Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

#529
QUOTE(Svaja83 @ 2011 09 05, 11:35)
goss.gif suprantu!


Tik tas gali suprast kas tai isgyveno, o siaip ir retai kalbu apie Mamos mirti, nes kitiems tik geriau nuo mano skausmo...As tik prisimenu Mamytes zodzius, kai sakydavo negyvensiu as ilgai nudealizuos mane, as sakydavau ne Mamyte tu gyvensi ilgai, ir paskutinius metus beveik ji gyveno pas mus, kaip man budavo gera, kai budavo su kuo papliurpti verysad.gif Ka as netaip gyvenime padariau, kad is manes likimas ateme per tris menesius Mama ir Teti verysad.gif Tetes irgi truksta, visada mane vadindavo ne Vilda , o Vilduskinu, kaip mylejo savo anukele...kodel likimas kartais toks negailestingas....
Atsakyti
#530
Praejo 10dienu, kekviena ryta prabundu ir issigastu sios minties, po to jau nebeuzmiegu.
labai pykstu ant saves, del to ka pasakiau, ko nepasakiau.....
Atsakyti
#531
QUOTE(renatuxaass @ 2011 09 06, 22:43)
Praejo  10dienu, kekviena ryta prabundu ir issigastu sios minties, po to jau nebeuzmiegu.
labai pykstu ant saves, del to ka pasakiau, ko nepasakiau.....

renatuxaass, something else, Kaip gaila, sunku, kad mergytės iš vieno skyrelio persikraustėm į kitą... console.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ifauru: 06 rugsėjo 2011 - 21:50
#532
QUOTE(renatuxaass @ 2011 09 06, 22:43)
Praejo  10dienu, kekviena ryta prabundu ir issigastu sios minties, po to jau nebeuzmiegu.
labai pykstu ant saves, del to ka pasakiau, ko nepasakiau.....


Turbūt visos taip jautėmės pirmonis dienomis verysad.gif
Kas Mamytei nutiko verysad.gif
Atsakyti
#533
QUOTE(viilda @ 2011 09 07, 10:29)
Kas Mamytei nutiko verysad.gif

kelios mergytės čia iš onko skyrelio persikraustėm....
Atsakyti
#534
QUOTE(ifauru @ 2011 09 07, 10:52)
kelios mergytės čia iš onko skyrelio persikraustėm....


Laikykimės 4u.gif Baigės kančios Jūsų Mamytėms verysad.gif

Atsakyti
#535
Sveikutės... Visoms Mergaitėms užuojauta. verysad.gif
Aš taip pat laukiu mamytės pirmųjų metinių - viskas drumsčiasi iš naujo... taip ilgu, pikta, liūdna, skaudu, gailu... rodos tuos metus gyvenau kažkokiam transe....ir jis dar tęsiasi. verysad.gif Negaliu patikėti.... Ir verkti negaliu - neišeina ir viskas....

Sapnuoju mamytę dažnai. Vaikštinėjam, kalbam - tik ne visada pamenu. Bet tą dieną po sapno jaučiuosi kaip ant sparnų, lyg būčiau su ja susitikus tikrai. Kartais nieko nepamenu, tik žinau, kad buvau sapnelyje su mamyte....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rasų lanka: 13 rugsėjo 2011 - 22:09
#536
QUOTE(renatuxaass @ 2011 09 06, 22:43)
labai pykstu ant saves, del to ka pasakiau, ko nepasakiau.....

Man palengva ima atslūgti tas baisus savigraužos jausmas. Nedingo, kasdien kirba, bet nebetoks slegiantis. Kaip Rasų Lanka man rašė - matyt, neišvengiamas šitas jausmas. Iš pradžių jaučiausi taip, tarsi būčiau kalčiausia, kad mama išėjo... Buvo skaudu, pikta. Dabar atslinko liūdesys ir ilgesys. Kasdien vis stipresnis...

QUOTE(ifauru @ 2011 09 06, 22:50)
renatuxaass, something else, Kaip gaila, sunku, kad mergytės iš vieno skyrelio persikraustėm į kitą... console.gif

Skaudu labai. Labai...
Kai eini būriu ilgu keliu ir matai, kad pakeleivių pamažu retėja - taip šiurpu. Rankos pirštų nepakanka suskaičiuoti, kiek tų, kartu žengusių, jau nebėra. Ir kalbu ne apie atsitiktinai užsukusius. Apie metai iš metų kovojusius...

QUOTE(rasų lanka @ 2011 09 13, 23:01)
...rodos tuos metus gyvenau kažkokiam transe....ir jis dar tęsiasi.  verysad.gif

Man irgi atrodo, lyg kokiam sapne esu. Lyg nesuvokčiau iki galo. Tas sielvartas drasko širdį, bet tarsi koks netikras, nėra to aiškiaus suvokimo, kas "mano mama MIRĖ" ....

QUOTE(rasų lanka @ 2011 09 13, 23:01)
Sapnuoju mamytę dažnai. Vaikštinėjam, kalbam - tik ne visada pamenu. Bet tą dieną po sapno jaučiuosi kaip ant sparnų, lyg būčiau su ja susitikus tikrai. Kartais nieko nepamenu, tik žinau, kad buvau sapnelyje su mamyte....

Patyliukais irgi laukiu ženklų. Nešaukiu, nesikviečiu, nenoriu "užkrauti" savo liūdesio, bet laukiu. Labai laukiu šviesaus mamytės prisilietimo.
Atsakyti
#537
QUOTE(viilda @ 2011 09 05, 15:09)
Ka as netaip gyvenime padariau, kad is manes likimas ateme per tris menesius Mama ir Teti verysad.gif


Neklausk to, vieni anksciau kiti veliau iseina unsure.gif Noretusi, kurie anksti iseina, kad butu dar gyvene neviena desimti metu, bet yra kaip yra... reikia susitakyti su tuo, daugiau kitos iseities nera....


Kita savaite musu mamytes kai nera gyvuju tarpe bus vienas menuo......sunku... begalo sunku.... viena kart isdrisau paklausyti jos balso per skype, skype yra balso pastas ir kazkada ji paliko man zinute, bet dabar vel nebegaliu klausyt... negaliu patiket, kad nebera gyvuju tarpe... negaliu....Atrodo suimu save i rankas ir vel viskas istirpsta...tik uzvakar suejo 46 metai, o galima buvo gyvenus gyvent.... likimas ziaurus...kaip rasiau auksciau reikia taikytis su tuo, kad nebeisgirsiu balso, kad nebesuskambes telefonas, kad nebebus siltu apsikabinimu ir pabuciavimu, kad nebus issikalbejimu nuo sirdies....kad nebeparasys per skype, kad nebeparasys el.pastu laisko....

STIPRYBES Jums netekus brangiausio zmogaus!
Atsakyti
#538
Galim galvoti, kaip norim, o likimo nepakeisim....
Kita vertus - netektis skaudi, sunki, slegianti, bet patikrina, kas mums buvo tas žmogus, ar sugebėjom iš jo pasiimti, pasimokyti, pasakyti, kad be proto myliu... Paprasti dalykai dažniausiai būna patys sudėtingiausi. O juk nebūna visada taiop, kad viskas juoda....

Aš bandau atsitiesti, nors, žinot, kaip būna - kai gyja žaizda, nors ir gydama, vis neleidžiai tempti odos, vis sakuda, vis primena, o galiausiai vis tiek pasilieka randas...

Stiprybės...
Atsakyti
#539
QUOTE(Svaja83 @ 2011 09 14, 14:24)
STIPRYBES Jums netekus brangiausio zmogaus!


4u.gif tau taip pat 4u.gif

QUOTE(ifauru @ 2011 09 14, 15:55)
Galim galvoti, kaip norim, o likimo nepakeisim....


Bet vis galvoju, kad nebuvau ta dukra pati pačiausia savo Mamytei, kad nesupratau, kad jai sunku, dažnai žiūriu į jos nuotrauką ir prašau MAMA atleisk...Kad galėčiau laiką pasukt atgal..

Tvarkiau Mamos rūbus, visi jie kvepia Ja, ir taip nesutvarkiau, sudėjau ir paliko maišuos verysad.gif Negaliu žengti į tuos namus,kur laukė Mama, kur kvepėjo pyragai, cepelinai verysad.gif Taip užgniaužia širdį...Ir tas pastovus klausimas -kaip gyveni?Aš šypsaus, bet kas daros mano širdį niekas nežino...
Atsakyti
#540
QUOTE(ifauru @ 2011 09 14, 15:55)
Kita vertus - netektis skaudi, sunki, slegianti, bet patikrina, kas mums buvo tas žmogus...

Ifauru, čia labai labai teisingai pasakei...
Atsakyti