QUOTE(kava @ 2007 01 29, 19:58)
man kaip tik naktį labiau vyras reikalingas atrodo, nes naktį viskas baisiau atrodo, nei yra iš tikrųjų
Kava, jei Mea nepažada, tai aš beveik pažadu
Ir šiaip, niekuo ta naktis nebaisesnė. Man atrodo, kaip tik atvirkščiai - dieną vaikšto gydytojai leliukus išrengt nurengt parodyt bambas tvarkyt skiepyt sauskelnes keist maitint perrengt... Pačiai ištaikyt momentą kada nukėblinti į prirūkytą tualetą ar dušą ar į procedūras jei būsi siūta (linkiu kad neprireiktų tavęs adyt)... Sakyčiau diena tokia chaotiška būna.
O va naktis ramesnė - dauguma miega, koridoriuos nėra lankytojų, nebent mamos retkarčiais lėtai link tualeto vaidenasi, tualete kabiną gali netgi pasirinkti, leliukai paprastai miega, o kaką jei pagausit tai virš vystymo stalo lempelė yra, kitų per daug netrikdydama viską susitvarkysi, ramiai, neskubėdama.
Man naktis labiau už dieną patiko dėl kelių dalykų.
Pirma, palatose nėra lankytojų. Suprantu mamas, kurios džiaugiasi visą dieną jas palaikančiais vyrais ar aplankančia gimine, bet man asmeniškai norėjosi daugiau ramybės. Man tiko, kad esu trivietėj palatoj, nes galėjau ramiai plepėti, pajuokauti su kitomis mamomis, ir vienos iš jų gana nerami mergytė manęs visiškai netrikdė. Bet nesibaigiantys kažkokie susinepatoginę lankytojai, kurie paprastai prisėda prie lovos ir sumišusiu žvilgsniu žiūri į kūdikį, į vos iš lovos išsiropščiančią mamą, pagaliau vis besistengiantys niekur nesidairyti nes neduokdie žvilgsniu pagaus pieningą kitos mamos krūtį atkakliai kišamą girgždančiam kūdikiui į burną... Aš pati be kompleksų, juolab kad ne pirmas vaikas, juolab kad krūtį o ne užpakalį rodau, bet man būdavo nesmagu už tuos lankytojus, kurie akivaizdžiai norėdavo kuo greičiau iš ten sprukti.
Antra, naktį nebuvo taip karšta. Karštis mane ko gero labiausiai vargino.
Trečia, mane kažkaip ir graudino ir malonų kirbulį pilve sukeldavo naktį tuose staluose ant ratukų mamoms maitint vežami kūdikiai - racionaliai suguldyti, kad kuo daugiau tilptų, supakuoti kaip malkų ryšuliukai. Vienas rėkia net raudonas jau, o kitas šalia ramiai miega ir ką tu jam... Ir švelnumas, ir graudulys kartu apimdavo
Išsiplėčiau, gal ir ne visai į temą, bet tokie sentimentai užplūdo
I'm on my way, from misery to happiness today