Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi? - Puslapis 36 - Pasidalinkim netekties sielvartu

Soul

Ekstra senbuvis

Soul

Ekstra senbuvis

2011-03-02 20:17

02 kovo 2011 - 20:17

Stiprybės Jums visoms, mergaitės

Dažnai prisimenu tą rytą...tą skambutį...kad nebėra mamos. Buvo Žolinės, niekas nedirbo, kunigas nepriėmė

. Gerai, kad mano vyras viską sutvarkė- rūbus, karstą, pervežimą, aš buvau visiškas nulis

... neįsivaizduoju kaip man pienas nedingo

... bet galbūt būtent tas kūdikis prie karsto ir padėjo man išgyventi visa tai...

Šiemet bus 4 metai:( Jai buvo 50:( 14 metų praleido lovoje paralyžuota ir buvo mano mažas zuikutis:(

Paix

Super senbuvis

Paix

Super senbuvis

2011-03-02 20:46

02 kovo 2011 - 20:46

Nieko nebuvo sunkiau ir man, kaip išrinkti mamai suknelę ir karstą... Kažkas neapsakomo... Rinkau labai trumpai... gražiausią paprašiau... spalva parodžiau, o visą kitą jau ten prirašė... batelius, pirštinaites ir visa kita... Niekada neįsivaizdavau kaip tai sunku...
kas dėl gedulo... Nežinau, bet aš negaliu nesirengt kol kas juodai... Gal kad tiek mažai laiko praėjo... 4 savaitės... Bet čia, galvoju, individualiai, ir daryt reikia taip, kaip pačiam norisi, o ne kaip prietarai ar kas iš šono kalba...

Totoria 123

Senbuvis

Totoria 123

Senbuvis

2011-03-02 21:00

02 kovo 2011 - 21:00

QUOTE(Paix @ 2011 03 02, 20:46)

<{POST_SNAPBACK}>

svarbu širdy gedulas, man savaime norėjosi juodos spalvos, bet vyras įkalbinėjo taip nesirengti, nes sakė visai nusidepresuosi.Buvo žiema, pirkausi megztą juodą šaliką, ir visados nešiojau tokią juodą mažą segę.Galiu pasakyti jei ne vyras ir dukra tikrai būčiau pasidariusi galą ir išejusi pas tėvelius, tikrai.Va taip buvo sunku, ir daba beveik taippat, juoda juoda

Paix

Super senbuvis

Paix

Super senbuvis

2011-03-02 21:41

02 kovo 2011 - 21:41

Aš galvoju kad nesvarbu kokie rūbai... tačiau tikrai kiekvieną rytą atėjusi į drabužinę imu juodus rūbus... pusbrolio žmona per laidotuves padovanojo savo megztą didelį juodą šalį....

nelita

Senbuvis

nelita

Senbuvis

2011-03-03 13:58

03 kovo 2011 - 13:58

o aš nenešiojau juodų rubu, jaučiau kažkokį atmetimą jiems

, nešiojau tik juodą šaliką ir juodą plaukų segtuką. aš negalvoju kad skuduruose esmė. gedulą nešioju širdyje iki šios minutės...

Paix

Super senbuvis

Paix

Super senbuvis

2011-03-03 14:02

03 kovo 2011 - 14:02

O aš visada ir anksčiau sakiau, rengiuosi taip kaip jaučiuosi.... Todėl tikriausiai ir juodus tesirengiu...

nelita

Senbuvis

nelita

Senbuvis

2011-03-03 15:57

03 kovo 2011 - 15:57

o aš kažkaip kad ir jaučiausi siaubingai rengiausi šviesiai, man atrodė, kad juoda dar labiau slegia

bet esmė ta, kad čia nėra taisyklių, tiesiog esmė tik savijauta

gryda

Neaktyvus dalyvis

gryda

Neaktyvus dalyvis

2011-03-04 18:52

04 kovo 2011 - 18:52

QUOTE(Paix @ 2011 03 02, 09:24)

Labas rytas
Šiandien 4 savaitės, kai su mumis nebėra mamos... Vakar vakare kažkaip labai nebuvo nuotaikos, pramiegojau iki vidurnakčio ir jau tada visos mintys tebuvo apie mamą... Jinai išėjo naktį, tarp 2 ir 3 valandos. Niekaip negalėjau užmigti šiąnakt tuo metu, tik pagalvė šlapo šlapo... Paskutiniai gražūs prisiminimai kai reanimacijoj dar jinai man atsakinėjo mirksėdama, arba paskutinė diena pas ją ligoninėj, kai ji taip ilgai ilgai į mane žiūrėjo ir užmigo.... Tada ją gyvą mačiau paskutinį sykį... Verkiau šiandien iki darbo kol atvažiavau, verkiu va ir dabar...
Kažkur skaičiau apie liūdesio, netekus artimojo stadijas, sunku mums visoms, nežiūrint kiek laiko praėjo... Bet ištversim, nes tiek jau daug ištvėrėm...

<{POST_SNAPBACK}>

taip, stadijos yra. Žinau, kaip skauda, tiesiog fiziškai skauda...Bet ir tai praeis, sumažės, išblės. Taip nebeskaudės, ateis švelnumas širdyje, kai tik pagalvosit apie mamas.
Papildyta:

QUOTE(viilda @ 2011 03 02, 11:09)

1.Aš ir kažkaip pamirštu, kad

esu, stengsiuos tiek pimai dukytei, tiek antram leliukui atstoti abu senelius, kurie buvo patys nuostabiausi

2.Mano mamytei buvo blogai su inkstais, ji dializavos, vis sakydavo, kad mane nudializuos greitai sakydavau, Mamyte viskas bus gerai pamatysi, gyvensi lgai ilgai...Dabar galvoju, kodėl neraginau jos darytis inkstų persodinimo operacijos, kodėl neieškojau kito kardiologo...Tik prisimenu nuostabų sekamadienio rytą, suskamba skambutis, o ten kalba tėtis ir pasako, kad greičiau atvažiuotumem, nes nebėra Mamytės, kai atvažiavom, ji gulėjo lovoj, šilta, šypsojos, o vakare kalbėjom telefonu, juokėmės....

Kaip didžiausią košmarą galiu prisimint, kai reikėjo išrinkt Mamai karstą, įkapes....Norėjos tik dingti iš šio Pasaulio...

Po trijų mėnesių istorija pasikartojo, tik brolis pranešė, kad nebėra tėčio...
Per daug visko per tokį laiką, prisimenu ir noris tik kaukti, veju šalin blogas mintis, tikiu, kad kada nors bus geriau, bet dabar yra be galo sunku.
Studijuoju, dirbu, kažkiek užsimiršta, bet širdy ta tuštuma veda iki beprotybės....

<{POST_SNAPBACK}>

užjaučiu. Pas mane viskas buvo atvirkščiai.
Papildyta:
niekada po laidotuvių nenšiojau juodų drabužių vien todėl, kad taip reikia. Nebent netyčia, nes darbas toks, kad reikia kostiumėlių. Gedulas yra širdyje.

mamax3

Patyręs dalyvis

mamax3

Patyręs dalyvis

2011-03-05 18:49

05 kovo 2011 - 18:49

QUOTE(Soul @ 2011 03 02, 20:17)

Stiprybės Jums visoms, mergaitės

Dažnai prisimenu tą rytą...tą skambutį...kad nebėra mamos.

Šiemet bus 4 metai:( Jai buvo 50:( 14 metų praleido lovoje paralyžuota ir buvo mano mažas zuikutis:(

<{POST_SNAPBACK}>

O siaube kokia liūdna istorija,tokia jauna moteris. Gal prieš kokį pusmetį mirė mano mamos pažįstama,tai ji ir jauna daug metų išgulėjo ligos patale... Tai kai mamytė gulėjo komoje,vis prisimindavau kaip ji pasakojo ir verkė dėl šios moters,kad tiek prisikentėjo.Nors ir kaip gaila mamytės,bet tokio likimo ji nebūtų norėjusi...
Labai jus užjaučiu...
Papildyta:

QUOTE(Paix @ 2011 03 02, 20:46)

<{POST_SNAPBACK}>

Mes su vyresnėle sese rūpinomės laidotuvėmis(esam trise). Viena niekaip nebūčiau pajėgus... Ir tai pirmas dvi savaites vis nubusdavau naktį ir nesuvokdavau kur esu,vis atrodydavo,kad dar kažko laidotuvėms reikia...
Dėl drabužių nemanau,kad tai svarbu,dabar vaikštau su juodu megztiniu,juodu paltu... Bet savo mėgstamą raudoną megztinį nekyla ranka vilktis,jo nebesirengiau jau kai mama komoje gulėjo. O sesės mėgstamiausia spalva raudona ir jos daugiausia drabužių raudonų,tai ji tikrai sakė nešios.

nelita

Senbuvis

nelita

Senbuvis

2011-03-06 13:13

06 kovo 2011 - 13:13

aš manau, kaip yra daugiau brolių ir seserų taip nejauti skausmo, jis pasidalina tarp visu ir vienija o aš buvau viena taip ir nebuvo to skausmo su kuo pasidalinti, ištverti.
o aš galiu jau pasidžiaugti, kad pamažu "sveikstu". prisiminus mamą neištinka toks didelis liudesio priepuolis, pamažu jį keičia maloni šiluma

, pasidaro taip smagu ir gera... labai branginu visas tas akimirkas... ypač tą šiltą veidą ir šypseną.

mamax3

Patyręs dalyvis

mamax3

Patyręs dalyvis

2011-03-06 18:50

06 kovo 2011 - 18:50

QUOTE(nelita @ 2011 03 06, 13:13)

o aš galiu jau pasidžiaugti, kad pamažu "sveikstu". prisiminus mamą neištinka toks didelis liudesio priepuolis, pamažu jį keičia maloni šiluma

, pasidaro taip smagu ir gera... labai branginu visas tas akimirkas... ypač tą šiltą veidą ir šypseną.

<{POST_SNAPBACK}>

Džiaugiuosi,kad "sveikstat" nors ir pamažu.

O dėl seserų,tai tikrai jei būčiau viena,būtų dar blogiau,todėl galiu tik mamytei dėkoti,kad mus tris augino. Mūsų šeimoje ir trys vaikeliai auga

. Tik bėda ta,kad jauniausiai sesei 19m.,ji gyveno su mama(mama ją išlaikė),dabar ji dvyliktokė,tai jai labai sunku...turiu jai padėti...

gryda

Neaktyvus dalyvis

gryda

Neaktyvus dalyvis

2011-03-06 21:47

06 kovo 2011 - 21:47

QUOTE(nelita @ 2011 03 06, 14:13)

o aš galiu jau pasidžiaugti, kad pamažu "sveikstu". prisiminus mamą neištinka toks didelis liudesio priepuolis, pamažu jį keičia maloni šiluma

, pasidaro taip smagu ir gera... labai branginu visas tas akimirkas... ypač tą šiltą veidą ir šypseną.

<{POST_SNAPBACK}>

kaip gerai. Aš apie tą šilumą ir kalbėjau, sakiau, kad ateis diena, kai nebus to širdį pjaunančio skausmo, tik maloni šiluma ir meilė.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis