QUOTE(nelita @ 2011 04 01, 09:39)
pradėjau dažniau degti žvakes, pavasaristaip smagu dažniau palankyti mamą, labai gerai, kad kapinės arti namų, mašina tik apie 5 min. aš ten dažnas svečias 
, kioskas kur parduoda žvakes, jau mane pažįsta, nereikia nei prašyti gaunu iš karto ko reikia . važiavimas pas ją gavosi savotiškas ritualas, pirmiausiai aplankau tėvą paskui iš karto važiuoju pas mamą. tada jaučiu, nemoku net išsireikšt, pilnatvę, tada sieloje gera. vis dar dažnai pakalbu su ja, pasakua kaip sekasi. mergaitės, aš atradau daug budų kaip kovoti su skausmu, išmėginau viską ir pagaliau atradau tik sau tinkantį būdą. aišku tam reikia ir laiko...
, kioskas kur parduoda žvakes, jau mane pažįsta, nereikia nei prašyti gaunu iš karto ko reikia . važiavimas pas ją gavosi savotiškas ritualas, pirmiausiai aplankau tėvą paskui iš karto važiuoju pas mamą. tada jaučiu, nemoku net išsireikšt, pilnatvę, tada sieloje gera. vis dar dažnai pakalbu su ja, pasakua kaip sekasi. mergaitės, aš atradau daug budų kaip kovoti su skausmu, išmėginau viską ir pagaliau atradau tik sau tinkantį būdą. aišku tam reikia ir laiko...O aš kažkaip atvirkščiai - ir toli, o ir kapai man kol kas labai svetima vieta...
geriausiai išsikalbėti, jei turi su kuo. aš nelabai turėjau supratingą pašnekovą šia tema, kitiems tai buvo svetima, ar nebuvo noro, nors gyvenau su vyru iš jo tėvais. niekas taip ir man nepadėjo bent pasijusti geriau ar lengviau. tada pradėjau rašyti dienoraštį arba kaip pati sakau laiškus. pasakojau kas gero nutiko, kaip jaučiuosi, visada aprašydau sapnus, kuriuose sapnuodavau mamą. taip kompensavau bent dalį bendravimo su ja. aišku gerai nepasijutau iš karto. praėjo laiko, dabar man smagu važiuoti pas ją, dažnas lankytojas ten esu, kažkaip ir tas dar lengvina.
pagrindinis vaistas laikas ir išsiskaudėjimas, nebijokit to, turi išsiskaudėt, tik vėliau ateina ramybė ir palengvėjimas. kas keisčiausiai per tą laiką taip neradau kito žmogaus su kuriuo taip atvirai galėčiau kalbėti nors turiu tėvą, močiutę, tetą kuri manim rupinasi. tą ko negaliu niekam sakyti rašau.... man tai tikrai padeda
pagrindinis vaistas laikas ir išsiskaudėjimas, nebijokit to, turi išsiskaudėt, tik vėliau ateina ramybė ir palengvėjimas. kas keisčiausiai per tą laiką taip neradau kito žmogaus su kuriuo taip atvirai galėčiau kalbėti nors turiu tėvą, močiutę, tetą kuri manim rupinasi. tą ko negaliu niekam sakyti rašau.... man tai tikrai padeda
QUOTE(nelita @ 2011 04 02, 12:30)
geriausiai išsikalbėti, jei turi su kuo. aš nelabai turėjau supratingą pašnekovą šia tema, kitiems tai buvo svetima, ar nebuvo noro, nors gyvenau su vyru iš jo tėvais. niekas taip ir man nepadėjo bent pasijusti geriau ar lengviau. tada pradėjau rašyti dienoraštį arba kaip pati sakau laiškus. pasakojau kas gero nutiko, kaip jaučiuosi, visada aprašydau sapnus, kuriuose sapnuodavau mamą. taip kompensavau bent dalį bendravimo su ja. aišku gerai nepasijutau iš karto. praėjo laiko, dabar man smagu važiuoti pas ją, dažnas lankytojas ten esu, kažkaip ir tas dar lengvina.
pagrindinis vaistas laikas ir išsiskaudėjimas, nebijokit to, turi išsiskaudėt, tik vėliau ateina ramybė ir palengvėjimas. kas keisčiausiai per tą laiką taip neradau kito žmogaus su kuriuo taip atvirai galėčiau kalbėti nors turiu tėvą, močiutę, tetą kuri manim rupinasi. tą ko negaliu niekam sakyti rašau.... man tai tikrai padeda
pagrindinis vaistas laikas ir išsiskaudėjimas, nebijokit to, turi išsiskaudėt, tik vėliau ateina ramybė ir palengvėjimas. kas keisčiausiai per tą laiką taip neradau kito žmogaus su kuriuo taip atvirai galėčiau kalbėti nors turiu tėvą, močiutę, tetą kuri manim rupinasi. tą ko negaliu niekam sakyti rašau.... man tai tikrai padeda
Gal ir gera mintis...Šiandien su tėčiu ir MB vaikščiojom po kapus, ieškojom paminklo, kaip tvarkyti kapus, nes pas mus viskas bus naujai - nauja kapavietė. Nelimpa man tas kapas. Pastoviu, uždegu žvakelę kaip bet kam. Perskaitau pavardę...Mano mama man gyva....
Sapnavau iš viso ją tris kartus per beveik 7 mėn. Du kartus iš jų - kaip merdėjo ir pašarvotą.
Paminklo rinkimas irgi
- man patiktų visiškai kitaip, nei nori tėtė, pats sako - kiek man čia beliko, rinkit jūs - bet atsargiai pasako, tai tas jam tinka, tas patinka - kas man visiškai nepriimtina, o skaudinti visiškai nesinori... Nežinau, ką ir kaip padarysim....O kad man kažkokia lengvos formos depresija ar šiaip kažkas - irgi matyt yra, nes prisiimu darbų, nespėju, nervuojuosi, o pagalvojus apie mamą visada, kai esu viena, verkiu.... Gal pavasaris ką nors į gera pakeis?
QUOTE(nelita @ 2011 04 02, 12:30)
taip atvirai galėčiau kalbėti nors turiu tėvą, močiutę, tetą kuri manim rupinasi. tą ko negaliu niekam sakyti rašau.... man tai tikrai padeda
Ačiū už patarimus, reiks pabandyti
QUOTE(ifauru @ 2011 04 02, 22:52)
Gyvenu irgi panašiais rūpesčiais, išrinkom mamai paminklą, galvojom jau po kokių poros savaičių galėsim kažką pradėt daryt, bet kur tau sniego dar iki kelių, taip prinešta buvo per žiemą, uždegiau žvakių, gėlių padėjau, bet reikia važiuot vienai, pakalbėt, išsibliaut
O man tik pasirupinti teks, kad mirimo metus iškaltų ant paminklo - tėtis miręs jau seniai ir mama norėjo, kad ir ją užrašytų... Tai va tiek metų ir buvo užrašas be galinės datos... Užvakar sapnavau mamą, pikta tokia, primetusi krūva savo rūbų, sako :"neprižiūri manęs, viska gi sutvarkyt, perplaut reikia"... Gal čia ženklas, kad važiuot vainikų nurinkti? Vakar buvo du mėn, kai jos nebėra su mumis... O gal todėl, kad aš ištisai galvoju, kad reikia važiuot.... tėvų kapas 150km nuo namų... galvoju kita savaitgalį lėkti jau
paminklą rinkom abudu su tėvu, tai buvo daugiau mano noras kokį rinkt, jis tik sutiko ir viskas, kas keisčiausiai, jis panoro, kad jį irgi ten įrašytų šalia mamos, tik be galinės datos. tam neprieštaravau.
o dabar visai nauji rūpesčiau, suku galvą, kaip įdomiau padaryti gėlyną, ieškau foto internete, gal ką rasiu įdomaus, įmesiu ir jums
o dabar visai nauji rūpesčiau, suku galvą, kaip įdomiau padaryti gėlyną, ieškau foto internete, gal ką rasiu įdomaus, įmesiu ir jums
labas mergaites,
siandien uk mamos diena, gavau geliu puoskte nuo dukrytes ir vyro,paslapcia nubraukiau slapcia asara ir is laimes ir is ilgesio, visi nese po keleta puosciu mamos....
siandien uk mamos diena, gavau geliu puoskte nuo dukrytes ir vyro,paslapcia nubraukiau slapcia asara ir is laimes ir is ilgesio, visi nese po keleta puosciu mamos....
Čia Airijoj ir Anglijoj mamos diena.... Lietuvoj bus geguzes 1... reikai butinai sutvarkyt kapa iki to laiko...
aš jau sutvarkius, tik va orai labai šalti palyginus dar, neina nieko pasodinti, tai taip ir stovi plastmasinių pintinėlė, vakar dar bandžiau nuimti, bet labai negražiai atrodo, "plikas" kapas 
o čia idėjoms
http://rojaussodai.l...=...s&Itemid=96
o čia idėjoms
http://rojaussodai.l...=...s&Itemid=96
QUOTE(Paix @ 2011 04 03, 23:35)
Čia Airijoj ir Anglijoj mamos diena.... Lietuvoj bus geguzes 1... reikai butinai sutvarkyt kapa iki to laiko...
Man ir tikrine mamos diena lietuviska
Mes tai jaučiu paminklo niekaip nepastatysim Mamos dienai, prieš gamtą bejėgis 
Mažė mano pasiėmė šiandien albumą, kad pradėjo verkti, šaukti, močiutė, kodl tu mane palikai, tai širdį suspaudė, taip negera paliko, kad nebežinai net ką pasakyti
Šiandien jau išėjau į dekretą, galvoju kiek laiko būčiau praleidus daug su MAMA, kiek būtumėm darbų nuveikusios....
Mažė mano pasiėmė šiandien albumą, kad pradėjo verkti, šaukti, močiutė, kodl tu mane palikai, tai širdį suspaudė, taip negera paliko, kad nebežinai net ką pasakyti
Šiandien jau išėjau į dekretą, galvoju kiek laiko būčiau praleidus daug su MAMA, kiek būtumėm darbų nuveikusios....
