Uzjauciu, stipybes tau ir tavo seimai.... 
Mamytė palaidojom prieš savaitę,išėjo tyliai,niekam sudie nepasakius...Protu nesuvokiama,kai vieną dieną kalbi telefonu ir juokauji,o kitą dieną išgirsti telefono ragelyje,atvažiuok greitai,mamytės nebėra....
Nežinau,atrodo viskas griūna,visos svajonės,planai,tas klausimas KODĖL taip įvyko,ką ne taip padariau...Be proto ją mylėjau,be galo Mamytė buvo gera,visų mylima,jos juokas pavergdavo kiekvieno širdį...Važiuodavau pas mamą dažnai ,kiekvieną savaitgalį,kur reiks dabar važiuoti.O anukę mylėjo labiau už viską gyvenime,sakydavo:"čia mano vaistai".Sunku be galo,be proto,gyvi dar seneliai,brolis antro kurso studentas,tėvukas gyvas...Reikia kibtis,visiems reikia pagalbos,bet širdy taip negera...Dukrytė sako,mama neverk,nerodyk man ašaryčių...Turiu ir nuostabų vyrą šalia,bet niekas,niekas,niekas negali atstoti mamos.Nežinau kaip reikia su tuo susitaikyti
Nežinau,atrodo viskas griūna,visos svajonės,planai,tas klausimas KODĖL taip įvyko,ką ne taip padariau...Be proto ją mylėjau,be galo Mamytė buvo gera,visų mylima,jos juokas pavergdavo kiekvieno širdį...Važiuodavau pas mamą dažnai ,kiekvieną savaitgalį,kur reiks dabar važiuoti.O anukę mylėjo labiau už viską gyvenime,sakydavo:"čia mano vaistai".Sunku be galo,be proto,gyvi dar seneliai,brolis antro kurso studentas,tėvukas gyvas...Reikia kibtis,visiems reikia pagalbos,bet širdy taip negera...Dukrytė sako,mama neverk,nerodyk man ašaryčių...Turiu ir nuostabų vyrą šalia,bet niekas,niekas,niekas negali atstoti mamos.Nežinau kaip reikia su tuo susitaikyti
Uzuojauta begaline. Mama ne toks zmogus, nepasirinksi kaip vyra ar drauga. Net nezinau kokiais zodziais paguost, bet suprantu kaip skaudu, gaila ir per savaite dar protu nesuvokiama. Laikas isgydys , prisiminsi tik graziausias akimirkas, po kurio laiko perziuresi graziausias foto ir vaizdo irasus. Parodysi dar mazai anukei. Nieko nebuna amzino.
Dar labai jaun budama taau nasle, tai jusu skausma dalinai suprantu, po to laidojau labai mylimus senelius, kkkaltinau save, kad ne viska pasakiau,kad ne taip padariau, dabar daznai bendruaju sapnuose, kur tikroviskai kalbuosi ir t.t.
Laikykites
Papildyta:
negaliu visos temos skaityt norisi verkt , mama gyvena uz poros kiemu norisi nakti lekt ir apkabint. Kai pagalvoji juk taip viskas laikina ir taip visko neivertinam, kad reikia dziaugtis gyvenimu ............
Dar labai jaun budama taau nasle, tai jusu skausma dalinai suprantu, po to laidojau labai mylimus senelius, kkkaltinau save, kad ne viska pasakiau,kad ne taip padariau, dabar daznai bendruaju sapnuose, kur tikroviskai kalbuosi ir t.t.
Laikykites
Papildyta:
negaliu visos temos skaityt norisi verkt , mama gyvena uz poros kiemu norisi nakti lekt ir apkabint. Kai pagalvoji juk taip viskas laikina ir taip visko neivertinam, kad reikia dziaugtis gyvenimu ............
QUOTE(mamadina @ 2010 09 02, 23:21)
Uzuojauta begaline. Mama ne toks zmogus, nepasirinksi kaip vyra ar drauga.
Ačiū
Aišku,gal forumas ne ta erdvė,kur reikėtų bendrauti,bet aplink visi turi mamas,ir nesupranta to skausmo ,kurį tenka patirti...Darbe dar taip nesigalvoja,bet va grįžti į namus,ir viską vėl iš naujo dėlioji...
Gyvenom atskirai,kituose miestuose,bet kiekvienam žingsnį girdžiu jos patarimus,jos dovanotus daiktuas matau,anūkelei drabužėlių krūva,jos rankytėmis megsta....Ir telefonas tyli...Tyli ištisą dieną,kai mes skambindavomės viena kitai po dešimt kart per dieną....
Užuojauta didelė didelė O kas nutiko, kad mama staigiai mirė?
O kas nutiko, kad mama staigiai mirė?
QUOTE(AgnePagne @ 2010 09 03, 08:50)
Sunku ir pasakyti,skrodimo nedarėm,greičiausiai,kad su širdim kažkas
As irgi parasysiu savo istorija,jau senai be su kuo kalbejau apie tai.Sirdele niekada nenustojo skaudeti.as buvau 15 metu kaip mama isvaziavo del geresnio gyvenimo i uk,ten mamos ir mano patevio neileido,patevis pakele balsa puole ant apsauginiu ir ji sulaike,o mama turejo grysti atgal i lt ,tai va ji taip ir negryzo jau 10 apie ja jokiu ziniu,sunku labai ypac kaip db pati turiu sunu ir taip noretusi kad jis turetu mociu t,y mano mam,bet....gal yra tokiu panasiu istoriju,tad pasidalinkime...
QUOTE(viilda @ 2010 09 02, 22:55)
Mamytė palaidojom prieš savaitę,išėjo tyliai,niekam sudie nepasakius...Protu nesuvokiama,kai vieną dieną kalbi telefonu ir juokauji,o kitą dieną išgirsti telefono ragelyje,atvažiuok greitai,mamytės nebėra....
Nežinau,atrodo viskas griūna,visos svajonės,planai,tas klausimas KODĖL taip įvyko,ką ne taip padariau...Be proto ją mylėjau,be galo Mamytė buvo gera,visų mylima,jos juokas pavergdavo kiekvieno širdį...Važiuodavau pas mamą dažnai ,kiekvieną savaitgalį,kur reiks dabar važiuoti.O anukę mylėjo labiau už viską gyvenime,sakydavo:"čia mano vaistai".Sunku be galo,be proto,gyvi dar seneliai,brolis antro kurso studentas,tėvukas gyvas...Reikia kibtis,visiems reikia pagalbos,bet širdy taip negera...Dukrytė sako,mama neverk,nerodyk man ašaryčių...Turiu ir nuostabų vyrą šalia,bet niekas,niekas,niekas negali atstoti mamos.Nežinau kaip reikia su tuo susitaikyti
Nežinau,atrodo viskas griūna,visos svajonės,planai,tas klausimas KODĖL taip įvyko,ką ne taip padariau...Be proto ją mylėjau,be galo Mamytė buvo gera,visų mylima,jos juokas pavergdavo kiekvieno širdį...Važiuodavau pas mamą dažnai ,kiekvieną savaitgalį,kur reiks dabar važiuoti.O anukę mylėjo labiau už viską gyvenime,sakydavo:"čia mano vaistai".Sunku be galo,be proto,gyvi dar seneliai,brolis antro kurso studentas,tėvukas gyvas...Reikia kibtis,visiems reikia pagalbos,bet širdy taip negera...Dukrytė sako,mama neverk,nerodyk man ašaryčių...Turiu ir nuostabų vyrą šalia,bet niekas,niekas,niekas negali atstoti mamos.Nežinau kaip reikia su tuo susitaikyti
užjaučiu. Suprantu, ką dabar išgyveni. Reikia toliau gyventi, dėl kitų, o ir dėl mamos.
Papildyta:
QUOTE(viilda @ 2010 09 02, 23:37)
Ačiū
Aišku,gal forumas ne ta erdvė,kur reikėtų bendrauti,bet aplink visi turi mamas,ir nesupranta to skausmo ,kurį tenka patirti...Darbe dar taip nesigalvoja,bet va grįžti į namus,ir viską vėl iš naujo dėlioji...
Gyvenom atskirai,kituose miestuose,bet kiekvienam žingsnį girdžiu jos patarimus,jos dovanotus daiktuas matau,anūkelei drabužėlių krūva,jos rankytėmis megsta....Ir telefonas tyli...Tyli ištisą dieną,kai mes skambindavomės viena kitai po dešimt kart per dieną....
Aišku,gal forumas ne ta erdvė,kur reikėtų bendrauti,bet aplink visi turi mamas,ir nesupranta to skausmo ,kurį tenka patirti...Darbe dar taip nesigalvoja,bet va grįžti į namus,ir viską vėl iš naujo dėlioji...
Gyvenom atskirai,kituose miestuose,bet kiekvienam žingsnį girdžiu jos patarimus,jos dovanotus daiktuas matau,anūkelei drabužėlių krūva,jos rankytėmis megsta....Ir telefonas tyli...Tyli ištisą dieną,kai mes skambindavomės viena kitai po dešimt kart per dieną....
jau du metai praėjo, bet mamos telfono taip ir neištryniau
Papildyta:
QUOTE(Labanca cia @ 2010 09 03, 17:27)
As irgi parasysiu savo istorija,jau senai be su kuo kalbejau apie tai.Sirdele niekada nenustojo skaudeti.as buvau 15 metu kaip mama isvaziavo del geresnio gyvenimo i uk,ten mamos ir mano patevio neileido,patevis pakele balsa puole ant apsauginiu ir ji sulaike,o mama turejo grysti atgal i lt ,tai va ji taip ir negryzo jau 10 apie ja jokiu ziniu,sunku labai ypac kaip db pati turiu sunu ir taip noretusi kad jis turetu mociu t,y mano mam,bet....gal yra tokiu panasiu istoriju,tad pasidalinkime...
siaubas, 10 metų negrįžo, ar 10 mėnesių? O gal dienų, gal dar viskas bus gerai?
QUOTE(gryda @ 2010 09 03, 17:56)
užjaučiu. Suprantu, ką dabar išgyveni. Reikia toliau gyventi, dėl kitų, o ir dėl mamos.
Papildyta:
jau du metai praėjo, bet mamos telfono taip ir neištryniau
Papildyta:
siaubas, 10 metų negrįžo, ar 10 mėnesių? O gal dienų, gal dar viskas bus gerai?
Papildyta:
jau du metai praėjo, bet mamos telfono taip ir neištryniau
Papildyta:
siaubas, 10 metų negrįžo, ar 10 mėnesių? O gal dienų, gal dar viskas bus gerai?
Aš tiek Mamytės, tiek Vyro telefonus ištryniau mirties dieną. Beje, mama po insulto beveik metus nekalbėjo, tai tik aš galėdavau Jai kalbėti, skambindavau retokai, abiem buvo labai sunku.
Kaip suprantu, 10 metų negrįžo
Labanca, nors tokios patirties neturiu, bet bandau įsivaizduoti, kaip baisu, kai negali net kapelio aplankyti.
Mano mama jau 6 metai kaip isejo is musu gyvenimo...nesusitaikiau niekada...niekas nepakeis jos,ji buvo pati geriausia drauge,patareja,mama ir visa kita.....kasdien jos ilgiuos,ir asaros akyse ir dbr.....skausmas begalinis man.....ji dar galejo gyventi ilgai,buvo tik 57 metai........sunku,skaudu ir netikiu iki siol kad ji niekada nebeateis pas mane....net savo anuku nespejo pamatyti...........labai gaila....vaikams papasakosiu kokia ji buvo gera,ir butu juos mylejusi beprotiskai... 
((((((((((
((((((((((
