Vakar aplankiau kapus, pasodinau našlaičių.
QUOTE(gryda @ 2011 04 11, 13:03)
Šiandien lygiai 3 metai, kai nebėra mano brangiausio žmogaus Vakar aplankiau kapus, pasodinau našlaičių.
Vakar aplankiau kapus, pasodinau našlaičių.Užjaučiu saulyt, ir įsivaizduoju kaip tau negera
Ar aplėgo tas skausmas nors kiek?Mes šeštadienį užsakėmė mišias Palendrių vienuolyne,sakau gal man kiek ramiau bus
Viilda, nebėra taip labai baisiai skaudu ( netoks baisus dvasinis širdies skausmas), matyt, visgi laikas apgydo. Nors mamą labai dažnai prisimenu, man jos trūksta, o ir verkti vis dar galiu bet kada.
Kadangi skaičiau daug visokios ezoterinės literatūros (man to labai reikėjo), tai kažkaip kitaip priimu mirties faktą. Aišku, vistiek gaila ir galvoju, kad per anksti išėjo. Bet Dievuliui gal kitaip atrodo.
Kadangi skaičiau daug visokios ezoterinės literatūros (man to labai reikėjo), tai kažkaip kitaip priimu mirties faktą. Aišku, vistiek gaila ir galvoju, kad per anksti išėjo. Bet Dievuliui gal kitaip atrodo.
QUOTE(gryda @ 2011 04 11, 13:39)
Viilda, nebėra taip labai baisiai skaudu ( netoks baisus dvasinis širdies skausmas), matyt, visgi laikas apgydo. Nors mamą labai dažnai prisimenu, man jos trūksta, o ir verkti vis dar galiu bet kada.
Kadangi skaičiau daug visokios ezoterinės literatūros (man to labai reikėjo), tai kažkaip kitaip priimu mirties faktą. Aišku, vistiek gaila ir galvoju, kad per anksti išėjo. Bet Dievuliui gal kitaip atrodo.
Kadangi skaičiau daug visokios ezoterinės literatūros (man to labai reikėjo), tai kažkaip kitaip priimu mirties faktą. Aišku, vistiek gaila ir galvoju, kad per anksti išėjo. Bet Dievuliui gal kitaip atrodo.
Laikas gydo, bet vis tiek artimas žmogus visada toks ir liks. Vakar per eilines Šv. Mišias kunigas retoriškai klausė: "Kas būtų, jei būtume nemirtingi? Sėdėtume ir švęstume kokį 978 gimtadienį, kalbėti neaišku, ar būtų apie ką..." Dalis tiesos yra....
Aš vs dar verkiu kasdien...
O kai Mama išėjo, man galvoje skambėjo vieninteliai žodžiai: "Mes visad gimstam pačiu laiku, tik mirštam visados per anksti..."
QUOTE(gryda @ 2011 04 11, 13:39)
Aišku, vistiek gaila ir galvoju, kad per anksti išėjo.
, manau ir man gal ne taip skaudu būtų buvę, jei mamai kokį 80 metų butų buvę, o dabar...Aišku skaudėtų širdį, bet atrodo, jau žmogus nugyveno ta amžių , o pačiame jėgų žydėjime...QUOTE(ifauru @ 2011 04 11, 13:54)
: "Kas būtų, jei būtume nemirtingi? Sėdėtume ir švęstume kokį 978 gimtadienį, kalbėti neaišku, ar būtų apie ką..." Dalis tiesos yra....
Ašarų stengiuos kuo mažiau lieti dėl savo pačios padėties, bet šiandien spintą tvarkiau -čia mamos megstas megstukas, čia sjonukas, čia kojinytės
Tokie momentai labai sunkūs...
QUOTE(gryda @ 2011 04 11, 16:44)
aš raudodama visus mamos namus pertvarkiau, drabužius išdalinau tiek giminėms, tiek labdarai (caritui). Labai sunku buvo.
Net nepajudinta niekas, nei vienas daiktas, gal pajudinsiu, kai išnuomosim Tėvelių butą,dar per skaudu
QUOTE(gryda @ 2011 04 11, 16:44)
aš raudodama visus mamos namus pertvarkiau, drabužius išdalinau tiek giminėms, tiek labdarai (caritui). Labai sunku buvo.
as irgi raudodama sudejau visus MAMOS daiktus nes skaudu buvo juos matyt kiekviena diena
Mano MAMA jau mirus 2metai ie 4 men bet asaros ir dabar rieda tik ja prisiminus
MAMA mire per mano gimtadieni, tai sita mano svente isbraukta is gyvenimo, nor MB kartoja kad turiu gyventi toliau bet man sunku ir manau dar ilgai negalesiu ta diena sedet ir svet 
o gal ir niekada nebesvesiu.
QUOTE(viilmute @ 2011 04 12, 23:36)
MAMA mire per mano gimtadieni, tai sita mano svente isbraukta is gyvenimo, nor MB kartoja kad turiu gyventi toliau bet man sunku ir manau dar ilgai negalesiu ta diena sedet ir svet o gal ir niekada nebesvesiu.
o gal ir niekada nebesvesiu.Man tėtis po mamos mirties praėjus 3 mėn. mirė per mano gimtadienį, taip ir nespėjęs pasveikint su gimtadieniu
Tikiuos, kad kažkiek atslūgs metams bėgant skausmas, bet koks likimas, kai pagalvoji...
O mažos dukrytės neapmalšino kažkiek skausmo
Vakar skaičiau Viltei pasaką "Mergaitė su dektukais", tai kai suspaudė širdį
QUOTE(nelita @ 2011 04 04, 06:38)
aš jau sutvarkius, tik va orai labai šalti palyginus dar, neina nieko pasodinti, tai taip ir stovi plastmasinių pintinėlė, vakar dar bandžiau nuimti, bet labai negražiai atrodo, "plikas" kapas
Mes prieš mėnesį nurinkom gėles,vainikus,tai ir palikom tuos krepšelius su dirbtinom gėlėm,nes kitaip kapas liktų "plikas". Bet nežinau ką daryti...anyta sako,kad metus laiko geriau žemės nelyginti(aš čia kauburį turiu omenyje), reikia laukti kol jis susmegs,kitaip sako toje vietoje liks duobė,ypač kai laidota žiemą per pačius šalčius...
O taip norisi gražiai sutvarkyti jau šiemet.
QUOTE(mamax3 @ 2011 04 13, 10:34)
Mes prieš mėnesį nurinkom gėles,vainikus,tai ir palikom tuos krepšelius su dirbtinom gėlėm,nes kitaip kapas liktų "plikas". Bet nežinau ką daryti...anyta sako,kad metus laiko geriau žemės nelyginti(aš čia kauburį turiu omenyje), reikia laukti kol jis susmegs,kitaip sako toje vietoje liks duobė,ypač kai laidota žiemą per pačius šalčius...
O taip norisi gražiai sutvarkyti jau šiemet.
O taip norisi gražiai sutvarkyti jau šiemet.
mano mama mirė irgi žiemą, bet aš vasarą viską sutvarkiau, nepalikau kauburio, kaip tik įdubdavo dapildavau žemių.
QUOTE(viilda @ 2011 04 13, 09:25)
Man tėtis po mamos mirties praėjus 3 mėn. mirė per mano gimtadienį, taip ir nespėjęs pasveikint su gimtadieniu
Tikiuos, kad kažkiek atslūgs metams bėgant skausmas, bet koks likimas, kai pagalvoji...
O mažos dukrytės neapmalšino kažkiek skausmo
Vakar skaičiau Viltei pasaką "Mergaitė su dektukais", tai kai suspaudė širdį
Tikiuos, kad kažkiek atslūgs metams bėgant skausmas, bet koks likimas, kai pagalvoji...
O mažos dukrytės neapmalšino kažkiek skausmo
Vakar skaičiau Viltei pasaką "Mergaitė su dektukais", tai kai suspaudė širdį
Is tikro likimas tai ziaurus
Mama dar suspejo palinketi linksmo gimtadienio, kadangi buvo sekmadienis tai jau pirmadieni zadejom namo parsivezti is ligonines bet deja nesulauke tos dienos kas del dukryciu tai pirmoji kaiptik labai klausinejo kur babyte nes kadangi buvo tik triju metuku ir buvo labai prie jos prisirisus nes gyvenom kartu, tai buvo labai sunku viska aiskinti nes iskart apsiasarodavau. Vaikui buvo labai sunku nespejus susitaikyti kad mire babyte kuri gyveno kartu su mumis jau po poros menesiu mire ir kita mociute
tai per uosvienes laidotuves vaikas jau sauke neuzkaskite ir sitos mociutes Ir dabar labai daznai prisimena mano mama, kai atsirado mazoji nebera laiko liudeti, bet prisiminus MAMA vistiek dar asaroju
