mes nesidomim kaip jos gyvena,joms analogiskai neidomu kaip mes gyvenam,tuom viskas ir pasakyta..
QUOTE(dziudita @ 2010 03 28, 10:24)
as kaip sako daviau kvailesniems kelia... mes nesidomim kaip jos gyvena,joms analogiskai neidomu kaip mes gyvenam,tuom viskas ir pasakyta..
mes nesidomim kaip jos gyvena,joms analogiskai neidomu kaip mes gyvenam,tuom viskas ir pasakyta..aš ne į temą... jos vaikų dar neturi kaip suprantu... ar jūs čia taip visi sąmoningai jau ir vaikus darot svetimus vieni kitiems...
tiesiog... visą tai jau praėjau... tiksliau manęs kaip ir rašiau niekada vyro galimas palikimas nedomino... bet va jo sesuo tai draskės kaip galėjo... klykė kiekvienai progai pasitaikius, kad galiu nieko nesitikėt... nu jei rimtai... tai jei būčiau vyro dėl palikimo ieškojus tai būčiau tikrai pasirinkus tinkamesnį variantą
... ir tiesa sakant buvo daug kitų bjaurių dalykų iš jos pusės apie anytą ir MB močiutę jau nekalbu 
bet aš kažkaip nei jų neapkenčiau... nei ką... juk giminių tai jau nesirenkam... bėgo metai... gimė vaikai... dabar visai gerai sutariam... aišku nesam geriausios draugės, bet niekada to ir nesitikėjau... bet jau bendraujam tikrai normaliai... o ir ateity dėl palikimo tikrai nesiruošiu peštis... nes tai ne mano... o mano vyro palikimas... na ir mūsų vaikų... logiškai mąstant... bet čia jo sprendimas... aš nei kišaus nei ruošiuos kištis... kaip ir nesuprąsčiau jei jis bandytų kištis į mano tėvų palikimo dalijimoi klausimus...
na kol kas mes neturim savo atzaleles 
jos turi,bet nuo to neatsirado bendravimas... ir kazkaip netikiu ar jis beatsiras,nes kaip sakiau jau 5metai kaip jo nera...o kas liecia vaikus,tai niekada jiems nieko nedrausciau jei tik yra noras...niekas nekaltas,kad mes negalim ziuret i viena kitos puses... 
jos turi,bet nuo to neatsirado bendravimas... ir kazkaip netikiu ar jis beatsiras,nes kaip sakiau jau 5metai kaip jo nera...o kas liecia vaikus,tai niekada jiems nieko nedrausciau jei tik yra noras...niekas nekaltas,kad mes negalim ziuret i viena kitos puses...
QUOTE(Lurdesita @ 2010 03 28, 10:43)
ir vistiek testamentu viską paliks dukrai? nors žino, kad dukra prie pirmos progos spirtų ją į gatvę... nepykit kažkaip galai nesueina ...
...As tai pastebejau, kad kuo labiau nevykes vaikas, tuo labiau mylimas tevu. O tas kuris taupus, doras...ai tai del jo sirdis neskauda, jis ir taip neprapuls, uzsidirbs, susitaupys, galima tokio ir neremti.( Juolab kad niekad nesiskundzia, viskas pas mus visad gerai
, priesingai nei "vargse" sesute ). O jus to nepastebejote? 
Mano vyro atveju, tai kai motina pradeda savo dukrytei priekaistauti del elgesio (megsta labai paiislaidauti, pagirtauti ...- na turi gi is ko, butui paskolos grazinti nereik, tevai nupirko, apstate...), ta tuoj atgal issizioja, kad nereguliuotu. Tada motina sako - gal as tau blogai padalinau, gal per mazai gavai??? Tada pastato vel kuriam laikui i vieta. Uztai mano vyras ir sake, kad vadzias jai motina turetu kuo prilaikyti.
misko takelis gerai pastebejai del vaiku skirstymo... pas mano vyra panasiai,mes senai atskirai sau gyvenam,ka turim tai tik patys uzsidirbom ir niekad neprasem paramos,o vat sesuo vyro jai visad mazai ir mazai buvo,todel ji daugiausiai ir skandalinosi del turtu...kita savarankiskesne..oi zodziu ilga istorija...
pas mano vyra panasiai,mes senai atskirai sau gyvenam,ka turim tai tik patys uzsidirbom ir niekad neprasem paramos,o vat sesuo vyro jai visad mazai ir mazai buvo,todel ji daugiausiai ir skandalinosi del turtu...kita savarankiskesne..oi zodziu ilga istorija... QUOTE(Lurdesita @ 2010 03 28, 11:56)
tiesiog... visą tai jau praėjau... tiksliau manęs kaip ir rašiau niekada vyro galimas palikimas nedomino... bet va jo sesuo tai draskės kaip galėjo... klykė kiekvienai progai pasitaikius, kad galiu nieko nesitikėt... nu jei rimtai... tai jei būčiau vyro dėl palikimo ieškojus tai būčiau tikrai pasirinkus tinkamesnį variantą ... ir tiesa sakant buvo daug kitų bjaurių dalykų iš jos pusės apie anytą ir MB močiutę jau nekalbu bet aš kažkaip nei jų neapkenčiau... nei ką... juk giminių tai jau nesirenkam... bėgo metai... gimė vaikai... dabar visai gerai sutariam... aišku nesam geriausios draugės, bet niekada to ir nesitikėjau... bet jau bendraujam tikrai normaliai... o ir ateity dėl palikimo tikrai nesiruošiu peštis... nes tai ne mano... o mano vyro palikimas... na ir mūsų vaikų... logiškai mąstant... bet čia jo sprendimas... aš nei kišaus nei ruošiuos kištis... kaip ir nesuprąsčiau jei jis bandytų kištis į mano tėvų palikimo dalijimoi klausimus...
... ir tiesa sakant buvo daug kitų bjaurių dalykų iš jos pusės apie anytą ir MB močiutę jau nekalbu bet aš kažkaip nei jų neapkenčiau... nei ką... juk giminių tai jau nesirenkam... bėgo metai... gimė vaikai... dabar visai gerai sutariam... aišku nesam geriausios draugės, bet niekada to ir nesitikėjau... bet jau bendraujam tikrai normaliai... o ir ateity dėl palikimo tikrai nesiruošiu peštis... nes tai ne mano... o mano vyro palikimas... na ir mūsų vaikų... logiškai mąstant... bet čia jo sprendimas... aš nei kišaus nei ruošiuos kištis... kaip ir nesuprąsčiau jei jis bandytų kištis į mano tėvų palikimo dalijimoi klausimus...Lurdesita, viska zodi zodin buciau parasiusi kaip ir jus, bet iki to, kai anyta labai suseno ir pasiligojo ir iskilo karsinimo klausimas. Vat cia tai paliestu ir jus ir jusu vaikus tiesiogiai, ir kaip jus nesikistumet???? Jei tą taip jusu ir mano "mylimą" anytą vyras parsivestu namo JUMS karšinti, Arba vyras išeitųo gyventi į motinos butą, kad ją karšint, o jūs viena augintumėt mažamečius? Tuo tarpu vyro sesuo sau toki kasni atsireztu.... Tyletumet ?????
QUOTE(Lurdesita @ 2010 03 28, 10:43)
ir vistiek testamentu viską paliks dukrai? nors žino, kad dukra prie pirmos progos spirtų ją į gatvę... nepykit kažkaip galai nesueina ...
...Jus tai stebina?
As jau beveik nustojau tuo stebetis...Nors vis dar vienoks ar kitoks zmoniu elgesys sokiruoja. Gyvenime mazai logikos ir sveiko proto balso, kaip ir sazines, teisybes, lygybes, brolybes ir t.t. Rozinius akinius nusiemiau, kai suejo 21-eri, tiksliau pasalius man juos nueme.
QUOTE(Miško takelis @ 2010 03 28, 12:07)
Lurdesita, viska zodi zodin buciau parasiusi kaip ir jus, bet iki to, kai anyta labai suseno ir pasiligojo ir iskilo karsinimo klausimas. Vat cia tai paliestu ir jus ir jusu vaikus tiesiogiai, ir kaip jus nesikistumet???? Jei tą taip jusu ir mano "mylimą" anytą vyras parsivestu namo JUMS karšinti, Arba vyras išeitųo gyventi į motinos butą, kad ją karšint, o jūs viena augintumėt mažamečius? Tuo tarpu vyro sesuo sau toki kasni atsireztu.... Tyletumet ?????
jei jis nepasitaręs su manim į mūsų namus parveštų savo motiną... žinoma, kad kiščiaus... koks būtų sprendimas ir to pasėkmės... negaliu dabar pasakyt... nes tiesiog neįsivaizduoju tokios situacijos... tai, kad vyras nesitartų su manim ir priimtų sprendimus, kurie liečia mūsų šeimą tiesiogiai... na taip buvo tik pirmais metais... ir tai buvo išgyvendinta... tikiuos ir nesikartos... nes aš žodžio žmogus... gali tekt ir pažadą įvykdyt... na bet jei jau vyras taip pasielgs...matyt jis to ir sieks...
jei išsikraustytų gyvent pas motiną - taip pat sureaguočiau kaip į mūsų šeimos problemą... vadinas tarp mūsų yra kažkas blogai jei yra priimami tokie sprendimai...
ne netylėčiau, bet ir vyro sesers nekaltinčiau... nes jei... vyras imasi karšint mamą nors palikimas paliekamas seserei... o motina ramia sąžine viską palieka kaip rašot neatsakingai ir dar alkoholį mylinčiai asmenybei... nematau čia tos sesers kaltės... na nebent, kad yra godi ir gyvenimo ir artimųjų išlepinta... bet kaltės
va vyrui turėčiau ką pasakyt... na ir anytai... jei kada sau leisčiau pasakyt, ką galvoju... bet žinodama save... abejoju... nu ne mano reikalas ką ji ten daro... va ką daro mano vyras jau mano reikalas...taigi... ką norėjau pasakyt... jei anytos karšinimo klausimas būtų suderintas su manim... nes tokiu atveju daug kas keičiasi mūsų šeimos gyvenime... jei mes jį tokį priimtumėm... o įtariu vis dėlto priimtumėm... taip anytą karšinčiau ... ir palikimo tikrai nereikalaučiau... nes visdėlto manau, kad neturiu tam teisės... kad mano vyras nereikalautų
... čia kitas klausimas... bet vėl gi... aš gerbiu savo vyrą, ir jei jis nuspręstų, kad jam to palikimo nereikia... gerbčiau jo sprendimą... gal nesuprasčiau... bet gerbčiau... sesuo... tiesą sakant... nemanau, kad imčiau jos nekęst... man greičiau būtų gaila žmogaus, kuriam pinigai užgožia visas... tiesa sakant... daug svarbesnes gyvenime vertybes...
dėl ko esu tokia tikra, kad taip elgčiaus... todėl, kad jau daug blogo patyriau iš jų... ir vistiek nepradėjau jų neapkęst... tiesa bėgant metams jie... nežinau ar pasikeitė ar tiesiog suprato, kad manęs jiems nepalaušt ir nustojo kenkt... dabar net matyt savotiškai gal net patinku... nes tikrai stengias, kad neatsirastų priežasčių konfliktams... ir aš tikrai su malonumu su jais bendrauju... nes jie mano vyro šeima, mano vaikų artimieji... ir ... ai tiesa yra vienas didelis pliusas jiems... jie myli mūsų vaikus... o daugiau man nieko iš jų ir nereikia... va jei kentėtų vaikai nebūčiau nei atlaidi, nei mylinti ... nei karšinčiau
QUOTE(Lurdesita @ 2010 03 28, 17:34)
jei jis nepasitaręs su manim į mūsų namus parveštų savo motiną...
Na net neisivaizduoju, kaip priimant toki svarbu sprendima, galima to neaptarti su zmona, nes karsinti tai abiems teks....
jei išsikraustytų gyvent pas motiną - taip pat sureaguočiau kaip į mūsų šeimos problemą... vadinas tarp mūsų yra kažkas blogai jei yra priimami tokie sprendimai...
O issikraustytu del vienos priezasties, kad gyvenam mes keturiese bendrabucio tipo kambarelyje, uz kuri mokam paskola....Kartą anyta gyveno menesi laiko su mumis, teko mums su vyru miegoti ant grindu
nu ne mano reikalas ką ji ten daro...
kol tai neliecia menes ir mano vaiku - sutinku
taip anytą karšinčiau ... ir palikimo tikrai nereikalaučiau... nes visdėlto manau, kad neturiu tam teisės...
Mano nuomone tokia - -kam paliekamas turtas - tas privalo ir karsinti tevus.
Paprastai tevai stengiasi bent jau kiek imanoma padalinti turta savo vaikams po lygiai. Arba tada tegul viska atiduoda baznyciai, ekstrasensui, ligoninei...Bet kai viska uzraso vienam vaikui, kitam - senus skudurus pasiulo, paskui nori kad musu seima karsintu - na manau kad siuo atveju tikrai turiu teise pasakyti savo nuomone del palikimo, anytos, vyro sesers, ka as ir padariau, ir man taip palengvejo, kai issakiau, ka galvoju, dar kart pasikartosiu - -manau kad viskam yra ribos....Jei tai butu mano mama - tai visai ka kita. Net neisivaizduoju, kad mano mama taip galetu pasielgti - -viska atiduoti vienam vaikui, arba pvz. as viska atimciau is savo brolio - cia jau is fantastikos srities....
ai tiesa yra vienas didelis pliusas jiems... jie myli mūsų vaikus... o daugiau man nieko iš jų ir nereikia... va jei kentėtų vaikai nebūčiau nei atlaidi, nei mylinti ... nei karšinčiau
Kadangi mes neturim salygu anytos pas save paimti, karta ji man pareiske, kad nori, kad mano vyras su ja gyventu...As jos paklausiau - -o kaip jus isivaizduojat vaikai augs be tevo. "As savo vaikus viena uzauginau, vyras nepadejo, ir tu uzsiauginsi. Tau mano sunus alga parnes." Tai tokia ta jos meile.
Na net neisivaizduoju, kaip priimant toki svarbu sprendima, galima to neaptarti su zmona, nes karsinti tai abiems teks....
jei išsikraustytų gyvent pas motiną - taip pat sureaguočiau kaip į mūsų šeimos problemą... vadinas tarp mūsų yra kažkas blogai jei yra priimami tokie sprendimai...
O issikraustytu del vienos priezasties, kad gyvenam mes keturiese bendrabucio tipo kambarelyje, uz kuri mokam paskola....Kartą anyta gyveno menesi laiko su mumis, teko mums su vyru miegoti ant grindu
nu ne mano reikalas ką ji ten daro...
kol tai neliecia menes ir mano vaiku - sutinku
taip anytą karšinčiau ... ir palikimo tikrai nereikalaučiau... nes visdėlto manau, kad neturiu tam teisės...
Mano nuomone tokia - -kam paliekamas turtas - tas privalo ir karsinti tevus.
Paprastai tevai stengiasi bent jau kiek imanoma padalinti turta savo vaikams po lygiai. Arba tada tegul viska atiduoda baznyciai, ekstrasensui, ligoninei...Bet kai viska uzraso vienam vaikui, kitam - senus skudurus pasiulo, paskui nori kad musu seima karsintu - na manau kad siuo atveju tikrai turiu teise pasakyti savo nuomone del palikimo, anytos, vyro sesers, ka as ir padariau, ir man taip palengvejo, kai issakiau, ka galvoju, dar kart pasikartosiu - -manau kad viskam yra ribos....Jei tai butu mano mama - tai visai ka kita. Net neisivaizduoju, kad mano mama taip galetu pasielgti - -viska atiduoti vienam vaikui, arba pvz. as viska atimciau is savo brolio - cia jau is fantastikos srities....
ai tiesa yra vienas didelis pliusas jiems... jie myli mūsų vaikus... o daugiau man nieko iš jų ir nereikia... va jei kentėtų vaikai nebūčiau nei atlaidi, nei mylinti ... nei karšinčiau
Kadangi mes neturim salygu anytos pas save paimti, karta ji man pareiske, kad nori, kad mano vyras su ja gyventu...As jos paklausiau - -o kaip jus isivaizduojat vaikai augs be tevo. "As savo vaikus viena uzauginau, vyras nepadejo, ir tu uzsiauginsi. Tau mano sunus alga parnes." Tai tokia ta jos meile. QUOTE(Miško takelis @ 2010 03 28, 23:57)
aš suprantu jūsų nemeilę anytai... bet... jei mano vyras tokioje situacijoje išeitų iš namų... nors visas kaip jūs sakot palikimas užrašytas seserei... reaguočiau kaip į pavojaus... didelio pavojaus mūsų santuokai ženklus... ir nei anyta nei sesuo man nedominuotų... nes tai jau mūsų šeimos bėda būtų... vadinas pas mus kažkas blogai jei vyras eina lengviausiu keliu...
bet ... čia mano šeimos atveju...
