Pas mus jau kelinti metai yra tokia tradicija: per advento pirmą dieną papuošiame Advento medį. Imame gražią Sedulos šaką (ji tokia vyšninės spalvos), įmerkiame į vazą, ją apraizgome baltomis smulkiomis lemputėmis, kurios nemirksi.Ant šakų užkabiname tiek maišelių, kiek yra dienų iki Kalėdų. Tuos maišelius man pasiūvo mamytė iš violetinės, sidabrinės ir persikinės atlasinės medžiagos.Kiekvieną vakarą nukabiname vieną maišelį, o jame būna įdėta kiekvienam, pvz. po riešutą,kitame maišelyje po saldainuką, dar kitame po pipiriuką, po džiovintą ananaso gabaliuką, po migdolą ir t.t. Maišelių turinys nesikartoja. Tai lyg savotiškas mūsų Advento kalendorius , kuris ir namus puošia ir dienas skaičiuoji, bet tuo pačiu, labai smagu nukabinti, nes tas maišelio nukabinimas toks ypatingas momentas tampa, tariamės , kurį dabar nukabinsime, bandome įspėti kas tame maišelyje yra ir t.t. Šiaip maišelių turiniu visada pasirūpindavau aš, o praeitais metais pusės maišelių turinį užpildė dukros, tai ir man buvo paslaptis, kas juose slepiasi
Dar, kai prasideda Adventas dažniau uždegame žvakes, taip pat laikomės tos Advento vainiko tradicijos. O rimčiau namus puošiu likus maždaug 5-6 dienom iki Kūčių: papuošiame gyvą eglutę, kažkur pasodiname nykštukus ar Kalėdų senelį, dar kai ką subtilaus, bet labai nemėgstu apraizgytų ir ištasytų po kambarį blizgalų.