Susipažinau su nuostabiu vyru. Jis vedęs

Nu ir sirsynas!
Galima Gabijos situacija suprast, galima nesuprast. Kiekvieno asmeninis reikalas. Bet sitaip uzsipult??? Negrazu. Pagalvokit kiekviena, o jei taip su pacia atsitiktu? Tik nereikia mustis i krutine ir saukt- "ne ne ne, jau man tai tikrai taip nebus, ne ne ne, tik ne as". Ramiai! Gyvenimas kartais tokiu "pokstu" iskrecia, ypac toms, kurios garsiausiai rekia.
Pavyzdys:
Mano sese buvo didziausia moraliste, jau tokia "plienine ir tvirta", beveik sventoji. Ir ka manote? Pamete galva juodai del DRAUGES VYRO !!! Pamete tikraja ta zodzio prasme. Romanas tesesi metu metais, pradzioj slaptai, paskui jau ir nevisai. Visa ta laika ji tikejosi, kad jis paliks zmona. Ji pati buvo pasiruosusi bet kokiu metu palikti vyra. Deja, laiminga pabaiga neivyko. Sesute ir dabar gyvena su savo nevykeliu. Anas kitas vyras po kiek laiko visgi paliko zmona, ir laimingai gyvena su DAR KITA.
Su tais visais "palikimais" ir " nepalikimais" siaipjau yra labai problematiska. O dar blogiau, kai artimi zmones i tai ipainioti, kaip ir atsitiko Gabijos atveju.
Tikrai netikiu, kad Gabija piktybiskai viliojo svetima vyra ir arde drauges seima. Kaip ir nemanau, kad tas vyras butu palikes pirma zmona, jei butu to pats nenorejes. Versti jo niekas neverte, o ir negaletu to padaryt. Vyrai aplamai retai zmonas palieka, bet jei tai daro- vadinasi buvo priezasciu. Bet to niekas nenori girdeti, paprasciau suverst visa kalte kazkam, siuo atveju- Gabijai. Situacija yra tokia- kokia yra, patinka kam, ar nepatinka. Gabijaaa rase su tikslu buti isgirsta ir kiek imanoma suprasta, bet ne iskoneveikta ir isjuokta.
Kas be nuodemes- meskit pirmas akmeni, berods tokie zodziai Biblijoj. Tai va, siulyciau pries metant apie tai bent trumpam susimastyt.

o iki tol žinutėm meiliom susirašinėt galima,tipo nieko tokio,čia ne santykiai?
visi mes klystantys,tik nereikia apsimesti tuom kuo nesi.aš iš vis neįsivaizduoju,guodi tipo draugę,kad vyras tau meilias žinutes rašo?

Jūs teisi, maža kas gyvenime atsitinka. BET... Mušuosi į krūtinę ir viešai pareiškiu: jeigu nutiks taip, kad pasielgsiu kaip ponia Gabija, NIEKADA nesimatuosiu šventosios rūbų ir neskleisiu forumuose tiesos apie savo atsidavusią draugystę ir nesuteptą nekaltumą.
Jaučiat skirtumą?

Beje, o šventosios Gabijos niekas ir nepuola - išsako savo nuomonę apie anos samarietišką veiklą.

Labai teisingai pasakyta: pykstama ne del to, kad nuviliojo svetima vyra, vajezau, gyvenime visko tikrai gali buti, bet pykstama del to, jog tokiam poelgiui dar reikalaujama uztarimo/pritarimo bei smagumo, dedant i suns dienas palikta "geriausia drauge", tipo, ji pati kalta, ji buvo veidmaine, ji tekejo be meiles ir t.t.

Deja, rasydama nesitikejau nei uztarimo, nei pritarimo. Rasiau vien del to, kad yra daug moteru, kurios bijo apie tai kalbeti, vien del to, kad nebutu taip drapstomos, kaip kad jus viska puikiausiai pademonsravot issiliedamos ant manes, issakydamos savo poziuri i tokias moteris kaip as. Sita diskusija pilstymas is tuscio i kiaura, parasiau toms, kurios yra tokioj situacijoj, noredama pasakyti, kad nesvarbu, kad tave ir pasmerks, apipils juodziausiu purvu, jei ta zmogu myli, anskciau ar veliau likimas vistiek suves. Ir tuo purvu mane apipyle po keliu men po ju skyrybu ir butu apipyle tuo paciu purvu jei as isvis tik po 5 ar 10 metu ju skyrybu buciau ji isileidus i savo gyvenima, nes kaip jau ir minejau visada bus kalta antroji. O jus puikiausiai savo komentarais ir irodet, kad musu visuomenes paziuris nesikeicia, sustabarejes, nejuda is vietos, nei viena (palikta) nedrista atsisukt i save ir paieskot savyje klaidu, iskart kaltinama ta kita, tuo tarpu vyras isvis sioje situacijoje ima neegzisutoti. Lyg butu kazkoks begalvis ir sprendimus uz ji priimtu moterys, ypatingai tokiose situacijoje, kur lieciama seima.
Mano situacija iki galo nebus suprasta, ir tuo labiau ivertinta taip, kaip as vertinu pati. Kaip kad kazkuri cia rase savo sesers istorija. Galiu pasakyti su mano tevu seima atsitiko labai kazkas panasaus. mano tetis paliko mama su dvejais vaikais. Ir visuomet girdejau, kaip buvo pilstomas purvas ant jo antrosios zmonos. Ir pati jos nekenciau, kaltinau del skyrybu ir del to, kad mums teko augti be jo. Uzaugusi smerkiau visas panasias situacijas. Ir kas is to? Pati i tokia iklimpau - esu antroji zmona. Ir dabar vertindama, pateikdama kategoriska nuomone labai gerai pagalvoju. Del skyrybu kalti tik tu zmones, reikia moketi gerai isanalizuoti save, savo klaidas. Todel as saves nekaltintu, nes seimos neisardziau, ji isiro del ju abieju kaltes, kuri zinoma tik jiems abiems. Gaila, tik judvieju vaiko, galiu save kaltinti tik del jo, kad galbut per mane jis nuolat nematys savo tecio salia.

So.. Tai jau parašėt knygutės apie draugytes pirmąjį skyriuką?

Nevisada. As esu antroji, atsiradau pusmetis po ju skyrybu, ir manes absoliuciai niekas nekaltina

Realiai vyrai is tiesu begalviai, uz juos nusprendzia moterys:pradzioj mamos, paskui zmonos, veliau meiluzes... Neveltui sakoma, jog vyras-tai galva, moteris-kaklas, kur nori, ten ta galva ir sukineja

Na, tuomet Jums pasiseke, kad Jusu niekas nekaltina. Aplink vien tokie pavyzdziai, kuomet kaltos tik antrosios.
O del vyru na, nezinau, su tokiu negaleciau buti. Bent jau manasis ne is tu, kuriam pavadovausi ar primesi savo nuomone. Pats turi gera galva ant peciu, kuria visiskai galiu pasikliaut.

Nesinervink ir baik teisintis. Nusiramink. Vaikutis nevertas, kad tu čia tuščiai plėšytumeisi.
Ir nekreipk dėmesio į tas garsiai rėkiančias šventuoles.
Yra kaip yra.

Jūs skaitot, ką rašot?

Jos vaikutis - kuris gims.

Jūsų vyras iš tų, kurie veda, pasak jūsų, nemylimą moterį, palieka nėščią žmoną ir atsiduria pas jos draugę, ar ne?
Ir tai jūs vadinate "turi gerą galvą". Hm. Geras pavadinimas