QUOTE(gryda @ 2009 06 04, 21:52)
o tu į bažnyčią nueini nors retkarčiais? užpirk mišias už savo mamą - gal abi rasite dvasinę ramybę. Jei jau tie dalykai daromi kelis tūkstančius metų, gal tai veikia?
Aciu uz patarima, gal tikrai reiktu ...
QUOTE(gryda @ 2009 06 07, 18:57)
mano nuomone - mama ir vaikai - patys patys artimiausi žmonės gyvenime, be kurių žmogus kaip be sielos. Jų niekas niekada nepakeis ir negali pakeisti. Vyrą, draugus gali pakeisti, o mamos, tėvo ir vaiko - ne. Todėl jų netekus ir skauda ilgai ilgai. Amžinai...
tai tiesa.
mastau ir mastau apie mama, jos mirtis is dalies man padejo susitaikyti su vaiko netektimi. jauciuosi ramesne ir mama sapnuoju reciau, bet sapnuoju ir kartais buna akimirku kai uzsimirstu ir atrodo, kad viskas gerai, kad ji gyva.
taip noreciau ja tureti, bet suvokiu, kad nebera jos, as turiu prisiminimus, turiu jos nuotraukas, kurias galiu visada paziureti ir ja prisiminti grazia sviesia tokia miela ...
QUOTE(ajuka @ 2009 06 11, 17:19)
tai tiesa.
mastau ir mastau apie mama, jos mirtis is dalies man padejo susitaikyti su vaiko netektimi. jauciuosi ramesne ir mama sapnuoju reciau, bet sapnuoju ir kartais buna akimirku kai uzsimirstu ir atrodo, kad viskas gerai, kad ji gyva.
taip noreciau ja tureti, bet suvokiu, kad nebera jos, as turiu prisiminimus, turiu jos nuotraukas, kurias galiu visada paziureti ir ja prisiminti grazia sviesia tokia miela ...
mastau ir mastau apie mama, jos mirtis is dalies man padejo susitaikyti su vaiko netektimi. jauciuosi ramesne ir mama sapnuoju reciau, bet sapnuoju ir kartais buna akimirku kai uzsimirstu ir atrodo, kad viskas gerai, kad ji gyva.
taip noreciau ja tureti, bet suvokiu, kad nebera jos, as turiu prisiminimus, turiu jos nuotraukas, kurias galiu visada paziureti ir ja prisiminti grazia sviesia tokia miela ...
ajuka, sirdele, man labai liudna, kad taip nutiko jums. stiprus apkabinimas tau.
ajuka , stiprybes 
o as is proto einu,negaliu kaip sunku darosi su kiekviena diena ... galvoju nuolat ... kaip mazas vaikas tikiu nopriu tiketi kad jinai mane mato, girdi, man padeda ... Dabar man sesija tai pries kiekviena egza ir po jo vezu zvakutes ant jos kapo
uz kiekviena mano pasiekima dekoju jai o ne sau ... Juk jinai taip svajojo pamatyt mano medicinos diploma ... ech, niu ka einu mokytis toliau ...
kazkaip lengviau kai parasai kas ant sirdeles
o as is proto einu,negaliu kaip sunku darosi su kiekviena diena ... galvoju nuolat ... kaip mazas vaikas tikiu nopriu tiketi kad jinai mane mato, girdi, man padeda ... Dabar man sesija tai pries kiekviena egza ir po jo vezu zvakutes ant jos kapo
uz kiekviena mano pasiekima dekoju jai o ne sau ... Juk jinai taip svajojo pamatyt mano medicinos diploma ... ech, niu ka einu mokytis toliau ... kazkaip lengviau kai parasai kas ant sirdeles
QUOTE
o as is proto einu,negaliu kaip sunku darosi su kiekviena diena ... galvoju nuolat ... kaip mazas vaikas tikiu nopriu tiketi kad jinai mane mato, girdi, man padeda ... Dabar man sesija tai pries kiekviena egza ir po jo vezu zvakutes ant jos kapo uz kiekviena mano pasiekima dekoju jai o ne sau ... Juk jinai taip svajojo pamatyt mano medicinos diploma ... ech, niu ka einu mokytis toliau ...
uz kiekviena mano pasiekima dekoju jai o ne sau ... Juk jinai taip svajojo pamatyt mano medicinos diploma ... ech, niu ka einu mokytis toliau ... ir mano širdelėje taip pat...
,aš po kiekvieno egzamino stengdavaus šypsotis - juk mama būtu laiminga mane tokią matydama.. Žinau kad ji džiaugtusi jog įstojau į savo mėgstamą specialybę, kad sėkmingai baigiau pirmą kursą...Nėra nei vienos dienos kad apie ją nepagalvočiau...Išpradžių kračiausi tų minčių, eidavau gatve ir ieškodavau jos tarp tolstančių žmonių...
Ilgą laiką negalėjau susitaikyt su šią mintim...Dar ir dabar sunku ištarti tuos žodžius..net mintyse vis dar negaliu to pasakyti...
Tačiau laikas gydo žaisdas, o dar geriau jei turi su kuo pasikalbėti,kam išsipasakoti...
Mielosios tik nekentėkit vienos..
kaip man tai iki skausmo pažįstama - visi tie jausmai, širdgėla.. Ir mano mam nesulaukė to momento, kai gausiu magistro diplomą. Jis man buvo labai svarbus, nes aš mokiausi po daug metų (esu seniau baigus kitus mokslus). Ji mane palaikydavo, kai guosdavausi, jog sunku, jog daug egzaminų...
Po šiai dienai turiu jos abu telefono numerius savo telefone - negaliu ištrinti. Niekada ir neištrinsiu..
Po šiai dienai turiu jos abu telefono numerius savo telefone - negaliu ištrinti. Niekada ir neištrinsiu..
QUOTE(gryda @ 2009 06 15, 19:56)
Po šiai dienai turiu jos abu telefono numerius savo telefone - negaliu ištrinti. Niekada ir neištrinsiu..
o as kazkodel iskart istryniau jos telefono numeri, matyt pamaniau kad bus labai sunku kai kaskart zvilgsnis uzklius uz zodzio MAMA ...
Sveikos likimo draugės...
Nebeturiu ir aš JOS... jau septintas mėnuo... bet nė kiek nelengvėja... Ypatingas buvo mūsų ryšys... nes buvau labai maža kai tėvai išsiskyrė, taip ir gyvenome tik dviese, dvi pačios artimiausios draugės... paskui atsirado mano vyras ir du patys brangiausi žmogeliukai - babuliuko narkotikai...
Jau kaip sunku be jos... kasdien prisimenu...
Kitą savaitgalį ir aš atsiimsiu antrąjį magistro diplomą... tąčiau toje šventėje kaip bebūtų gaila mamos nebus, o kaip man jos trūks...
Labai ilgiuosi...
Nebeturiu ir aš JOS... jau septintas mėnuo... bet nė kiek nelengvėja... Ypatingas buvo mūsų ryšys... nes buvau labai maža kai tėvai išsiskyrė, taip ir gyvenome tik dviese, dvi pačios artimiausios draugės... paskui atsirado mano vyras ir du patys brangiausi žmogeliukai - babuliuko narkotikai...
Jau kaip sunku be jos... kasdien prisimenu...
Kitą savaitgalį ir aš atsiimsiu antrąjį magistro diplomą... tąčiau toje šventėje kaip bebūtų gaila mamos nebus, o kaip man jos trūks...
Labai ilgiuosi...
man dabar tragiskiausia kai nuvaziuojam i kapines, o man vaikas dar nesuprasdamas pradeda vaiksciot po kapeli ir zaist su smeliuku ... man sirdis plysta, kad jis gali tik pazaist ant mociutes kapelio, ziauru, be galo ...
o mano savijauta ir toliau sekmingai blogeja, nezinau kur bus galas, bet kuo toliau tuo labiau mane smaugia visi prisiminimai ... 8 men kai jos nebera, bet taip sunku dar niekada nebuvo ...
o mano savijauta ir toliau sekmingai blogeja, nezinau kur bus galas, bet kuo toliau tuo labiau mane smaugia visi prisiminimai ... 8 men kai jos nebera, bet taip sunku dar niekada nebuvo ...
QUOTE(Alionyte @ 2009 06 22, 13:50)
man dabar tragiskiausia kai nuvaziuojam i kapines, o man vaikas dar nesuprasdamas pradeda vaiksciot po kapeli ir zaist su smeliuku ... man sirdis plysta, kad jis gali tik pazaist ant mociutes kapelio, ziauru, be galo ...
o mano savijauta ir toliau sekmingai blogeja, nezinau kur bus galas, bet kuo toliau tuo labiau mane smaugia visi prisiminimai ... 8 men kai jos nebera, bet taip sunku dar niekada nebuvo ...
o mano savijauta ir toliau sekmingai blogeja, nezinau kur bus galas, bet kuo toliau tuo labiau mane smaugia visi prisiminimai ... 8 men kai jos nebera, bet taip sunku dar niekada nebuvo ...
Ir as to galo nematau...Kazkokius blogus netekties jausmus keicia kiti ...gal net niuresni TUSTUMOS,ILGESIO jausmai.Galbut ateina net TIKRASIS netekties SUPRATIMO jausmas...Pragyveni daugeli metu ivykiu,kur pasigendi JOS ...Zinai ,kur JI stovetu , net galbut ka pasakytu.........Nezinau ar 7 prabege menesiai daug ar mazai..Niekaip negaliu ivardint seniai tai buvo ar neseniai...Jau supakavome JOS drabuzelis ir jie iskeliavo is namu...kazkas klaikaus buvo....Bijojau sios akimirkos nuo pat laidotuviu .O stai prie duru tetis paliko kabancia JOS striukyte ir vonioje,kabanti JOS ranksluosti.
Mano mazoji ir griebia nuo kapo akmenukus ir svystelna i visas puses,bando is nuo kapo gelyciu padaryti man puokstele.Bandau paaiskint "dukryte ,cia guli mociute",o ji zaismingai apsidairo aplinkui ir nustebusiu balsu sako "kui?".............
Kaip sunku,kai negaliu su JA pakalbet.....
QUOTE(Viliausmama @ 2009 06 22, 21:42)
Ir as to galo nematau...Kazkokius blogus netekties jausmus keicia kiti ...gal net niuresni TUSTUMOS,ILGESIO jausmai.Galbut ateina net TIKRASIS netekties SUPRATIMO jausmas...Pragyveni daugeli metu ivykiu,kur pasigendi JOS ...Zinai ,kur JI stovetu , net galbut ka pasakytu.........
man tai situaciju modeliavimas galvoje isivaizduojant ka jinai sakytu veda is proto, ka as bedaryciau man sukasi jos balsas ir zodziai ... bagsis sesija uz savaites uzsakysiu misias ... gal kiek bus geriau ...
