Oi , oi kokia pazystama situacija . Mano vaika irgi skriaudzia darzelyje, nors jam jau 6 metai. taip yra praktiskai nuo 3 metu, kai pradejo lankyti darzeli. Yra grupeje keletas vaiku ( taciau arsiausias VIENAS, NUO KURIO KENCIA MANO VAIKAS), kurie visai neapskaiciuoja savo jegu, spardosi, stumdosi, skriaudzia. Perejom i kita grupe- priesmokykline, tikejomes , kad ten nebebus to skriaudejo, nuo kuriu vaikas kentejo.( nors is anksto buvo kalbeta apie kitoki grupes formavima). Deja, jis yra kartu, ir jo siautejimas tesiasi( Gal ir grubiai skamba, taciua, kitaip nepavadinsi).
Isvis, dabar susidares toks poziuris, kad vos ne skriaudejas yra teisus, nes girdi, ":jis ir taip turi problemu, yra hiperaktyvus, su juo dirba psichologas, tai jau mes kaip ir negalim jam kazka griezto pasakyti, neastrinkim situacijos, reikia sakyti, kad kaip tik reikia sakyti , koks jis geras. ir t.t., teigiamos vizualizacijos, ar dar ten koks metodas" .
O tas nuskriaustasis - letesnis, geresnis, ramesnis vaikas, ai tai jau tam kaip ir nieko nebereikia. Jis savaime geras, nors ir apstumdytas, vadinamas bjauriais zodziais. O kas dedasi mazoje sirdeleje? A? Kas atsakys? Kodel vaiaks, pradeda verkti tyliai tyliai, kai artejam prie darzelio( nors mazas budamas netgi neverkdavo).
Kaip jums patinka? Cia normalu? Ar ne taip dar labiau paskatinamas nevaldomas vaiku siautejimas? Kas bus toliau, mokykloje?
Labai rimtai mastau apie darzelio keitima. Nors ir anksciau buvo labai neblogai, kitos aukletojos mokejo kitaip drausminti tuos siautejancius vaikus. Dabar visiska anarchija.
