nebežinom, ką daryt su broliu. Iš pradžių jis dažnokai pagerdavo, bet dar proto ribose, paskui ėmė gerti dažnai ir daug. Išsiskyrė su žmona, praradp jau n darbų. Teisės atimtos seniausiai, nes girtas mėgdavo pasivažinėt. Prieš porą metų lyg ir geriau buvo, turėjo darbą, retkarčiais išgerdavo, turėjo ir draugę. Paskui keletą kartų prisigėręs ją sumušė, tai jinai jį paliko. Nuo to laiko, jei gerai pamenu, niekur ir nebedirbo, gyvena pas tėvus. Mama baigia pati išprotėt, nes geria ir tėvas, ir brolis
Brolis pastaraisiais metais geria siaubingai daug, prieš metus nuo gėrimo prasidėjo ir epilepsijos priepuoliai- po gero pagėrimo būna ir 5 per dieną 
pasirodo, kad su chroniais gerdamas ir tuberkuliozę pasigavo. Pusę metų gydėsi ligoninėje, retkarčiais pabėgdavo su draugais pagert. Dabar jau pasveiko beveik. Šiuos ir praeitus naujus metus sutiko ligoninėje suraišiotas, nes daug epilepsijos priepuolių po prieššventinio gėrimo. Šiemet buvo baisiau- ir protą atėmė, 3 dienas ligoninėje būdamas suraišiotas ir gulėdamas reanimacijoj net nesiorientavo, kur yra, sakė, kad su draugais, prašė mamos parnešt alaus ar samanės. po to protas prašviesėjo, mama išprašė siuntimo į Švėkšną, ten sako, gerai gydo. Nepabuvo nė savaitės-gydytojas pareiškė, kad nesupranta, ko jis čia atvažiavo, yra sveikas, reikia tik užsikoduot Pats prisiklausęs, kad kodavimas gali tik pakenkti, mat jam nuo gėrimo ir taip sveikata nekokia- smegenys nyksta, širdis išsipūtusi, plaučiams blogai Nežinau, ko griebtis. Pats lyg ir sutinka, kad reikia kažką daryt, bet turbūt tik tam, kad mudvi su mama atstotume
Gal kas nors žino gerą, tikrai gerą gydytoją žemaitijoj? nuvežtume, pakalbėtume, koks būdas jam galėtų būt veiksmingiausias
