Įkraunama...
Įkraunama...

nėštumas, nesibaigęs gimdymu....

Pakalbėkime apie persileidimus....
Kokios numanomos to priežastys, kokia savijauta, jausmai užplūsta po to.., kaip įmanomais būdais to galėtume išvengti...Kuris nėštumo trimestras rizikingiausias, pavojingiausias?
Vienos ir nestiprios sveikatos, trapios  būdamos nesunkiai išnešioja vaikelį, o kita, žiūrėk, raudonskruostė, sveika, turinti, atrodo,  visus duomenis, vos ne visą nėštumą "saugoma" ligoninėje, o vistik tokio finalo neišvengia...Ką galite papasakoti, kas išgyvenote tai, ką patartumėte kitoms "likimo draugėms"?Kažin, ar tai kiek nors paveldima?Ar tai labai aktuali šių laikų problema?
Aš pati to nepatyriau, bet buvo labai daug rizikos, labai bijojau, daug kartų dėl to gulėjau ligoninėje, buvau nusiteikiusi ir baisiausiam... :-/

Čia kažkiek pagrindinės informacijos:
"Jis įvyksta maždaug 10 procentų visų nėščiųjų.
Persileidimai kol kas - aktualiausia akušerijos problema.
Jų priežasčių labai daug, jos įvairios. Tik gerai žinant tas priežastis, galima sėkmingai diagnozuoti gresiančius persileidimus, gydyti nėščias moteris.
Deja, persileidimų priežastys DAŽNAI lieka neišaiškintos....

Klinikinės persileidimo rūšys:
1. Gresiantis persileidimas - kai atsiskiria tik dalis placentos.
2. Neišvengiamas (progresuojantis) persileidimas - placenta atsiskiria beveik visa.
3. Visiškas persileidimas - išeina vaisius ir placenta.
4. Dalinis persileidimas - išeina tik vaisius.
5. Neįvykęs persileidimas - vaisius miršta, tačiau iš karto iš gimdos nepasišalina.


Labiausiai nėštumo metu turėtų saugotis tos moterys, kurioms jau buvo persileidimų.

Kaip išvengti persileidimo?
Gresiant persileidimui nėščioms moterims būtina fizinė, psichinė bei lytinė ramybė. Jeigu namiškiai gali nėščiajai suteikti fizinį ir dvasinį komfortą, esant nežymiems gresiančio persileidimo požymiams, ji gali gydytis namie, paisydama gydytojo nurodymų ir vartodama paskirtus vaistus.

Nuo pačios moters priklauso, ar ji išsaugos vaisių, ar ne. Medikai pastebi, kad veiklios šiuolaikinės moterys tapusios nėščios nemoka atsipalaiduoti, dirba iki paskutinės minutės, keliauja, linksminasi. Pamirštos senolių tradicijos, kai besilaukiančiai moteriai buvo draudžiama išeiti toliau savo kiemo, priiminėti svečius.

Pastojusios saugokitės bet kokių fizinių ar psichinių traumų: sutrenkimų, išgąsčio, kelionių visuomeniniu transportu, sunkių krepšių tampymo, varginančių buities darbų, karštos vonios, o ypač - pykčio, barnių.

Kodėl įvyksta persileidimai?
Persileidimų bei priešlaikinių gimdymų priežastys skirstomos į tris grupes, mat persileidimas gali įvykti dėl motinos, vaisiaus ar aplinkos.Vaisiaus rizikos faktoriaiPersileidimas gali įvykti dėl vaisiaus sklaidos defektų (tokių būna 30 proc.). Tuomet motinos organizmas jį atmeta.
Gali įvykti ir papuolus infekcijai arba suaktyvejusi savai neigiamai mikroflorai, nusilpus imunitetui, gali buti pacios moters lytiniu organu ar hormonu apykaitos ypatumai, del kuriu ji ne visada gali isnesioti vaisiu.

Ankstyvi persileidimai laikomi natūralios atrankos raiška. Įrodyta, kad 50 proc. persileidimų lemia įvairūs gemalo chromosomų persitvarkymai. Šios išvados padarytos ištyrus žuvusius gemalus.
Nėštumas gali nutrūkti, kai gimdoje auga keli vaisiai ar vaisiaus padėtis netaisyklinga.Aplinkos rizikos faktoriaiVaisiui gali pakenkti žalinga nėščiosios profesija, pavyzdžiui, vairuotojos. Labai kenkia neigiamos nėščiosios emocijos, patirti stresai, įtampa, psichinės ir fizinės traumos, įvairios kelionės, klimato pasikeitimas. Kartais tereikia tik išvykti pasisvečiuoti į kitą miestą ar pašokti vakarėlyje. Žinoma, retai kada persileidimas įvyksta dėl vienos konkrečios priežastiesGresiančio persileidimo požymiaiPrasidėjus persileidimui gemalas atsiskiria nuo gimdos sienelių, o gimdos raumenys susitraukinėdami išstumia jį. Kol vaisiaus audiniai atsiskyrę tik mažame plote, nėščia moteris jaučia nestiprius sąrėmių pobūdžio skausmus pilvo apačioje (lyg tempimą), iš makšties teka negausios kraujingos išskyros, jei nėštumas ilgesnis, moteris jaučia, kad gimda tampa kietesnė nei visada. Sukietėjimas gali kartotis arba visiškai nepraeiti. Gali pradėti tekėti vaisiaus vandenys.
Jei vaisius ar placenta dėl kokios nors priežasties vystosi nenormaliai, arba jis vystosi ne gimdoje, vaisius pašalinamas iš organizmo (moteris persileidžia). Persileidimą paprastai lydi kraujavimas ir skausmai papilvėje, vėliau gali atsirasti skausmai, panašūs į sąrėmius, išskiriami į sukrešėjusį kraują panašūs gabaliukai.
Dauguma persileidimų įvyksta per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Daugeliu atvejų pavėlavusios mėnesinės iš tikrųjų yra ankstyvas persileidimas.
Kartais gimda pati neišsivalo, po persileidimo gali tęstis kraujavimas. Tokiu atveju reikia išvalyti gimdą. Tai daroma ligoninėje.
Tik pajutus skausmus ar ėmus kraujuoti ne mėnesinių metu, reiktų iškart kreiptis į gydytoją. Jeigu persileidimas įvyksta vėliau, nei po dviejų nėštumo mėnesių, tenka gultis į ligoninę, kur atliekamas valymas.
Prieš antrąkart pastojant geriausia palaukti bent du tris mėnesius, kadangi po persileidimo gimdos kaklelis kurį laiką būna išsiplėtęs'...

Gal dar kas radot naudingos informacijos, parašykit int.adresų
wink.gif

Atsakyti
Man buvo persileidimas 8 nestumo savaite. Tiksliau, nesivyste vaisius. Truputi slogavau, bet kaip pagalvojus, kitos ir gripu perserga, ir nieko. Turejau pildyti visokius testus, nes renka statistika ir iesko dazniausiu persileidimu preizasciu. Bet deja, kazkoks procentas persileidimu ivyksta be aiskios priezasties.
Po persileidimo, man tikrai buvo didziule psichologine trauma, atrode, kad is vis gyventi nebenoriu. Gal del to, kad labai to vaikucio laukiau, jau ir varda buvau pradejusi galvoti. Gal ne veltui yra prietaras, kad iki 3 menesio geriau niekam nesigirti ir per daug ten neplanuoti. Kitas prietaras, kad nieko nepirkti iki gimdymo. Manau, tie prietarai paremti tuo, kad nesekmes atveju, nebutu taip skaudu. Nes kai per daug isijauti i ta vaidmeni, tai po to labai sunku istverti. O kai kitos net nezino iki 2-3 menesio, kad pastojusios, tai gal visai kitaip ir reaguoja i persileidima.
Kai antra karta pastojau labai saugojausi, nes antro persileidimo tikriausiai neistverciau. Ir pirmais menesiais net nedrisau kazka labai isisvajoti, tik meldziausi, kad viskas butu gerai. Dazniausiai persileidimai ivyksta pirmoje nestumo puseja. Todel kai jau buvo kokie 4-5 nestumo  menesiai, o ypac, kai pradejau jausti vaiko judesius, jau jauciau daug ramesne ir tikejau sekme. Pirmus menesius buvo neramu, nes dar nejauti judesiu ir nera kaip pasitikrinti ar vaikiukas dar gyvas, nes per pirma nestuma vaisius nebesivyste, o kraujas pasirode tik po keliu savaiciu. Vienintelis pozymis, kuri pajutau ir jauciau, kad tai blogai, tai nustojo pykinti ir dingo tas rytinis sleikstulys. Bet gydytoja man pasake, kad gali ir anksciau baigtis pykinimas. Bet pasirodo mano sirdis jaute teisingai. Per antra nestuma, pykino irgi labai trumpai, bet vystesi viskas normaliai. Tik per antra nestuma jau ir daktarai atidziau ziurejo, is karto nusiunte i ligonine patikrinimui.
Viska gydo laikas ir zinoma  vaikiuko atsiradimas. Bet to savo gyvenimo ivykio niekada nepamirsiu ir visada su skausmu prisiminsiu.
Atsakyti
Va, as irgi turejau persileidima sad.gif
Papasakosiu ir savo istorija. Is kart po vestuviu su vuru nusprendeme, kad nebesisaugosim ir, kad reikia trecio seimos nario. Musu vestuves buvo rugpjuti, o jau spalio menesi as suzinojau, kad laukiuosi. Pasidariau net du nestumo testus, abu buvo teigiami. Aisku abu su vyru buvom labai laimingi. Skraidziau kaip ant sparnu. Is karto nuejau pas gydytoja, ji irgi patvirtino nestuma, pasiziurejo echoskopu, kai buvo 5-6 savaites ir jau buvo uzsimezgusi gemaline puslele. Na ir ka, mes aisku nuo nieko neslepeme, galvojom, reikia gi su visais dziaugsmu pasidalint.  :-/
Na, ir ka, jau buvo prasidejusi 10 nestumo savaite, ir viena pavakare as pamaciau kraujingas isskyras. Tuoj pat su vyru islekeme i klinikas. Ten gydytojas echoskopu paziurejo, na ir sako, kad cia nepanasu, kad 10 savaiciu nestumas butu  ???
Taigi pasake diagnoze, kad man nesivystantis nestumas. Gemaline puslele uzsimezgusi, o vaisiaus nera. Na, aisku man tada zeme slydo is po koju, nes juk taip buvau isitikinusi, kad manyje plaka dar viena sirdute.
Aisku, vyras guode, sake, kad vis tiek vaisiaus nera, cia tik puslele ir pan. Bet vis tiek skaudu buvo :'( :'( :'(
Pasirodo, kad tokiu nestumu buna ne tiek ir mazai, man gydytojas pasake, kad is 16 nestumu, 9 buna normalus, o kiti like tokie kaip pas mane  :o ohmy.gif ohmy.gif
Tik pasirodo, pas mane labai ilgai organizmas laike ta puslele, gi dazniausiai moterys net nezino, kad pastojo, jos paprasciausiai galvoja, kad uzitese menesines, o po to jos buna gausesnes, tai organizmas pats issivalo.
O man sekancia diena reikejo daryti abrazija. Na ir ka, istveriau as ta abrazija, zinoma, paklausiau gydytojo, kada vel galesiu pastoti. Galvojau sakys, kad reikia laukti 3-6 menesius, o jis pasake, kad siuo atveju visai nereikia laukti. Bet as aisku, norejau sulaukti normaliu menesiniu, kurios man pasirode lygiai po menesiu. Na ir po siu menesiniu mes nesisaugojom. Na ir ka, uzkibo. Vel pasidariau testa, vel teigiamas. Bet si karta taip bijojau dziaugtis, galvojau, kad vel taip nebutu.
Kai buvo 5 savaites vel pradejo tepliot. Is karto skambinu gydytojui, na, jis sako palaukt iki ryto jei nepraeis atvaziuot. Bet man tik pasirode truputi kraujo ir dingo. Po to tas pats buvo ir 7 nestumo savaite. Tada gydytojas paziurejo echoskopu ir parode man, kaip plaka mazute sirdele  :D biggrin.gif biggrin.gif.
As iki dabar negaliu pamirsti to nuostabaus jausmo. O tas tepliojimas pasirodo buvo is mazytes atplaiseles gimdoje, kuri veliau pati uzitrauke.
Nestumas praejo puikiai be jokiu komplikaciju, ir dabar jau turiu ta nuostabia 7 menesiu princesyte  :D biggrin.gif biggrin.gif
Atsakyti
Labai prasau neskaityti sekmingai nescias moteris. Nemanau, kad sis pasakojimas suteiks jums geru emociju. Rasau tikedamasi, kad si istorija paguos bent viena moteri, turincia panasia skaudzia patirti - labai laukta, planuota, issvajota, taciau ...negimdini nestuma.

Turejom viena dukryte, galvojom apie antra vaikuti. Taciu ejo menesiai, metai, o pastoti nesiseke. Labai sielojausi, zliumbdavau per kiekvienas menesines. Pradejau tirtis, jokiu nevaisingumo priezasciu gydytojai nerado. Jau ruosiausi laparaskopijai (kiausintakiu rentgeno metu kiausintakiai uzspazmavo, todel juos patikrinti galima buvo tik operacijos metu). Operacijos isvakarese netiketa dziaugsminga zinia - laukiuosi! Laimei nebuvo ribu. Tuoj pagalvojom, koks bus vaiko zodiako zenklas, kokiu vardu vadinsim, koks skirtumas tarp vaikuciu, kaip pranesim sesytei, kada prasides mano dekretas ir t.t.

Prasidejo 8-ta savaite. Sekmadienis. Ryte pamaciau krauja... Nulekem i klinika, kurioje kaip tik budejo mano gydytoja. Po apziuros mane pagulde i ligonine, skyre lovos rezima, pradejo tyrimus. Kraujavimas liovesi, as vel atgavau vilti.

Gulejau Rygoje, nes ten tuo metu gyvenome. Nakti atveze moteri, kuriai prasidejo persileidimas 20 savaite... Vaikelis neisgyveno. Verke visas aukstas. Mano kaimyne - 35 m.  jauna grazi moteris, ruosesi operacijai -endometrioze, gimdos salinimas. Vaiku neturejo, vis atideliojo, dare karjera, ruose gerbuvi, o veliau jau buvo per velu. Kiekvienoje palatoje - sava beda, sava nelaime... Tiesa, dauguma moteru laimingai grizdavo namo, ju nestumus pavykdavo issaugoti. Taciau streso uzteko visoms.

Atejo piramdienis. Klinikos foje issirikiavo moteru eilute. Gal 10-15. Pasiruose daytis abortus - nenorimi kudikiai, trukdantys asmeniniams planams ar karjerom... Kokia 12 val. foje buvo jau tuscias. Moteriskes "susitvarke" ir nuejo namo.

Mano tyrimai kele nerima - gali buti nesivystantis nestumas. Bet dar sunku pasakyti, reikes po poros dienu pakartoti, tada viskas bus aisku. As lyg ir nusiraminus, juk nebekraujuoja, kas dar gali atsitikti?

Antradieni mane paleidzia namo, lovos rezimas ir No-spa. Treciadienis praeina gana ramiai. O ketvirtadieni prasideda didelis nesustabdomas kraujavimas. Lekiam i klinika. Budinti gydytoja pasako - persileidimas. Dar gaunu velniu, kad delsiau (!). Reikia daryti valyma. Paguldo ant kedes, leidzia narkoze. Tyliu, bet asaros byra kaip pupos. Sesute sluosto ir kuzda - nieko, bus dar tu vaiku. O as galvoju viena: Nenoriu TU vaiku, noriu SITO.... Atsibundu. Vyras stengiasi pralinksminti, ateina aplankyti dukryte. Ji, aisku, nieko nezino, tai linksmai tauskia apie savo vaikiskus rupescius, prasiblaskau.

Penktadieni gydytoja pranesa, kad tyrimai rodo nelabai gerus dalykus. Einame daryti echoskopijos. Dieve, kas dar.... Stai jis - maziukas, pulsuojantis, desiniajame kiausintakyje....Dabar jau verkiu, negaledama susilaikyti. Girdziu, kad man sako, jog reikia skubiai daryti operacija, nes kiausintakis gali trukti... Paskambinu vyrui, bet negaliu ne zodzio pasakyti, tik raudu raudu... Vyras pasirodo po minuteles, as jau gavus raminamuju. Paaiskinu jam, kas vyksta. Jis bando mane guosti, bet ir pati matau, kaip jam sunku. Dar po poros valandu mane isveza i operacine.

Pabundu, vyras laiko uz rankos. Labai sunku kvepuoti. Girdziu, kad gydytoja sako, jog viskas tvarkoj - kiausintakis issaugotas, tik prapjautas,vaisius rastas ir pasalintas.... O po poros dienu, pasikviecia i savo kabineta. Parodo videojuosta, kurioje nufilmuota opercija. Ir as pamatau ji - maziuka maziuka, pulsuojanti, suspausta znyplemis. Paklausiau, kur jis. Man atsake - atiduotas genetikams.

Po to ilgai verkiau. Pravirkdavau netikeciausiose vietose - parduotuvese, masinoje, darbe, gatveje. Staiga pamatydavau nuostabius vaikiskus sliauztukus, ir asaros - kap kap...

Tiesa, tos operacijos metu buvo patikrintas kiausintakiu praeinamumas. Abu praeinami puikiai... Kaip pasake gydytoja - taip tau atsitikti neturejo, jokiu indikaciju.... Bet kartais tai atsitinka be priezasciu. Sako, gal persmarkiai norejau vaiko? Kartais kiausintakiai suspazmuoja del psichologiniu priezasciu...

Po pusmecio, gydytojai pasiulius, praejau skausmingu proceduru kursa. Gydytoja garantavo, kad po ju kiausintakiai nebespazmuos. Taip ir buvo. Po to greit pastojau. Vel baime ir nerimas - juk taip daznai negimdinis nestumas pasikartoja. Bet, aciu Dievui, viskas baigesi gerai. Dabar musu dukryte turi 9 men. broliuka - grazu linksma sveika berniuksti.

Tai tiek ir norejau parasyti. Jei kas pries pusantru metu man butu pasakes, kad as turesiu antra vaikeli, buciau nepatikejus. Buciau nepatikejus ir tuo, kad sugebesiu kam papasakoti sia istorija. Bet laikas gydo. Zinoma, mano sirdyje ta patirtis isliks visada. Jei manes kas klausia, kiek as turiu vaiku, atsakau - du, bet mintyse pagalvoju ir apie ta trecia.

Anksciau as galvojau, kad vienas vaikas seimoje, tai pats tas. O du - tai jau daug. Dabar galvojam apie tris - keturis.

Siuo metu auginu mazaji. Jei kas manes paklausia, ar dar nenoriu sugrizti i darba, atsakau, kad darbas  palauks. Juk tokia laime auginti vaikus.
Atsakyti
Oi Viksreli, kaip perskaiciau tai tiesiog sirdis krauju sruva  :'( :'( :'(.
Lygiai tokia pati savijauta po persileidimo ir man buvo  :(
Kai prisimenu dabar, tai vos susilaikau neverkus.
Ir visdelto kokios musu istorijos panasios - kaip du vandens lasai.  :(
Bet zinai, nera to blogo kas neiseitu i gera - ar netiesa? Dabar gi abidvi auginame mazulelius ir esam laimingos  :D biggrin.gif biggrin.gif

Ir noriu visoms po patirto persileidimo palinketi stiprybes ir istvermes visa tai iskesti. Ir patikekit - tikrai sekanti karta viskas bus gerai biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif
Atsakyti
 Ir pati apsiverkiau :'(, prisiminus viska...

Ingute tikrai, labai panasios musu istorijos user posted image

O ka tik patyrusios persileidima, galiu pasakyt, kad bus viskas gerai...laikas - puikiausias gydytojas...
Atsakyti
na ir man asaros byra.......bet nepasakosiu apie savo persileidimus,nes cia upeliais prades begt.laikas gydo,bet prisiminimai vistiek lieka.......
Atsakyti
saule ridinejosi zeme, tad vis dazniau isgirsdavau vaiku klegesi kieme, o ir akys sustodavo ties vienu ar kitu sviesiaplaukiu vaiku ... As irgi norejau prisijungti prie mamu, stumianciu vezimelius... Matyt, noras tureti vaikuti buvo toks stiprus, kad naktimis pradejau sapnuoti kudikeli, neispasakyto grozio ir vis meiliai ziurincio i mane.... Tikejausi, kad sis angelas greitu metu pasirodys musu seimoje - toks mylimas ir lauktas.
Ejo dienos. Kazko suskausdavo pilvo desine puse, bet didesnio demesio nekreipiau, na kas cia tokio,- juk daugeliui moteryciu paskausta kai ateina tam laikas. Tik mintis galvoje sukosi, - na, dar ne laikas ,matyt, dar palauksim menesiuka...Gal maziukas nori pasirodyti veliau ir buti dovana Tevelio gimtadieniui ? Taip juokavome su vyru.
Pilvo skausmai nesiliove. Kartais taip smarkiai sudurdavo, kad vyro liepiama uzsirasiau priemimui pas gydytoja. Apsilankius pas seimos gydytoja ir jam israsius vaistu, man pagerejo. Tikejausi, kad praeis... Na, as juk niekados nesirgusi, dabar del kazkokio pilvo skausmo kankinuosi...
Dienos slinko iprasta vaga. Vyras isvaziavo i komandiruote - i Prancuzija , po to - i Sveicarija. As pasijutau nekaip, tad nutariau nueiti vel pas gydytoja. Manes nenorejo priimti, tik kita diena, ar net veliau. Bet mano veido israiska buvo persmelkta skausmo, tad moteriske ileido tuoj pat i gydytojo kabineta. Daktaras isklauses manes, pasiunte i kita kabineta , kad padarytu slapimo analize.
Laukiau uz duru, galvoje sukosi ivairios mintys... Sesele,pradariusi duris, mane pakviete i vidu.
- Ponia, net nezinau ... Na, ar tai jums linksma , ta zinia , ar ne, bet Jus turesit KUDIKI !!!
As visa nusvitau, tad ji mane pradejo sveikint, purtyt mano ranka...Laimei nebuvo galo...
- Ko laukiat- mergaites ar berniuko?
-Nesvarbu, juk pirmas, na , kad tik sveikas...
Man truko zodziu...
-Palaukit uz duru, gydytojas jus pakvies...
Mintyse galvojau kaip ta dziugia naujiena pranesti vyrui,- dabar skambtelt, ar palaukti kol sugris? O kaip Teveliai? Jie juk taip toli... (As su vyru gyvenome tuo metu ne LT) Kas cia ta mano pilveli taip skaudino - berniukas ar mergyte? Et, koki varda duosim...Pradejau skaiciuoti, busimo leliuko gimimo data...
- Ieikit.
As visa svytinti prisedu ir smalsaudama laukiu gydytojo prakalbant. Na, ka pasakys man...
Gydytojas paklause, kad paskutini karta buvo mano dienos...
-Zinot, as itariu ektopini nestuma. As pasirupinau jau konsultacija ligonineje. Uz valandos turit buti ten. Stai adresas, pavardes... Na, negera man nuojauta.
Mane nupurte saltis. Na, galvoju, juk sitaip juokaut negalima...Tikriausiai apsiriko.
Vis dar nezinodama kaip reaguoti slinkau i ligonine. Ten patvirtino isankstine diagnoze. Paklause kur mano vyras, ir kai as atsakiau , kad jis isvaziaves, o artimu ir draugu neturiu salia, man buvo isakyta dar iki darbo pabaigos prisistatyti i ligonine. JIe negali leisti man pasilikti vienai nakvoti... Issiruosiau pirma karta i ligonine...
Skambinau vyrui. Mobilus neatsako. Palikau zinute.
Nezinomybe kankino mane. Ligonines personalas prieme mane labai siltai ir draugiskai... Apie mane sokinejo, nes buvo jau zinoma , kad as viena, vyras toli, o ryt manes laukia operacija....Valgyt neleido, o ir nesinorejo...Paprasiau , kad sesele laikytu uztrauktas uzuolaidas, nes nenorejau , kad kitos palatoje matytu mano skausmo asaras...
Siaip ne taip praslinko naktis. Ilgiausia mano gyvenimo naktis... As meldziau Dieva, kad pasisektu operacija, kad pamatyciau dar savo vyra pries uzmiegant...
Jau buvau paruosta operacijai, bet gydytojai kazko lauke....Ir  o , stebukle, mano Meile izenge pro duris. Gydytojai zinojo, kad mano vyras pasistengs iki operacijos buti pas mane. Persimetem keletu zodziu ir mane apkabines ir pabuciaves , uzdare vyras duris.  
As greit iskeliavau i nezinia...
Kazkas mane budina, ir klausia , ar tikrai tie rusai tiek daug geria? Palengva atsibudinejau, ir kazkaip linksmai nuskambejo tas klausimas...As nusisypsojau ir pagalvojau , kuo deti tie rusai.... Mane linksmino gydytojas, noredamas ,kad as greiciau atsipeikeciau... O kai as pradejau kalbeti, uzverte klausimais apie Lietuva....
Man vel suspaude sirdi... As supratau, kad as netekau savo sapnu karalaicio, kuriam buvo 8 savaites... As nenorejau nieko...ir visi juokeliai man atrode kvaili... As norejau tik buti apkabintai vyro... ir uzsimirsti...Uzsimirsti? Ne, niekados... Apie musu skausma, mes niekam nepasakojom... Nesinorejo graudenti Tevu, o ir jie uz tukstanciu kilometru ne ka galejo padeti....
Laikas gydo zaizdas, bet lieka randai.....
Musu namuose dabar mazytis, oi ne - didelis dziaugsmas. Musu dukryte padeda mums i gyvenima ziureti kitom spalvom, bet as daznai nuklystu mintimis i ta laika ir pagalvoju, o juk galejo buti musu seima dar didesne...Ir nubraukiu slapcia asaras, ir lieka viltis, kad kita karta viskas bus gerai... Kad sapnai virs tikrove...
Atsakyti
Kadangi teko skaityt , kad 50% nestumu baigiasi persileidimu (tik kartais ankstyva persileidima moterys palaiko pavelavusiomis menstruacijomis), tai beveik tiketina kad jei ne kiekviena is musu, tai bent jau kas antra tai patyreme. As, kaip ir jus patekau i ta nelaimingaja puse... Bet as tiesiog pati jutau, kad kazkas negerai, nuojauta tokia baisi, rodes visai be pagrindo...Gydytoja tik ramino, o as nusprendziau viena sestadieni nuvaziuoti i privacia poliklinika pasitikrinti... Deja, gemaline puslyte atitiko tik 8-a sav,(nors buvo 11-a),o vaisiaus visai nesimate... Po to nesekminga abrazija, reabrazija... Ir jausmu sumaistis lygiai tokia pat kaip pas jus....  :'(
Dar ligoninej gydytojas patare neskubeti su antru nestumu... Taigi pastojau lygiai po metu, lygiai ta pacia diena kaip ir persileidimo... Maniau , tai kazkoks zenklas! Ir sikart nuojauta buvo labai gera!
biggrin.gif
Taigi viens is nestumu baigesi gimdymu... 50% ant 50%......
Atsakyti
:'(  :-/
Atsakyti
kai man buvo pavojus netekti vaiko, aš ant savęs kažkodėl labai pykau, kad esu tokia nevykusi, kad nepajėgiu išnešiot, kad taip puolu į paniką, ant savo kūno pykau, ant visko  >:(, o va, šiandien tokį negirdėtą dalyką išskaičiau"
"Lytinis aktas iškart po ovuliacijos, ketinant pastoti, gali privesti prie to, kad spermatozoidas apvaisins kiaušialąstę, kuri praranda savo gyvybingumą, “sensta”. To pasekoje galimi išankstiniai persileidimai arba, kas ypatingai reikšminga, gali būti įvairių vaisiaus vystymosi anomalijų priežastimi"  ohmy.gif...
Pasirodo, na, saugotis nėščiia tai būtina, bet yra ir labai daug nenuspėjamų priežasčių,tikrai nepriklausančių nuo tavęs, o kad viską viską sužinot, numatyt, neįmanoma...gaila, kad tenka rankiotis informaciją tik iš atskirų straipsnių, o vienoj kokioj tai knygoj apie vaiko pradėjimo sąlygas nesu radusi...labai abstrakčiai parašyta, neradau didesnių įspėjimų, o pasirodo...kai kas nulemta nuo pat pradžių  :-X Mistika...nieko daugiau nepasakysi...
Atsakyti
Zinot ka?  :'( Apsizliumbiau savo stora pilva apsikabinus... Net vyras prisoko ramint...  :'( :'( :'(
Atsakyti