Gimdžiau žiloj senovėj...

Pirmąjį gimdžiau žiloj senovėj, devintam dešimtmety - tikriausiai kai kurios iš Jūsų pačios tuo metu gimusios. Vadinamojoj "Žydų ligoninėj", senamiesty - II lig. padalinys, dabar jau seniai uždarytas, ir ačiū Dievui.

Visą nėštumą jaučiausi nuostabiai, maniau, kad ir pagimdysiu lengvai. Jau buvo laikas, nuėjau pas savo daktarę eiliniam patikrinimui (gyvenau visai šalia), paklausė ir širdelės neišgirdo, išsigando, kad blogai. Liepė tuoj pat lėkt į gimdymo skyrių, kur man priklausė gimdyt (tais tarybiniais laikais apie ligoninių ir gydytojų pasirinkimą nė nesvajojom, bent jau eilinės moterys - ne partijos veikėjų žmonos ir ne turtuolės). Greitosios kviest, sakė, nėra kada, savo mašinos dar neturėjom, tai parbėgau namo, pačiupau iš anksto suruoštą krepšį, vyrą, sėdom į taksi ir nulėkėm. Ligoninėj pirmiausia buvau aprėkta, kad atvažiavau ne laiku, ne dieną (buvo apie 19 val.). Laukiau apie valandą su paltu, paskui vyrą išsiuntė, man davė persirengt, parodė palatą ir vėl laukt - dar dvi valandas, nes nei gydytojų, nei akušerių laisvų nebuvo. Kaip aš nepražilau per tą laiką, manydama, kad mano kūdikis miršta ar jau gal negyvas... Po to apžiūrėjo, pasakė, kad viskas gerai, bet namo nebeišleis, nes jau laikas (pagal kalendorių - bent tais laikasi apskaičiuodavo dienos tikslumu, kada turi gimdyt, ir malonėk... Jei negimdai - dar iš savo ginekologės gal gali išprašyt, kad palauktų, o ligonėj varo skatinančius ir neklausia, ar nori).

Po dviejų dienų prasidėjo gimdymas... Sumokėjau tik akušerei ir matyt per mažai, tik kad nošpą suleistų - nemaniau, kad turėsiu gimdymo problemų, taip lengvai išnešiojus... Kvailutė naivuolė... Gimdymas truko daugiau kaip parą, gydytoja užsuko gal kartą, akušerė kažką dar pavadavo ir dirbo 2 ar 3 pamainas iš eilės, tai irgi užsukdavo kas kelios val., ir tik aprėkti. Kartais jau sąmonė temdavo nuo skausmo (aš smulkaus sudėjimo, mano ginekologė sakė, kad reikėtų cezario, bet paskui nutarė, kad kaip nors pagimdysiu). Pagaliau pasakė, kad aš ("tokia ir anokia", aišku... visko prisiklausiau) nepagimdysiu, vaikas jau dūsta, ir nuėjo replių paruošt. Gal iš to išgąsčio pagimdžiau, pati vos gabalais nesuplyšau. Susiuvo be jokio nuskausminimo, o paskui liepė eit (pačiai) į palatą. Kadangi nepaėjau, paršliaužiau, už savęs palikdama kraujo pėdsakus...

Vaikutį atnešė pirmąkart daugiau kaip po paros - tokia buvo tvarka, po sunkių gimdymų kažkodėl greit nenešdavo. Gydytoja, užsukus į palatą, kitas apžiūrėdavo, o į mane iš tolo žvilgtelėjus burbteldavo: "čia viskas gerai", nors nebuvo gerai, tik aš pati nesupratau, kaip kas turi būt... Štai ką reiškia nesusimokėt... Dušas, vyras? Pamirškit. Kriauklė tualete su šaltu vandeniu (gal cirko artistė ir būtų sugebėjus nusipraust), kartą per dieną perduodami vyro rašteliai (leisdavo perduot siuntinukus maisto ir pan.), mobilių tais laikais nebuvo, tel. aparatas pas budinčias - tik ekstra atvejams.

Kai pagaliau išėjau iš ligoninės (po savaitės) - kaip iš kalėjimo ištrūkau. Vyras užvertė skundais visas aukštesnes instancijas. Tą ligoninę kelioms dienoms uždarė betikrindami (man neaiškino, kas ir kodėl), o pas mane komisija atėjo pasišnekėt: "jūs sveika, vaikas sveikas - ko dar norit? kiek būna atvejų, kad vaikas sužalojamas gimdymo metu...". Nebuvo taip jau gerai su mūsų sveikatom, na, bet abu išsikapanojom...

Kai dabar prisimenu - vėl plaukai šiaušias. Iš dalies dėl to antram pasiryžau tik po 6 metų. Gimdžiau II lig., tokių sąlygų kaip dabar nebuvo nė iš tolo, nei jokių nuskausminimų, ir gimdymas sunkus (mano klubai vis dar siauri, o dukra storuliukė) ir ilgai užtruko. Bet susimokėjau, o gal ir šiaip daktarė ir akušerė normalios pasitaikė, tai bent nebuvau palikta viena visą laiką, žiūrėjo normaliai, po gimdymo net paklausė, ar nereikia kam nors paskambint ir pranešt (mobilių vis dar nebuvo...). Lyginant su pirmuoju - pasaka. O dabartinės sąlygos gimdyt, lyginant su mano antruoju - irgi pasaka, kaip supantu. Man jau vėlu (laikas pradėt anūkų laukt), o Jūs - gimdykit ir nebijokit - kaip bebūtų sunku, vos pagimdžius viskas praeina, o laimei priglaust savo naujagimį niekas neprilygs.

Nu tikrai ziaurus laikai buvo

Man atrodo, kad ne laikai kalti, o žmonės Juk visais laikais būdavo visokių ir dabar yra visokių, tik gal sienos ligoninių kitokios

O Dievuliau, kaip baisu. Čia tokia šoko terapija galima sakyti po tavo istorijos Palygini su savo situacija ir pagalvoji, kad gimdymas buvo nuostabus... Na ir gimdė moterys dar daugiau vaiku negu dabar, nesvarbu, kad akušerės ir daktarės gimdymo namuose raganos buvo

Koks siaubas. Koki pragara tekdavo isgyventi gimdyvems. Negi medicinos mokyklose jas taip ir ruose "meiliai" sutikti ir priimti tiek moteri tiek naujagimi!? toki personala. Nenuostabu,kad vaikuciu nesinori tureti.
Gerai,kad siais laikais viskas zymiai geriau

Nenorėjau sudaryt įspūdžio, kad VISADA taip būdavo. Tiesiog man "pasisekė" - visos gimdyvės bijodavo pakliūt būtent pas tą akušerę, pas kurią aš gimdžiau, nes ir keiksmažodžių negailėjo, ir antausiais apdalindavo (tokius pasakojimus girdėjau, pačiai nekliuvo). Daktarė, matyt, kitais reikalais buvo užsiėmus, jai užteko, kad nenumirčiau aš ar naujagimis ir jos statistikos nepagadinčiau. Jei būčiau susimokėjus, būtų buvę kitaip. O šiaip ir tais laikais dirbo ir gerų žmonių...

jus stipri,tiek iskentejot,vat man nors ir ne tie laikai,o kysius ima ir dar jei per mazai raukosi,buvau nusistaciusi,kad jei neoadarei darbo nera ko tiketis "prizo",ziurejo i mane pro pirstus,kai vyras po gimdymo atnese dovaneles,visi veidai pasikeite i gera,tada ir uzsukdavo dazniau paziureti,gal alkana gal arbatos siltos noretumet?yra ir geru,nieko nesakau,su kuriomis jauciausi kaip su dragemis ir pasibedavot ir paklausti kas neaisku ir paglostydavo,nuramindavo...daugiu tokiu daktaru... padariau isvada,kad geriau "dovaneles"is anksto-visgi.ir tai pasiteisno lyg siolei,kitaip niekas i tave rimtai neziuri,sekmes visoms.

Gal, sakau, nuo metų laiko priklauso? Mano sūnus už tavąjį (nepyk už "tu", bet čia, kiek pastebėjau, visos taip kreipiasi; jei esi prieš - pereisiu prie Jūs) vyresnis lygiai 20 metų ir viena diena; tai gal lapkričio mėnesį daktarus apima ypatingas noras gaut kyšius O jei negauna...

(čia laiškiukas iin, jei kam užkliuvo tie "asmeniškumai", tik nepadariau, kad cituotų jos laiškelį... naujokė, nemokėjau)

Skaičiau jūsų gimdymo istoriją ir šiurpuliukai kūnu nuėjo,juk tokiu momentu taip norisi paramos,pagalbos...Jūs šaunuolė stipri moteris.Mes laimingos,kad mums taip neatsitiko,bet ir dabar visko pasitaiko,bet visoms linkiu greito ir nesunkaus gimdymo.Sėkmės visoms

neduok Dieve patekti pas tokius 'gydytojus"
laime, kad jums viskas gerai baigesi

brrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr, jums, mamos, gimdžiusioms tokiais laikais tikrai medalius duoti reikia

na jūs didvyrė o su tais kyšiais, man atrodo, kad tuoj kyšių dydis susilygins su gimdymo kaina privačiose ligoninėse, kur bent jau dėmesingumas garantuotas..