sveikos. uzjauta visoms netekusioms artimu zmoniu.
tikuisi, kd perskaitysite mano pasipasakojima.. nieka niekam neisipasakojau... tikiuosi pasipasakoti jums
ir as mamytes netekau.. savo aukseles, man ji buvo pati geriausia pasaulyje mamyte.. bet ji is manes to taip ir neisgirdo..
ji nusipelne geriausio, o gavo ...
ji nemego fotografuotis.. neturiu nei vienos nuotraukos kartu su mama.. kuria galeciau priglausti prie savo sirdies...
jau beveik 3 metai, kaip negaliu paliesti jos darbsciu, pavargusiu ranku
priglausti ir pabuciuoti, kaip ji manasias glaude.. iki siol negaliu istrinti jos tel nr is savo sim kortos.. ji uzaugino 4vaikus, dorais, saziningais ir darbsciais, ant savo peciu nese visus darbus, net viriskus, o vyras...
gyvenime nemaciau jos verkancios.. lbj stiprus zmogus...
viena diena ji apciuope guzeli krutineje, o tevas net kreipe i tai demesio...
tik izeide ja.. ji nusprende niekur nesikreipti ir niekam nesakyti. jaj blogejo, suzinojo visi namiskiai, iskirus manes, kadangi buvau jauniele, nenorejo, kd jaudinciausi.
pora metu slepe tai nuo manes. . o tuo metu vezys ede jos kruti. klausiu: mama, kdl tavo viena krutis mazesne uz kita? atsake: viena lemenuko petnesele truko! as ir patikejau ir nuejau sau. po kazkiek laiko pastebiu vel ta pati, tik krutis buvo dar mazesne. sakau mama, vel nutruko? o ji sako taip ir sipsosi. man pasidare kazkas itartino, bet nedaejo.. sakau duok uzsiusiu.. sako, veliau pati uzsiusiu.. po kazkiek laiko, sveikata pablogejo, pas gyditoja ne eina. ziuriu pilvas padidejo, sunkiai vaiksto, pasilenkia, dazniau prigula diena, anksciau niekada to nedarydavo.
pagaliau isveze ja pas gyditoja. pagulde, o as sakau brolienei, kd tik nebutu koks vezis. po poros h, suzinojau kd vezis. nuvaziavom i ligonine, o ji tik meilei man sipsojosi, o is tikruju... . Negalejau istarti nei zodzio..
nuliaido vandenis ju buvo begalo daug.. pradejo gydima, rimta operacija. po operacijos isgiveno 2metus, tada piktibines lasteles buvo paplitusios beveik po visa kuna ir kaulus.. ir nekarto nemaciau jos verkencios.. ruose mane savarankiskumui, mokino gaminti. susipazinau su nuostabiu zmogumi, dabartiniu mano vyru. tada ji pasake, kd yra rami, kd turiu gera vaikina.. visko buvo.. pora kartu manem kd jau netekom jos.. bet ji dar pabusdavo.. pries paskutinis vizitas i santariskiu onkologine ligonine. ji ant koju vos isstovejo, gyditojai tikros kiaules (nevisi) drasiai riezia viska i akis, o ji dar labiau susinervino ir jai pablogejo, kai suzinojo kd reikalas kepenyse.. turbut pirma karta pamaciau ja bijancia... siuntinejo mus is auksto i auksta, keletas kartu vos nenalpdavo, serganciu begalo daug, karsta, pasodinciau ja i invalido kresla, bet nepravaziuotumem, lbj daug serganciu koridoriuje.. niekada nemaciau jos ant tiek silpnos, tai kazkoks pragaras.. galiausiai i ligonines nevaziavo, norejo buti su mumis, mirti namie.. isejusi i lauka, pamate, kd jos pasodintas medelis dziusta.. (dave suprasti, kd ir ji po mazu gesta), bijau sumeluoti, bet atrodo i lauka ji daugiau neisejo. pries mirti, baisiausiai kankinosi apie 2-3 sav slougiau ja, nes sesuo mano laukesi.. dariau viska kas tik buvo mano jegose. kente baisiausius skausmus (visapusiskus), svirksciou jai morfiju ir ji ilsedavosi.. iki siol akise stovi tas vaizdas, kai susirinkom visi kambary kur ji gulejo, snekuciavomes.. o ji pamazu atsisedo nuliaido galva prilaikydama rankomis ir sako: ''kaip sunku skirtis''! ir tada pirma karta pamaciau jos asaras... visi puolem
ir sakyti, kd dar nesiskiriam, kd dar ilgai busim kartu... ir ka mes apgaudinejam...
ji mirsta, kovoja ir nepasiduoda.... staiga uzsimiarke ir nekvepuoja.. visi pradejo verkti ir saukti mama grisk, pabusk... ji atsimerke, tarsi mus isgirdusi ir vel kovoja su mirtimi.... bet netrukus uzgeso... ir si karta visiems laikams.. amziams...
man tada buvo 17m. vaikinas kazkur pusmeti nepaliko manes vienos nei porai valandu. dbr jau metus mes seima ir turim sunu, o mama jo net napalaike ant savo stipriu, siltu,svelniu ranku, napriglaude.. mamyte... jo akis tokios pacios melinos kaip tavo...
sory uz klaidas ir visa kyta... negaliu taisyti
as taip tave uzjauciu.
ir visas kitas mamytes.. bukit stiprios nepasiduokit..
kai perkaiciau tavo istorija, galvojau ir sirdis susprogs...
dukrye sako: kodel mamyte tu taip verki.? papasakojau istorija, ji puse nusuprato bet kai baigiau-kai ji isgirdo kai pasakiau kad tetos mamyte mire.. ji pribego prie manes stipriai mane apsikabino ir pasake: as tave visada turesiu ir mylesiu
tai dar labiau mane pravirkde : )))
, kitaip jaučiu psichiatrinėj dienas leisčiau...
tai dar labiau mane pravirkde : )))
