie skyrybas, per pusę dalinamas televizorius, o tarp sutuoktinių šmėžuoja deklaruoti, arba dar ne, tretieji asmenys yra tikra šeimos krizė. Joje, kaip taisyklė, dalyvauja ne vienas asmuo (tokiu atveju išgyvenimus pavadintume asmenine vieno iš partnerių drama), o visa šeima. Tada viskas konfliktai, dviejų elgesys, juridiniai reikalai, nuotaikų kaita paliečia ir tą, kuris išeina, ir tą, kuris gal dar neišleistų, ir, žinoma, vaikus.
Realybė tokia didesnė tikimybė išgyventi šeimos krizę tenka pradėjusiems bendrą gyvenimą itin jauniems ir, nesupykite, vadinamąjai paprastuomenei. Pirmiesiems dėl to, kad tuokiantis aštuoniolikos, asmenybės dar nėra susiformavusios, jos dinamiškai keičiasi, o kartu keičiasi ir poreikiai, pažiūros, tad nesubrendusiems žmonėms, sunkiau derintis prie kito. Žemesnio socialinio sluoksnio atstovai neretai suauga tik amžiumi. Jei žmogaus, kaip asmenybės, vystymasis sustojo liko paprasti interesai ir minimalūs, dažniausiai tik buitiniai poreikiai, jam dažnai kyla bendravimo problemų, o ir pareigos jausmas būna mažesnis.
Kodėl Jūs išgyvenate šeimos krizę? Nes nemokėjote klausytis. Arba nemokėjo klausytis jūsų. Tai pagrindinis dalykas, dėl kurio namuose kyla audros - žmonės nemoka klausytis vienas kito. Mes patologiškai nepajėgūs suprasti, kad kitas nori būti girdimas, kad tai reikia daryti pakaitomis, o interesus - derinti. Kad jei mūsų partneris išsako kažkokią poziciją, tai jo teisė, o mūsų teisė, - atsižvelgti, arba ne. Be to, šeimoje svarbu pasiskirstyti vaidmenis, ir tai padaryti aptariant, o ne pagal nutylėjimą. Ar šeimos krizė ištiks jūsų porą, dar priklauso nuo jūsų abiejų brandos. Kuo asmenybė mažiau brandi, tuo daugiau ji įneša į šeimyninius santykius chaoso, tuo dažniau turi pasitikrinti, ar viskas saugu, viskas gerai. Tas įtarumas, nepasitikėjimas dažnai užsmaugia santykius, nepalikdamas erdvės kitam žmogui pabūti pačiam su savimi. O ir tam įtariajam nelieka laiko sau. Būdamas įsitempęs, jis neurotizuojasi, ir įkaitina visą aplinką.
Taigi. Jei jūsų šeimą ištiko krizė, turite kelias išeitis. Viena, - išsiskirti. Kartais, tai iš tiesų būna paprasčiau, nei lipdyti viską nuo pradžių. Tačiau mitas, kad po krizės atnaujinti santykių neįmanoma. Tiesa, tai jau kitas kelias. Dažnai, kai poros ateina konsultuotis, paaiškėja, kad išlaikyti santykius labiau nori vienas jų, o kitam tiesiog gėda sakyti, kad jis jau nieko nebesitiki. Tačiau iš tiesų, net patys neperspektyviausi santykiai kartais tampa net labai perspektyviais. Kadangi toks aiškinimasis, o ir pati krizė stresas abiems partneriams, konsultacijos dažniausiai vyksta individualiai. O štai tada neretai ir paaiškėja (ne psichologui, aišku, o patiems sutuoktiniams), kad problema slypi ne kitoje barikadų pusėje, o toje pačioje, kur sėdi pats. Kad konkuruoti reikia ne su 20-metų jaunesnėmis kojomis, augančiomis iš pažastų, bet su savo ego, pamiršusiu, kad kitam reikia nuoširdaus dėmesio. Aišku, su metais jausmų audros rimsta, o geismų neretai keičia saugumo poreikis ir šiltų jausmų prisiminimas. Dar atsakomybė. Prieš save ir vaikus. Tad neslėpsime, kad poros kartu lieka ne tik patyrusios stebuklingą jausmų atsinaujinimą, bet, kartais, ir vedinos (bent iš dalies) pragmatiškų paskatų skyrybos nėra tik dviejų žmonių apsisprendimas eiti skirtinga kryptimi. Kita vertus, suvokiama ir tai, jog bet kokie santykiai kaip metų laikai turi savo spalvas, tad ir naujas ryšys nenumaldomai keisis ir su laiku taps tokiu pačiu įprastu, kaip dabar yra šie, ant plauko pakibę santykiai.
Ką daryti Jums? Pasistengti kuo ramiau suvokti, ko norite iš tiesų. Išsaugoti šeimą įmanoma. O jei nepavyktų net padedant specialistui, tada susitelksite į savo siekius ir norus. Tik noriu pasakyti, kad net iš giliausios šeimos krizės yra takelis. Išeitis tikrai yra. O tie, kas ieško ne skirtumų ir kaltininkų, o bendrų sąlyčio taškų, šį takelį randa daug greičiau.
Skaiciau visa tema nuo pirmo puslapio...aktualu. Net nesinorejo rasyti, nes visa situacija ir jausmu israiska buvo tokia panasi i Rasmos...Tiesiog labai nuosirdziai rupi, kaip ji isgyveno-susitvarke iki galo su sita problema. Matau, kad turi antra vaikiuka....gal praejo ta krize
sveikos mamytes mes su vyru pradejom kekeviena diena bartis del visokiu menknekiu del ko taip gali but pas mane rudenine depresija verkiu kekviena diena del nieko vyras paklausia ko verkiu o as jam neturiu ka atsakyt nes savaime rieda krkodilo asaros tai vat ar tie pykciai gali but del rudenines depresijos ar tai jau eina kazkas rimciau ir ka man reiktu tuo atveju daryt?laukiu jusu patarimu
sveikos mamytes mes su vyru pradejom kekeviena diena bartis del visokiu menknekiu del ko taip gali but pas mane rudenine depresija verkiu kekviena diena del nieko vyras paklausia ko verkiu o as jam neturiu ka atsakyt nes savaime rieda krkodilo asaros tai vat ar tie pykciai gali but del rudenines depresijos ar tai jau eina kazkas rimciau ir ka man reiktu tuo atveju daryt?laukiu jusu patarimu
na as tau patarciau kokiu vitaminu isgert
man taip buvo kazkur puse metu po gimdymo, vaje vaje kas dares, bet geriau raminamuosiu kazkokius nepamenu ir metos arbatele, pradejau megzt vyrui megztuka, ir dar dekupazu uzsieminet r praejo, pabandyk susirats sau idomu uzsiemima pasiziurek rankdarbiu skirely gal palengves
p.s. prie raminamuju tai spesi
...
