nėštumas, nesibaigęs gimdymu....

aurak, labai Tave užjaučiu Bet Tu šaunuolė, kad papasakojai savo istoriją ir daliniesi savo patirtimi kaip po tokių įvykių atsitiesti - tai laaaabai svarbu ir reikalinga. Aš išgyvenau kitokias netektis , o po jų atsitiesti man padėjo, visiškai svetimo žmogaus, išgyvenusio tokią pačią situaciją, patarimai.

Siaubas mergaites,

mane tai pyktis ima del uzsienio saliu daktaru. Man persileidimas ivyko Australijoje, teko daryti isvalyma, o daktarai pasake, kad kai tik prasides menesines galesi vel bandyti pastoti. Tipo cia normalu, nieko tokio.
Mano nuostabi ginekologe LT pasibaisejo tokia prieziura. Ji mane ishtyre ir rado infekciaj, kuri greiciausia ir buvo visu nelaimiu priezastis. Kuri dabar yra nepavojinga, bet vistiek galima ir reikia iki galo ishsigydyti. Ir po tokiu nelaimiu nerekomenduojama pastoti bent 6 menesius.

Visoms sekmes, laikomes ir rupinames savimi.

ačiū bet nemanau kad atsistojau visai ant kojų, nes užpuolė kitos problemos po šios nelaimės


Man po išvalymo taip pat infekcija įsiveisė, kitą savaitę ruošiuosi operuotis nes jokie vaistai nebepadeda, 4 antibijotikų kursus išgėriau bet nepadėjo. Suprantu ką turi omenyje apie užsienio daktarus teko susidurti.

Liepos pradžia, rytas. Stoviu vonioje prie veidrodžio ir stebiuosi - lyg krūtinė padidėjusi, lyg speneliai paburke. Mmm kaip ir vėluotų, bet su mano ciklu niekad nežinai, į jokius rėmus netelpa. Aha, kaip tik testukas užsilikęs - darausi. Neigiamas. Na ką, nieko naujo, kiek jau tų testų prigadinta, ašarų išlieta...

Tiek reikia visko nuveikti, ir darbe, ir namie, o nervų visai nevaldau, ašaros nuolat čia pat - aišku, liepos karščiai alina...

Darbe keliuosi nuo kėdės, susvaigsta galva. Atsisėdu, šiek tiek pykina. Dabar jau rimtai įsiuntu ant savęs - kiek galima svaičioti, vos tik kas, tuoj visus nėštumo požymius jaučiu, - prisimink geriau, kai laukeisi, nei pykino, nei ką! Galva svaigsta - spaudimas vėl žemas, pykina - o valgei vakar ką?

Prabėga dvi savaitės - štai jos, raudonosios, parsivilko pagaliau, ooo kokios stiprios šį kartą. Ir niekaip nesustoja... Antra savaitė vis dar čia, tepliojasi. Reikia pas gydytoją. O darbas siunčia į komandiruotę. Gerai, kad į Lietuvą, ten ir nueisiu.

Užsirašau pas gydytoją šeštadieniui. Trečiadienį ima skaudėti šoną, kenčiu. Ketvirtadienį dar labiau. Penktadienį apsisuku nuo pusiaukelės į ofisą ir važiuoju link gydytojos, nebegaliu. Priima, nors ir neįspėjau. Apžiūra nieko nerodo, viskas lyg tvarkoj, tik kad truputį tepa. Gal cista kokia?.. Echoskopas nerodo nieko blogo. Gydytoja pagalvoja ir sako - o gal testuką pasidarom? Sakau, negali būti, be to, liepos pradžioj neigiamas buvo. Pabandom, maža ką. Žiūriu į dvi juosteles, gydytoja apkabina per pečius ir sako "Gamtai neįsakysi...". Echoskopas su dopleriu - reikia atmesti negimdinio galimybę. Ko gero ne, bet kraujo tyrimo reikia. Einu į laboratoriją, pakeliui kaip akmuo užgula suvokimas, kas įvyko. Drebančia ranka sugraibau telefoną, skambinu vyrui, per ašaras negaliu kalbėti... Vakare vėl paplūstu krauju. Ir viskas. Sekančias dienas matau tik mažėjančius skaičius tyrimų lapeliuose 550... 485... Ir jau metus sapnuoju šviesiaplaukę mergytę, tiesiančią į mane rankas...

Stiprybės mums visoms

Siaubas kazkoks

Reikia tiketis geriausio. Pasaugom sveikateles, susikaupiam ir bandom

sveikos ,esu tokio pacio likimo kaip ir jus ..praradom savo vaikeli ,kurio taip laukem ir planavom...baisiausia akimirka kai daktare atsipute paziurejo i mane ir pasake angkiskai nusiminusiu veidu ;,apgailestauju ,vaiko nera ,as nieko nematau ,,ta akimirka net pajuodavo akyse ir norejosi rekt ,bet tvadziausi ,ir tylejau ,klausiau ka ji pasakojo..ji pasake ,kada busi pasiruosusi tada galit planuoti vaikeli ,priklauso nuo musu ...dar pasake kad kita karta kai pastosiu kai busiu 6-7 savaiciu lekti tiesiai pas ja skanui ,kad ji apziuretu ,patikino ,kad viskas bus gerai ,kad nestumas kita bus 100%...sake kad gimda issivalys pati ....
bet kaip skaudu as nakti sapnavau ,kad mano mazius gyvas ,kad ji suklydo ,tas sapnas taip sugadino nuotaika visa dienos ,nesileidzia pamirstamas...o dabar dar labiau pasimeciau ,nes eina ne kraujas ,o rudos isskyros tokios tirstos labai ,ir galvoju ar tik nebus blogiau ,ar nebus kokia infekcija ?
butu gerai jei nors viena papasakotu ,koks kraujas turi but ,kada jis baigiasi?kada planuoti pradejot kita nestuma?ir ar neisvaziuoja is veziu reguliarumas menesiniu ...bukit geros apvieskit?

labai užjaučiu iš patirties sakau, laikas gydo žaizdas...
dėl pastojimo... po pirmo persileidimo pastojau po 3 mėn ir vėl nesėkmingai... 17 sav kai buvo, teko daryti valymą - leliukas buvo negyvas
dabar po valymo praėjo 4 su pusia mėn, vis dar nedrįstam planuoti leliuko, o ir tyrimų maratonas dabar, laukiam genetikų atsakymų. kadangi buvo du nesivystantys, reikia darytis tyrimus.
Po persileidimo kraujavau gerą savaitę, pradžioj labai gausiai, poto vis mažėjo. Svarbu, kad nebūtų krešulių. manyčiau, reikia pasirodyti ginekologei ar tiesiog pasiskambinti jei yra galimybė ir paklausti ar nieko blogo rudos tirštos išskyros... atsargumas gėdos nedaro. Sėkmės

wixiule ,uzjauciu tave ,tau is vis sunku...as labai nenoriu laukti tu 3 ,ar menesiu ...neistverciau tiek ,laiko ,atsiduosiu dievu ii rankas ir po 2 menesiu bandysim vel ,o pas mane tas krauja buvo gausus 2 dienas ,dar is vis jo retai pasirodo ,bet dar truputi pakraujuoju ..siaip nieko neskauda ,tikiuosi nebus problemu

jetus, kaip baisu... mes irgi vieno mazylio netekom 16 sav, po to su daktaru pagalba pastojom po 2 metu, viskas buvo puiku, leliukas augo, jauciau, kad pilvely gyvena maza mergyte. ir 20 sav pamaciau truputuka kraujo, nulekem i KMUK, mane pagulde stebejimui, niekas net nesugalvojo, kad tai pavojinga, juo labiau, kad kraujuko ir nebebuvo. Po poros dienu nakti keliausi i WC ir kazkas "sliukst", nueinu iki WC, ten nieko, bet persmelke mintis, kad gal tai vandenys, ryte tai patvirtino. pradejo leist skatinancius, kad pati pagimdyciau, bet jie visiskai neveike manes, ir pradejau klaikiai kraujuot, teko ekstra operuot... taip, tai buvo mergyte... : tyrimai parode, kad ji buvo sveika, o ja nuzude infekcija

po sio praradimo man labai sunku atsigauti. ne tiek del to, kad tai ivyko, bet todel, kad mums atima daug laiko, kol pastojam, o pastojus kazkas ivyksta... bet aisku, laikomes juk negali visada nesisekti

oi net šiurpas krečia skaitant istorijas... kiekviena viena už kitą baisesnė... bet tikiu, kad mums visoms pavyks pastoti ir išnešioti bei pagimdyti sveikus vaikiukus

Amade baisu ,uzjauciu ,bet kaip ta infekcija prasiskverbia iki vaisiaus niekaip nesuprantu ,juk ji saugo placenta ,kaklelio kamstis ar cia buna viai kito pobudzio infekcija?

vat kažkaip prasiskverbia... gal krauju nukeliauja... nes dažnai vaikiukai miršta nuo infekcijų, kad ir mažyčių kokių