Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

Pasiilgau
Dar iš mobilaus negaliu ištrinti MAMOS numerio

Laikykis mažut

Mes jau iš po metinių, Mamytė skendo gėlių ir žvakių jūroje

Pas mus prieš savaitę buvo tas pats, bet vis tiek laiko atgal pasukti nepavyks....

O kad galėčiau jį atsukti...

Man 30, mamos netekau prieš pusantrų metų, niekas manęs nesupranta.. Kas nėra to patyręs, manau nesupras..Pasigimdžiau dukrelę ir man labai labai trūksta mamos. Žinau, kad turiu būt stipri ir visa kita, bet kartais atrodo, kad be jos niekada nebūsiu laiminga..

As jau trys metai Jos neturiu ir tas jausmas lydi mane iki siol....Man tarsi is po vienos kojos kas atrama butu ismuses.....Ir siaip viskas labai pasikeite:suvokimas gyvenimo,laikinumas,...tarsi gavau doze patirties(keistai skamba...),kurios visai nebuciau norejusi turet.....

mamos neturiu jau pustrečių metų, mamos nr ištryniau tik prieš gerą mėn, tiesiog rankos nekilo, labai jos ilgiuosi
Papildyta:


man ir taip, atrodo, kad taip bus visada, palyginus su kitom mano bendametem draugėm esu labiau subrendus, daugiau visko žinau, daugiau patyrus, viską darau pati kaip joms viską padeda mamos... reik jos be galo, baisu, kaip taip likimas atima brangius ir pasiutusiai reikalingus žmones

Laba. Praejo jau penkiolika metu kaip praradau mama. Po mamos netekties patyriau dar skaudesne netekti, uz tad dabar dvigubai skaudu. Tik laiko atgal nebandau atsukti, jau mokausi gyventi dabartimi. Juk vistiek nieko nepakeisi, toks zmoniu likimas

atejau cia..... visas suprantu ir visoms stiprybes.

MAno pirmoji mama, biologine (kodel taip sakau pamatysit veliau) mire kai man buvo 11 metu, pati pradzia vaikystes kai viska jau gerai atsimeni, o kaip reikia tos mamos..... patyriau gyvenimo tikraja prasme audras, draske mane kaip tik galejo.. eini vaikas per viska, nes reikia, tokia matyt mano dalia...ir vienos seimos i kita is vienos gyvenamosios vietos i kita, o pati paciausia buvo ta vieta kur prisiminiau mama, kur gyvenome paskutinemis jos gyvenimo dienomis, man nereikejo isvykti i amerika nuo tos vietos kur gyvenimoe buvo gal apie 200 km atrode, kad gyvenu kitoje salyje tas ilgesio jausmas atrodydavo grysiu begsiu tais laukais misku takeliais kur vaiksciodavom su mama ir vis tiek as ja sutiksiu.... bet.... metai bega... pakliuvau ten kur radau ramybe kur atsirado zmogus, kuris mane svetima vaika glaudesi prie sirdies ir neskyre nuo savuju jai esu begalo ir be krasto dekinga JI mano gyvenimo ramstis, gyvenimo atgaiva, primirsau savo tikraja mama radau antraja ziauriai pasakiau, bet asq pirmos mamos neatstos niekas ilgedavausi jos visada!!! (dabar asaros rieda kaip pupos), taoigi isvyko pries pusantru metu mano antroji mama, o kaip as nenorejau kad isvyktu, bet nebuvau savanaude pritariau jai i sakiau saunuole, kad ryzaisi kita salis laukia dideli sunkumai, ta jos isvykimo nakti verkiau ir miegojau labai neramiai net nevaziavau isleisti oro uoste mano vyras islydejo, nes laukiausi ir sakiau kad vekrsiu negalesiu atsisveikinti ji pasake, buk geriau namie, nes ir man bus sunku..... taigi vel ilgesio atitolimo metai, verkiau ir guodziausi vyrui ACIU DIEVUI, kad jis man dovanojo gera vyra.... pagimdziau suneli, ojj kaip man truko mamos, kad ir tapau pati mama, ne tam kad padetu, as viska puikiai susitvarkau tiesiog psichologishkai, kad tureciau su kuo bendrauti issikalbeti ir t.t............taigi griztant prie isvykimo turbut mano sirdis jaute, kad nepasimatysim..... pries dvi savaites palaidojau antraja mama, kuri man buvo ir tetis... del dauk ko gailiuosi, kad nepasakau, kad ilgiuosi ir myliu ja jai esant gyvai galejau laiskuose tai parasyti ir per skype bendraujant bet manasis slykstus EGO, pykau, kad atitolom, kad nebepasikalbam taip kaip seniau, kad dauk ko apie ja nezinau.... bet turbut tada reikejo man susirupinti, kad kazkas negerai.... o taip manau ir buvo.... dievas dave antra sansa turet mama....

MAMA namu siluma! NAmu ziburelis, kai jos nebera gyvuju tarpe namai lieka nebenamais, nes juose salta, nebera tos silumos to kvapo..... MAMA yra viskas ta supranti ir ivertini jos netekus!!


STiprybes visoms!!!

reikejo ir reikes man mamos visada, kad ir kiek bebutu man metu!

Kaip tu cia teisingai bet taip skaudziai pasakei

Truksta man Jos irgi be galo, kaip noris pasikalbeti, ne dienu dienas valandu valandas kalbedavom telefonu apie viska...Taip noretus isgirsti sakini : dukryte, kaip tu laikais Kartais atrodo, kad as rupiu tikpati sau...

suprantu!