as virtuveje viriau sriuba, sakau einu mazosios paieskot kazko tylu labai, nujauciu kazka negero, i einu i kambary ir nebezinau ar verk ar juoktis, pasiemusi mano kremine pudra

, visa issiterliojusi,plaukai, rankoves iki alkuniu, kilimas, lova, jau nekalbu apie veida visa kaip rudnosis koks, ziuri i mane spindinciom akim

ir taip letai su pasitenkinimu braukia per kakla su kempinele. senai jau ta pudra buvo nuziurejusi ir kesinosi ne karta.

net nezinojau nuo ko pradet, tik uz vaiko ir i vonia, tai su kuo tik neploviau, jos visos prasimosi priemones nedave jokiu rezultatu, tai maudziau su savo makijazo valikliu, plaukus net su muilu, o is antakiu tai su vata tryniau, nu zodziu nebloga pudra turejau.