QUOTE(krizeee @ 2012 04 03, 12:02)
ir as jungiuosi


pas mus krize atejo su vaikiuku. Va ir vakar vyrui su asaromis kalbejau, kad po vaiko nebematau jo susizavejusiu manimi akiu...nebegirdziu komplimentu...namuose mes kalbames daugiausia buities ir vaiko klausimais....Kas del manes - na taip, pasikeiciau. Bet tiek isvaizdos prasme prisiziuriu, tiek seksualine stengiausi, kad jis nenutoltu...Bet problema jauciu tokia...Jis grizta pilnas emociju, bendraves su idomiais zmonemis, manes klausia - kas pas tave?? O pas mane visada tas pats...Jauciu, kad jam tampu nebeidomi. Toks uzburtas ratas biski. Vyrai nori seimos, nori vaiku, bet kartu nori, kad zmona butu vis tokia pati kaip iki to...

Jauciuosi izeista. Taip jam ir pasakiau. Jis nieko neatsake. Kaip spresim irgi nezinau...
As jusu vietoje, pradeciau lankyti kokius nors sokius, ir is namu iseitumete prasiblaskyti, ir veiklos turetumete. Veikliois moterys, uzsiemancios joms idomia veikla, kurios save realizuoja, tikrai turetu sudominti vyra, ir turesite ka papasakoti, ir net parodyti savo vyrui.