Pažintys internetu II

Negaliu nepastebeti, kad tu is Turkijos: ten gyveni, ar tik laikinai apsistojai? Ar galiu paklausti, kaip ten atsidurei?..

Iš to kažko gali išaugti didesni jausmai

O is kur taviskis?



Tai va, kad sirdele labiau linksta prie turko. O protas vis kartoja: na gerai, isvaziuociau as ten, istekeciau (nors tiesa sakant jis to man nesiulo ), o kas toliau? Nei as ju kalbos moku, nei ten mano issilavimas labai praverstu, kuris, be visko dar net nebaigtas O islaikytine buti nenoriu
Gyvena jis, beje, Istambule.
Aj ir dar, kol kas neuzmete kad esu jauna ir kvaila, tai atsakau: as ir esu jauna Mes abu tokie Vos po 22... Nors siuo klausimu tai jauciuosi is vis kaip kokiu 16



Zinau ir labai tikiuosi. Todel ir laikau prie sono

Mano "pazintinciai" su Turkija-10 metuku,o pastoviai cia gyvenu 7-nis Dirbdama gide susipazinau su savo busimu vyru-taip ir likau Kas liecia tavo situacija,tai gal tau kazkiek pades toks vienas rusiskas posakis,kad jei atsidurei gyvenimiskoje situacijoje,kai nezinai ka daryti-nedaryk nieko,palik viska savo eigai,nes likimas uz mus gudresnis-sudelioja viska i reikiamas vietas
Papildyta:
t.b. pazinciai

o as uz uz internetines pazintis ( nors anksciau buvau pries ), bet butent ten suradau savo mylimaji netyciom per skype susirasem ( na jis man parase ), puse metu susirasinejom, meileje prisipazinom dar kai nebuvom susitike, o ilgai delsem nes jis buvo ne leituvoj o valstybej kur karai vyksta ( karininkas jis pas mane ), ir jam gryzus kai susitikimo tai issiskyrem tik pirma nakties ir tai ryte jau vel susitikom o dabar gyvenam kartu ir dziaugiames vienas kitu

gyvena jis Belgijoje, bet kilęs iš toliau.. Afrikietis

Venita, papasakosiu ir as tau savo istorija, kuri gal kiek primins tavaja.
Pernai pries Kaledas issiskyriau su savo exvaikinu ir pradejau artimiau bendrauti su vienu vyruku internetu - kaip draugai chatinom gerus metus, o kai abu patapom vienisi, pradejo atrodyti, kad mums gali kas nors iseiti... Nebuvom matesi gyvai. Puoselejom dideles viltis, abu buvom virtualiai isimyleje, be proto laukem susitikimo, gyvenom laukimo jausmu ir tikejom, kad norint viskas imanoma (taip pat ir santykiai per atstuma su perspektyva). Pasimatem po 4 men vilciu puoselejimo. Jis buvo toks, kaip isivaizdavau, as jam -irgi, zodziu vienas kitam labai patikom ir kartu praleidom nuostabia savaite. Jis isvaziavo zadedamas po 2 menesiu sugrizti......
Kita diena - visai atsitiktinai - susipazinau su vienu vaikinu gyvenanciu tam paciam mieste (Londone). Iskart jam papapasakojau apie pirmaji, ir pasakiau, kad galim buti tik draugai. Tesem draugyste... kol ji neissirutuliojo i daugiau. Is pradziu bandziau ji atstumti, svarsciau kuri pasirinkti, nes pirmajam buvo ispuoseleti jausmai ir svajone buti kartu, o antrasis buvo salia kasdien, bet tuomet jis buvo tik nepazistamasis, rodantis demesi.
Prabego tie du menesiai, buvo skausmingas svarstymas su kuriuo vis tik buti, bet sprendimas atejo savaime - pasirinkau antraji.. o gal likimas man ji isrinko. Nutruko zinutes su pirmuoju, nors znau kad jis kazkada neuzilgo bus mano mieste... bet man tai jau praeitis, nors ir kaip gaila tu 4 menesiu puoseletu svajoniu. Verkiau kai pamaciau kad antrasis ima virsu mano sirdyje... Bet dabar manau, kad pasirinkau teisingai. Pirmiausia, turim galimybe buti kartu visa laika. As praktiskai pas ji ir gyvenu. Antra, as turiu galimybe ji pazinti. Man svarbu, kad jis salia ir visada su manimi.... taigi, artumas nurunge, ir dabar nei kiek del to nesigailiu.... Trecia, zinoma jausmai... galu gale isileidau ir i sirdi
Tikiu, kad is internetiniu santykiu gali iseiti kas nors gero, bet mano atveju tai nepasiteisino - buvo labai didelis noras tiketi, kad bus gerai, mylejau ta laukimo jausma ir savo tikejima juo. Bet nugalejo zmogus salia.

Garbes zodis perskaiciau viska iki galo
Niekam ne paslaptis cia,kad mano nuomone apie arabus, turkus, pakistaniecius ir t.t tikrai nera gera. Bet ziurinti i tavo situacija, patarciau vienodai ar tavo internetis draugas turkas ar vokietis ar amerikietis.
Tu turi sale gyva zmogu, kuris rupinasi tavimi, su kuriuo tau gera, na gal but kol kas nera giliu jausmu, bet juk jie gali ateiti su laiku. Siuo metu tu turi realu gyvenima,be to esi dar labai jauna.
O ka tau gali pasiulyti tavo internetinis draugas? Tu juk jo nepazysti, nezinai, koks jis butu kasdieniniame gyvenime.
Na sakykim, tau vis tik turkas labiau patiktu, ar tu isivaizduoji savo ateiti su juo? Ar isivaizduoji, jei tektu isvykti i tolima sali, kur kultura visai kitokia, kur tu nieko nepazysti, nemoki kalbos, kur nebus ne vieno tau artimo zmogucio(isskyrus tavo drauga) Pabandyk nors sekundei uzsimerkti ir isvaizduoti.
As zinau, ka reiksia palikti namus, artimuosius ir viska kas taip brangu ir isvykti i kita sali. Dabar jau zinau, kad ir liksiu cia, bet net ir turedama mylima zmogu, gera darba, draugu, vis tiek kartais velai vakare atsigulusi nubraukiu asara-pasiilgstu lietuvos nerealiai.
Dziaukis gyvenimu, o internetini romana pasilik giliai sirduteje, kaip grazu prisiminima.
Sekmes

Aciu Evi uz istorija Na isties ji beveik identiska. Tik tiek, kad sutikau turka ne po issikyrimo (su savo simpatija as net nedraugavau. Tiesiog visaip bandziau jo demesi patraukti kol pagaliau suzinojau, kad uzimtas). Ir antra, as lietuviui nieko apie turka nesakiau Ir net nesiruosiu sakyti, nes jis is vis i kompa kreivai ziuri, internetines pazintys jam kazkokia tragedija atrodo, tai ka jau bekalbet apie internetine meile

Uztat as turkui pasisakiau apie lietuvi Nu nebegalejau jo daugiau apgaudineti. Anksciau ar veliau jis butu suprates, kad praktika jau baiges, o manes online vis kaip nera taip nera... Geriau jau taip suzino, negu po to, kai pats itarineti prades.
Idomu jo reakcija buvo stebeti (ne geraja prasme zinoma ). Nervingas juokas... Barbenimas pirstais i stala... Veido dangstymas.... Nu matosi, kad zmogus susinervino siaubingai Idomi detale dar yra tai, kad tai nepirma jo internetine draugyste. Kazkada pasakojo draugaves su tokia lenke. Taip susizavejo, kad net pas ja nuvyko (ir dar be vizos ) O ta tik jam nuvykus pakeite plokstele ir pradejo suokti esa nieko jiems vistiek neiseitu, jos tevai griezti katalikai, neleistu uz musulmono teketi ir panasiai...



Na sitas turkas kazkoks neturkiskas. Nei kabinejasi nei ka Matyt tuo mano demesi ir patrauke Tikrai. Visiskai ne tipiskas. Net nuotraukos per pirma pokalbi nepaprase



Dabar papriestarausiu ne tiek del to, kad buciau isitikinusi savo teisumu, bet tiesiog is to zmogisko noro kontraargumentuoti...
Taip, kasdieniame gyvenime nezinau koks jis. Taciau teko stebeti kaip jis elgiasi su draugais ir tevais. Na taip, jis zinojo, kad as matau, bet jo tevai uztat ne...
Turiu dar viena drauge, mergina, is turkijos, su kuria bendrauju beveik tiek pat laiko kaip ir su juo ir drasiai ja galiu vadinti savo drauge, nes nors budama gan toli, taciau per ta pusmeti ji gan artima patapo. Tokiu budu man turkija tapo dar artimesne Susipazinau ne per ji, bet del jo kaltes.
Kalba galima ismokti. Netgi turku Manau Simara man pritars, kad ji labai jau savotiska. Bent jau man analogu girdet dar neteko
O del kulturos. Tai gal ir negrazu taip sneketi, bet as lietuviu kultura taip nusivylusi, kad jau nuo kokiu 17 tevam kartoju, kad lietuvoj negyvensiu O tada dar jokiu turku nepazinojau Jei ilgiau is cia neisvykstu, tiesiog duste pradedu dusti. Dabartinis draugas-lietuvis turbut pirmas mano sutiktas normalesnis bernas. Ir tai pradedu rasti prie ko prikibti...
Vienintelis dalykas, mane turbut labiausiai stabdantis, tai tevai. Nezinau, kaip galeciau juos palikti...



Tiesiog is smalsumo iskilo tokie klausimai: kur esi? kaip ten atsidurei? kiek laiko?

Tiesa paskius net nestebina, kad tavo internetinis draugas prie taves nesikabineja, kad foto is pradziu neprase, jie moka apsukti galvas panelems
Taip sutinku, kad kalba galima ismokti, as pati per pusmeti emiau siek tiek suprasi vengriskai, nes turiu tokiu savo kolektyve,be to pramokau kalbeti lenkiskai, cekiskai ir slovakiskai.
Del Lietuvos, na as kartais gryzusi atostogu ir gi pastebiu blogu dalyku, bet vis tik LT visada liks mano teviske ir jei kas paklausia, visada sakau, kad nera graziasnio krasto.
As islekiau i Uk, po to kai nusprendziau, kad nebegaliu buti su savo vaikinu, kad nenoriu uz jo teketi, ir jis ir abieju seimos spaude. Galvojau tik metus, na pusantru pabuti ir kai viskas aprims gryzti.Bet likimas matyt kitaip norejo, as jau beveik trys metai UK, vis po truputi kylu karjieros laiptais, gal ir mesciau viska ir vaziuociau namo, bet...sutikau zmogu, kuri pamilau ir kuris man jaucia ta pati.
Dar karta patariu apmastyti viska gerai, nenori gyventi Lietuvoje, kas tave laiko? Tevai turi savo gyvenima ,tu-savo.Vaziuok i uzsieni padirbek, pakeliauk, pazink zmones, pagyvenk ir igavusi patirties nuspresi ko is tiesu troksta tavo sirdis. Manau, kad "nudegsi" , gal but net ir skaudziai, bet taip pat ismoksi vertinti draugus ir seima, labiau vertinsi mazas smulkmenas i kurias anksciau nekreipdavai demesio.
Gyvenk taip kaip troksta tavo sirdis, bet visada isiklausyk ka kuzda tavo protas

Na,noreciau tau kai kur papriestarauti Visu pirma,kalba yra ismokstamas(ir gan greitai) dalykas.Antra,sutinku,kad Anglijoje ar Vokietijoje galima jaustis vienisu,Turkijoje tas neimanoma,jei,aisku,neesi uzkietejes pesimistas ir pats to nenori.Viena pagrindiniu vertybiu Turkijoje-bendravimas.O uzsienieciams apskritai skiriamas ypatingas demesys-visi nori bendrauti,kviecia i svecius,pobuvius,renginius.Ir kultura nera jau tokia skirtinga,isskyrus kai kuriuos niuansus-ir tai normalu.Su artimaisiais galima kasdien bendrauti internetu ir pan.,be to nuo Stambulo iki Vilnius tik 2,5 valandos kelio lektuvu.Ir dar pridursiu,jog nuomone,kad visi turkai vyrai yra melagiai mergisiai-tera tik mitas.Yra milijonai normaliu padoriu vaikinu,cia jau kaip kam pasiseka.Ir Lietuvoje galima ant nevykelio uzsirauti-kai paskaitau kertele sielai sm ir kitas panasias temas-plaukai ant galvos siausiasi....

Tu neteisi, paprastai jie prašo nuotraukos tuoj pat ir kabinėjasi, taigi jos turkas atrodo labai normalus.



Kaip be vizos