QUOTE(Germani @ 2008 05 01, 20:33)
jau uzsirasiau pas onkologe. ir operacijai jau pasiryzau.
papsakokit, kas turejot operacija, kiek laiko ji trunka, kiek laiko ligonineje, ar ilgai skauda po to?
Gruodžio mėnesį ginekologė dešinėje krūtyje užčiuopė augliuką. Pati dažnai tikrindavausi, nes krūties vėžiu sirgo mano mama. Tad keista, kad pati ankščiau auglio nepastebėjau - didumo buvo sulig gera slyva. Todėl įtariu, jis išaugo labai greitai.
Prasidėjo mano kelionės po poliklinikas, aišku, laukimas. Niekas neskubėjo priimti. Tiesiog kankinantis talonėlių laukimas. Pražilau per tą laiką. Jau beveik pripratau prie to gumbo, o kai pradėdavo maudenti, šnekėdavau su juo:) Taip save raminau. Galiausiai patekau į onkologinį pas nuostabų gydytoją. Padarė ultragarsinius tyrimus, punkciją. Gydytojas nešnekus, apie augliuką nieko daug nepasakojo, kad ir kiek klausinėjau atsakydavo vienu žodžiu - "pamatysim" , "kažką reikia daryti" arba pan. Paskyrė operacijos dieną.
Prieš operaciją šeimos poliklinikoje reikėjo pasidaryti gana nemažai tyrimų. Į onkologinį atsiguliau dieną prieš operaciją. Kitą dieną po pietų jau vežė operuoti. Nelabai ką pamenu, nes seselės vis atnešdavo išgerti raminamųjų vaistų, nors buvau visiškai rami. Supraskit, tokia tvarka. Todėl viskas lyg pro miglą.
Po operacijos atsibudau tamsioje šaltoje patalpoje nuo savo žagsėjimo. Pamenu, tik capt sau už krūties, viskas lyg ir savo vietoj, tik tvarstis. Sesutės parvežė į palatą, tada lašelinė, nuskausminamieji vaistai, vėl raminamieji. Klausiu - o kur gydytojas, atsako - jau vėlu, išėjo namo. Laimei, vaistai stiprūs, aš vėl nugrimztu.
Kitą rytą, gal šeštą valandą, žadina gydytojas. Lyg per sapną girdžiu, "viskas gerai, auglys nepiktybinis". Su tais žodžiais baigėsi vienas košmaras.
Po kelių dienų grįžau namo. Dar savaitę važinėjau perrišimams, o po 10 dienų ištraukė siūlus. Ketvirtą dieną po operacijos jau buvau darbe. Mano darbas sėdimas, todėl fizinio krūvio nejutau. Be to, po operacijos kurį laiką turėjau labai daug energijos, todėl pati visur veržiausi. Kiek žinau, biuletenį gali tęsti iki mėnesio laiko. Tik va, atmintis sušlubavo, bet juk neverta dėl to pergyventi.
Germani, dėl skausmo nepergyvenk, aš jo visai nejutau. O praėjus beveik šešiems mėnesiams po operacijas, randas žymiai nyksta.
Dabar atrodo viskas buvo taip paprasta, na, kaip du kart du. Gal todėl, kad atsirado, kitų problemų su sveikatėle. Labai džiaugiuosi, kad augliukas buvo nepiktybinis, ir niekada nepamirštu, kad jis gali atsinaujinti. Visoms linkiu stiprybės, kurioms teko susidurti su šita bjaurastimi. Laikykitės, Mielosios.
