Nusivyliau aš tomis pažintimis per internetą

, ištryniau savo anketą iš pažinčių svetainės. Buvau keliuose pasimatymuose ir staiga per tris paskutines dienas kažkas pas jį pasikeitė. Jis trumpai pasakė, kad draugavo du metus su moterimi, kuri turėjo vaiką nuo kito vyro, tris mėnesius pagyveno kartu ir tada išsiskyrė todėl, kad ji jį paliko, nieko nepaaiškinusi, pasak jo. Jis pradėjo pasakoti savo abejones, kad labai bijo, jog jį gali įskaudinti kita moteris, kad mato blogus ženklus prieš mūsų draugystę - vieną kartą nepavyko jam išeiti iš darbo ir susitikti vakare koncerte, į kurį nupirko bilietus abiems, kitą kartą negalėjo atvažiuoti pas mane, nes buvo labai slidu ir buvo neįmanoma atvažiuoti. Aš jam į tai pasakiau, kad tai galima interpretuoti ir kitaip, nebūtinai galvojant apie blogą. Paskui aš paklausiau vieno klausimo apie jo buvusią draugę ir jis baisiausiai įsižeidė. Aš juk nežinau, kur yra skaudžiausia jo vieta, dabar sužinojau. Nors jis mane ir pasveikino su Valentino diena žinute telefonu (tikriausiai tą žinutę išsiuntė visiems savo draugams ir pažįstamiems, gal panoms - aš dabar jau abejoju juo, po to, kai jis taip "išnyko"), bet jis nepasirodė ir dingo, kelias dienas iki šiol nei rašo, nei skambina. Beje, aš jam dar paskolinau pinigų, kai sustabdė jo mašiną policiją ir jis turėjo susimokėti baudą, nepasakosiu čia už ką, ir neturėjo daug grynų pinigų. O iš pradžių man net abejoti buvo sunku - jis atrodė geras žmogus ir tarp mūsų yra daug bendrų dalykų. Gal jis turi kitą? jaučiuosi nusivylusi ir man labai skaudu, kad aš taip smarkiai apsirikau dėl žmogaus, kuriuo buvau bepradedanti pasitikėti. Paskui netyčia internete radau vieną psichologės straipsnį ir pabandžiau jį pritaikyti savo situacijoje. Štai jis:
http://www_sveikatos...n...284&tid=505Esu protinga, turiu gerą darbą, nuo nieko nepriklausoma ir savarankiška, ir grožio man netrūksta, ir... aš taip laukiau to jausmo - meilės, bet jos iki šiol man nelemta buvo patirti. Aš dar nežinau, kaip man pasielgti, kai jis apsireikš. Pati jokiu būdu neskambinsiu ir pati jo neieškosiu. Jeigu apsireikš, atsiimsiu savo skolą ir atsisveikinsiu arba nieko nepasakiusi atsistosiu ir išeisiu. Tik man įdomu pažiūrėti į jo akis ir paklausti, kodėl dar jis prišnekėjo tas nesąmones, kad aš neva jį suerzinau ir labai įžeidžiau, kad pakalusiau apie buvusiąją. Dar prikalbėjo, kad bijo dažniau matytis, nes matantis dažniau, galime pradėti vienas kitą erzinti. Visiškas briedas - aš jam pasakiau. Nesuprantu? Jis bailys?
Aš specialiai neieškojau draugo. Užsiregistravau pažinčių skyrelyje šiaip, visiškai nesitikėdama, kad ten galima susidraugauti. Tikiu, kad meilė turi ateiti pati, kad jos nereikia ieškoti. ir jeigu jis yra ta žmogus, kuris man skirtas, jis ateis. Aš šiek tiek nusivyliau ir savimi, kad gal nebemoku atskirti, kas tikra, o kas ne ir kad ne visi žmonės yra geri. Nors iš pradžių viduje jaučiau, kad jis galėtų būti tas mano žmogus. Tad kaip aš galėjau apsirikti?

Juolab, kad man jau 28 metai.