DK: 176 straipsnis
1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kaip suprasti vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse?
| QUOTE (nigrita @ 2004 02 25, 12:31) |
| DK: 176 straipsnis 1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Kaip suprasti vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse? |
Vidutinis darbo uzmokestis visose darbovietese reiskia, kad kiekvienoje darbovieteje eidama atostogu tu turi teise gauti vidutini darbo uzmokesti.
PVZ.: dirbi UAB "A". Ten visutinis uzmokestis 1000 litu, ir UAB "B" - 500 litu. Liepos menesi is abieju darbu eini atostogaut, vadinasi is "A" gausi 1000 ir "B" 500. Bendra tavo atostoginiu suma 1500.
Nieko protingo, tiesiog istatyme parasyta, kad darbdavys neturi teises tau pasakyti, kad vienam darbe atostoginius gavai, tai as nemokesiu. Juos turi gauti visuose darbuose
Supratau, ačiū. Tiesiog šiaip vartinėjau darbo kodeksą ir užkliuvo 
O viskas daug paprasčiau nei maniau 
Dėkui.
O viskas daug paprasčiau nei maniau Dėkui.
O kaip skaiciuojamas tas vidutinis darbo uzmokestis (jei mano atlyginimas nera fiksuotas ir kas men svyruoja)? Ar tiesa, kad tas vidutinis darbo uzmokestis apskaiciuojamas imant 3 paskutiniu men. atlyginimo vidurki? O jei pvz as iseinu atostogu birzelio 21 d., tai imama kovo, balandzio ir geguzes ar kaip? O gal puse kovo, visas balandis, geguze ir puse birzelio?
| QUOTE (Inga N @ 2004 05 13, 07:08) |
| O kaip skaiciuojamas tas vidutinis darbo uzmokestis (jei mano atlyginimas nera fiksuotas ir kas men svyruoja)? Ar tiesa, kad tas vidutinis darbo uzmokestis apskaiciuojamas imant 3 paskutiniu men. atlyginimo vidurki? O jei pvz as iseinu atostogu birzelio 21 d., tai imama kovo, balandzio ir geguzes ar kaip? O gal puse kovo, visas balandis, geguze ir puse birzelio? |
Skaičiuojant imami 3 paskutiniai mėnesiai prieš atostogas t.y. kovas, balandis ir gegužė.
Noreciau paklausti, ar neisdirbusi pusmecio, kai mokamu atostogu sia vasara nepriklauso, galeciau pasiimti nemokamu? 
Kiek girdejau,tai dabar nemokamu atostogu galima pasiimti tik del kazkokios nurodytos istatyme priezasties( universitetinio mokslo, vedybu atveju).Siaip sau imti lygtais nebegalima. 
o tai nelengviau nedarbingumo lapeli savaitei ar dviems pasiimti?
Su perkelimu buvo kiek sumakaluota. Praktiskai galejo perkelti be atostogu kompensacijos, taciau panasu, kad nauja darboviete nenorejo moketi atostoginiu uz laika, kai pas juos nedirbai.
Del 6 men. Istatymas numato, kad paprastai darbuotojas turi teise iseiti atostogauti, kai pradirba 6 menesius. Tai reiskia, kad jei darbuotojas susitaria su darbdaviu, tai gali iseiti atostogu ir po 1 menesio.
Blogiausiu atveju gali iseiti ne neapmokamu atostogu, o vaiko auginimo iki 3 metu. Tada galetum atostogauti menesi, du, ar kiek nori ir sugrizti is atostogu kai noresi
Del 6 men. Istatymas numato, kad paprastai darbuotojas turi teise iseiti atostogauti, kai pradirba 6 menesius. Tai reiskia, kad jei darbuotojas susitaria su darbdaviu, tai gali iseiti atostogu ir po 1 menesio.
Blogiausiu atveju gali iseiti ne neapmokamu atostogu, o vaiko auginimo iki 3 metu. Tada galetum atostogauti menesi, du, ar kiek nori ir sugrizti is atostogu kai noresi
III. DARBUOTOJO VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
6. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį,
laikomasi šių nuostatų:
6.1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai
kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo
dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis
darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio
užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu
teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo
apmokėjimo rūšis, nurodytas šios Tvarkos 3.1-3.4 punktuose, ir
mėnesines premijas.
Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje
(atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo
diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo
įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.
Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra
duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį
einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui
apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus
atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami
3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Kolektyvinėje
sutartyje (jeigu jos nėra - įmonės vietiniuose (lokaliniuose)
norminiuose teisės aktuose) turi būti nurodytos profesijos ar
darbai, kur gali būti nustatomas toks skaičiuojamasis
laikotarpis.
Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos
atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti,
skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai,
pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga
nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau
apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.
6.2. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip:
skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš
faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant
dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
6.3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas
taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš
faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant
viršvalandžius).
Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti
skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama
darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios
trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę - mažiau arba
daugiau kaip 8 valandas kasdien).
6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius
(žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju - mažiau
kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis
apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai
įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3
punktų nuostatomis.
6.5. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos
dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių
faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už
tas dienas (valandas), kaip numatyta šios Tvarkos 5.1 punkte.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį
darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos
taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas
nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui.
6.6. Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne
ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus ir
panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos
imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą
mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną
iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios
ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš
skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų)
skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra - pagal
įmonės darbo grafiką).
Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos
(valandos) vidutinio uždarbio, apskaičiuoto pagal šios Tvarkos
6.1-6.5 punktus.
Šio punkto nuostatų taip pat laikomasi įtraukiant į
vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą tantjemas, mokamas teisės
aktų ir įmonės kolektyvinės sutarties (jeigu jos nėra - darbo
sutarties) numatytais atvejais.
Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio
skaičiavimą įtraukiamos kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra -
darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose
teisės aktuose) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir
laikotarpio, už kurį jos mokamos, trukmę. Jeigu tokia nuostata
įmonėje nenumatyta, vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės
piniginės išmokos į skaičiavimą įtraukiamos kaip metinės premijos
šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
6.7. Tais atvejais, kai vidutinis darbo užmokestis
skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga
dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24
kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga
nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau
apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos
premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12
mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant 1/4 bendros jų
sumos. Gautas dydis sudedamas su premijomis (ne daugiau kaip
dviejų ketvirčių), išmokėtomis per skaičiuojamąjį laikotarpį
(šios Tvarkos 6.1 punkto ketvirtoji pastraipa), ir ši suma
dalijama iš skaičiuojamojo 6 mėnesių laikotarpio darbo dienų
(valandų) skaičiaus pagal darbuotojo (pamainos) darbo grafiką
(jeigu jo nėra - pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Šios
nuostatos laikomasi į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojant
tantjemas. Gautas dydis sudedamas su darbuotojo dienos (valandos)
vidutiniu uždarbiu, apskaičiuotu pagal šios Tvarkos 6.1-6.5
punktus.
Išmokėtos vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės
piniginės išmokos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą
įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje
pastraipoje nustatyta tvarka.
6.8. Sumažėjus šios Tvarkos 3.1-3.4 punktuose nurodytam
darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų
nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie
atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį
apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai
mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš
tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.
6.9. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl
pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš
kurio pagal šią Tvarką turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo
dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju
laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš
darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės
darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio
atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai -
kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje ar
įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose)
nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar
padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo
užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šioje Tvarkoje numatytas
sąlygas.
6.10. Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos,
tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol
jam sueis 3 metai, dirbanti moteris - dėl nėštumo bei gimdymo
atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis
darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3
mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio
laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3
metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata
taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo
didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šios Tvarkos
6.9 punkte.
6.11. Dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją, išėjusį
atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, taip pat
dirbantį toje pačioje įmonėje ne visą darbo laiką (ne visą darbo
dieną ar ne visą darbo savaitę) ir auginantį vaiką iki 3 metų,
išeitinė išmoka turi būti apskaičiuojama, kaip numatyta šios
Tvarkos 6.10 punkte (išskyrus atvejus, kai darbininko
vienetininko, dirbančio ne visą darbo laiką, faktinis uždarbis
didesnis už jam nustatytą tarifinį atlygį).
6.12. Pagal šią Tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo
užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės
aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo
sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos
kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba
minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio
valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo
(pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti - negali būti
mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus
atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius.
Tais atvejais, kai darbuotojas nedirbo visą skaičiuojamąjį
laikotarpį (ar jo dalį) šios Tvarkos 6.5 punkto antrojoje
pastraipoje nurodytais atvejais, šiame punkte nurodyti minimalūs
dydžiai turi būti sumažinti proporcingai ta dalimi, kurią sudaro
nedirbtas laikas, palyginti su skaičiuojamojo laikotarpio
faktiškai dirbtu ar darbo (pamainos) grafike nustatytu laiku.
Valstybės tarnautojams šio punkto pirmosios pastraipos
nuostatos netaikomos.
7. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas
taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio,
nustatyto pagal šią Tvarką, dydis dauginamas iš darbo dienų
(valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal
darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo
savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas
nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma
dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar
įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio
vienos darbo dienos užmokesčio.
Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios
mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo
trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis
perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo
trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal
Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat
vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už
nepanaudotas kasmetines atostogas.
8. Tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo
sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar
kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos
(išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis
apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos
užmokestis (apskaičiuotas laikantis šios Tvarkos) dauginamas iš
metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo
ar įmonės darbo (pamainos) grafiką).
9. Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio
mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina
socialinės apsaugos ir darbo ministras.
6. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį,
laikomasi šių nuostatų:
6.1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai
kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo
dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis
darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio
užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu
teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo
apmokėjimo rūšis, nurodytas šios Tvarkos 3.1-3.4 punktuose, ir
mėnesines premijas.
Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje
(atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo
diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo
įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.
Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra
duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį
einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui
apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus
atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami
3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Kolektyvinėje
sutartyje (jeigu jos nėra - įmonės vietiniuose (lokaliniuose)
norminiuose teisės aktuose) turi būti nurodytos profesijos ar
darbai, kur gali būti nustatomas toks skaičiuojamasis
laikotarpis.
Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos
atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti,
skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai,
pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga
nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau
apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.
6.2. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip:
skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš
faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant
dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
6.3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas
taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš
faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant
viršvalandžius).
Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti
skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama
darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios
trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę - mažiau arba
daugiau kaip 8 valandas kasdien).
6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius
(žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju - mažiau
kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis
apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai
įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3
punktų nuostatomis.
6.5. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos
dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių
faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už
tas dienas (valandas), kaip numatyta šios Tvarkos 5.1 punkte.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį
darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos
taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas
nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui.
6.6. Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne
ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus ir
panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos
imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą
mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną
iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios
ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš
skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų)
skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra - pagal
įmonės darbo grafiką).
Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos
(valandos) vidutinio uždarbio, apskaičiuoto pagal šios Tvarkos
6.1-6.5 punktus.
Šio punkto nuostatų taip pat laikomasi įtraukiant į
vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą tantjemas, mokamas teisės
aktų ir įmonės kolektyvinės sutarties (jeigu jos nėra - darbo
sutarties) numatytais atvejais.
Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio
skaičiavimą įtraukiamos kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra -
darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose
teisės aktuose) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir
laikotarpio, už kurį jos mokamos, trukmę. Jeigu tokia nuostata
įmonėje nenumatyta, vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės
piniginės išmokos į skaičiavimą įtraukiamos kaip metinės premijos
šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
6.7. Tais atvejais, kai vidutinis darbo užmokestis
skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga
dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24
kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga
nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau
apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos
premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12
mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant 1/4 bendros jų
sumos. Gautas dydis sudedamas su premijomis (ne daugiau kaip
dviejų ketvirčių), išmokėtomis per skaičiuojamąjį laikotarpį
(šios Tvarkos 6.1 punkto ketvirtoji pastraipa), ir ši suma
dalijama iš skaičiuojamojo 6 mėnesių laikotarpio darbo dienų
(valandų) skaičiaus pagal darbuotojo (pamainos) darbo grafiką
(jeigu jo nėra - pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Šios
nuostatos laikomasi į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojant
tantjemas. Gautas dydis sudedamas su darbuotojo dienos (valandos)
vidutiniu uždarbiu, apskaičiuotu pagal šios Tvarkos 6.1-6.5
punktus.
Išmokėtos vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės
piniginės išmokos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą
įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje
pastraipoje nustatyta tvarka.
6.8. Sumažėjus šios Tvarkos 3.1-3.4 punktuose nurodytam
darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų
nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie
atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį
apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai
mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš
tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.
6.9. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl
pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš
kurio pagal šią Tvarką turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo
dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju
laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš
darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės
darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio
atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai -
kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje ar
įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose)
nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar
padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo
užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šioje Tvarkoje numatytas
sąlygas.
6.10. Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos,
tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol
jam sueis 3 metai, dirbanti moteris - dėl nėštumo bei gimdymo
atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis
darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3
mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio
laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3
metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata
taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo
didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šios Tvarkos
6.9 punkte.
6.11. Dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją, išėjusį
atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, taip pat
dirbantį toje pačioje įmonėje ne visą darbo laiką (ne visą darbo
dieną ar ne visą darbo savaitę) ir auginantį vaiką iki 3 metų,
išeitinė išmoka turi būti apskaičiuojama, kaip numatyta šios
Tvarkos 6.10 punkte (išskyrus atvejus, kai darbininko
vienetininko, dirbančio ne visą darbo laiką, faktinis uždarbis
didesnis už jam nustatytą tarifinį atlygį).
6.12. Pagal šią Tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo
užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės
aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo
sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos
kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba
minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio
valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo
(pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti - negali būti
mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus
atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius.
Tais atvejais, kai darbuotojas nedirbo visą skaičiuojamąjį
laikotarpį (ar jo dalį) šios Tvarkos 6.5 punkto antrojoje
pastraipoje nurodytais atvejais, šiame punkte nurodyti minimalūs
dydžiai turi būti sumažinti proporcingai ta dalimi, kurią sudaro
nedirbtas laikas, palyginti su skaičiuojamojo laikotarpio
faktiškai dirbtu ar darbo (pamainos) grafike nustatytu laiku.
Valstybės tarnautojams šio punkto pirmosios pastraipos
nuostatos netaikomos.
7. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas
taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio,
nustatyto pagal šią Tvarką, dydis dauginamas iš darbo dienų
(valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal
darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo
savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas
nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma
dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar
įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio
vienos darbo dienos užmokesčio.
Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios
mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo
trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis
perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo
trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal
Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat
vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už
nepanaudotas kasmetines atostogas.
8. Tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo
sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar
kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos
(išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis
apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos
užmokestis (apskaičiuotas laikantis šios Tvarkos) dauginamas iš
metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo
ar įmonės darbo (pamainos) grafiką).
9. Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio
mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina
socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Įstatymas numato tik tokias galimybes gauti nemokams atostogas:
184 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki
keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos
metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko
priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo
pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali
viršyti trijų mėnesių;
4) invalidui - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą
nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos
būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu
laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam
laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės
dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys
kalendorinės dienos.
2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos
kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
184 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki
keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos
metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko
priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo
pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali
viršyti trijų mėnesių;
4) invalidui - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą
nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos
būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu
laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam
laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės
dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys
kalendorinės dienos.
2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos
kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
O jei vieno iš tų trijų mėn. laike (na, kokią savaitę) darbuotojas sirgo ir turejo biuleteni? Ar teisingai supratau, kad jei pvz tris dienas nedirbau, tai man to menesio vidutini darbo uzmokesti skaiciuos ismesdami tas tris nedirbtas dienas ir tos imokos, kurios as gavau is Sodros, nebus iskaiciuotos i vidutini datrbo uzmokesti?
Beje, del biuletenio. Kazkur girdejau, kad pirmaja nedarbo diena yra mokama 100 procentu atlyginiomo, o po to 80, ar tai tiesa? Ir kiek dienu apmoka ne Sodra bet darbdavys? Ar tas pats galioja ir valdiskom, ir privaciom imonem?
Aciu labai uz atsakymus ir toki stebuklinga forumo skyreli
Beje, del biuletenio. Kazkur girdejau, kad pirmaja nedarbo diena yra mokama 100 procentu atlyginiomo, o po to 80, ar tai tiesa? Ir kiek dienu apmoka ne Sodra bet darbdavys? Ar tas pats galioja ir valdiskom, ir privaciom imonem?
Aciu labai uz atsakymus ir toki stebuklinga forumo skyreli
