Kristute, Adana juk nera kurortas perpildytas rusaiciu-ukrainieciu-lietuvaiciu, turkai ten nera tokie islepinti merginu demesio kiek kokioj Antalijoj.Faktas, kad jie ten ir nuosirdesni ir "tikresni"
Adanos berniukus Kemeras, deja, sugadina 
važiuokit ieškot turisčių nemačiusių 
važiuokit ieškot turisčių nemačiusių
QUOTE(Smurka @ 2005 08 06, 16:38)
O kodėl aš maniau, kad jis iš Izmiro?
sesė jo ten gyvena.
Sveikutes. pokalbius sia tema nenuosekliai sekiau, bet isvada vienintele - kiek zmoniu, tiek atveju, kiek santykiu - tiek subtilybiu. pasidalinsiu as ir savo patirtim. daugiau nei du metus artimai bendrauju su vaikinu (keista ji taip vadinti) is Turkijos. jis - kurdas alevitas (manau tom, kas domejosi, tai daug ka pasako). kodel ji sunku vadinti vaikinu - na, mes susiziedave ir jis mano gyvenime yra ne kaip eilinis bf, o kaip gyvenimo vyras (jau laukiu pareinanciu bombardavimu...). bet esme ne tame. teko pabuti pas jo seima ir jam teko susipazinti su maniskiais. galiu pasakyti, kad jiems Turkijoje daznai i galva kemsama mintis, kad vakarieciai krikscionys yra degradave, morales neturintys padarai, kuriu merginos pasileidusios, o bichai - seses ir motinas skriaudzia. su tokiom ziniom vaziavau i susitikima su jo tevais, broliais ir seserim. ka galiu pasakyti - savaite, praleista ju namuose buvo nereali nepaisant kalbos barjero. nors zmones ir be aukstojo issilavinimo, paprasti. bet va uzteko mano tevams pasakyti apie ji, tai nepaisant magistro diplomu, prieigos prie interneto ir vapsie tolerancijos, buvau (ir vis dar esu) iskoneveikta...taip, kulturiniai skirtumai dideli, taip, vertybes kitokios, bet panasios, bet niuansu dar daugiau...
realiai tikriausiai labai sunku, praktiskai neimanoma sukurti laiminga seima kai kultūriniai skirtumai tokie dideli. Galbut pradzioj suveikia ta stebuklinga priesingybiu trauka, taciau kartu gyvenant tie didziuliai skirtumai pradeda labai isrysketi. Ir, manau, jei kuris nors vienas totaliai nenusileidzia prasideda dideli nesutarimai. Juk tie dalykai, kurie pazinties pradzioje zavi su laiku tampa kasdienybe. Du zmones su skirtingu auklejimu, skirtingu poziuriu i seima niekada nesukurs darniu santykiu. O ir tevu, artimuju nuomone labai svarbi. Kazin ar svetima salis, svetimi zmones ir paprociai kada nors taps tokie mieli, kaip ta aplinka, kurioje uzaugai.
Kristute, viskas priklauso nuo sugebėjimo prisitaikyti. Aš asmeniškai negalėčiau būti jokio turko žmona, nors turkus baisiai myliu 
Bet čia jau mano problema - žiauriai mėgstu laisvą gyvenimą. Na, laisvą nuo visų stereotipų ir panašiai. O jei ištekėčiau ir likčiau gyventi Turkijoje, turėčiau "padoriai" rengtis, besąlygiškai paklusti vyresniems šeimos nariams. Bet yra prisitaikėloškų natūrų, kurios lengvai priima tokį suvaržymą, na, kai kurioms pavyksta nusiderėti bent iki to, kad leistų nešioti džinsus
O iš esmės - santuoka yra loterija. Net ir Turkijoje pirktas bilietas gali būti laimingas.
Bet čia jau mano problema - žiauriai mėgstu laisvą gyvenimą. Na, laisvą nuo visų stereotipų ir panašiai. O jei ištekėčiau ir likčiau gyventi Turkijoje, turėčiau "padoriai" rengtis, besąlygiškai paklusti vyresniems šeimos nariams. Bet yra prisitaikėloškų natūrų, kurios lengvai priima tokį suvaržymą, na, kai kurioms pavyksta nusiderėti bent iki to, kad leistų nešioti džinsus O iš esmės - santuoka yra loterija. Net ir Turkijoje pirktas bilietas gali būti laimingas.
sutinku, kad santuoka visada yra loterija, ir laime tiek pat garantuota ar isteketum uz marsiecio ar uz savo kiemo berno.
Tik mano turkas kadaise pasake auksinius zodzius- be galo sunku myleti ir kalbeti apie jausmus, kai kalbi ir mastai skirtingomis kalbomis.
Na aisku su laiku tas kalbos barjeras nyksta.
Ir kulturiniai skirtumai, kaip man atrodo yra ne tik aprangoje. Issilavine turkai jau seniai nebesuka savo zmonu i turbanus ir leidzia joms iseiti i gatve. Moters padetis mazai kuo skiriasi nuo europieciu. Gal sunkiau yra prisitaikyt prie islamo, nes tai jiems ne tik religija bet ir gyvenimo budas. Ir kiek man yra teke bendrauti su turkais, tai jie labai akcentuoja (tokio nuprotejimo kaip bin ladeno pasekeju neteko sutikti, bet vis tiek kazkoks kitoks ju poziuris i religija)
Tik mano turkas kadaise pasake auksinius zodzius- be galo sunku myleti ir kalbeti apie jausmus, kai kalbi ir mastai skirtingomis kalbomis.
Na aisku su laiku tas kalbos barjeras nyksta.
Ir kulturiniai skirtumai, kaip man atrodo yra ne tik aprangoje. Issilavine turkai jau seniai nebesuka savo zmonu i turbanus ir leidzia joms iseiti i gatve. Moters padetis mazai kuo skiriasi nuo europieciu. Gal sunkiau yra prisitaikyt prie islamo, nes tai jiems ne tik religija bet ir gyvenimo budas. Ir kiek man yra teke bendrauti su turkais, tai jie labai akcentuoja (tokio nuprotejimo kaip bin ladeno pasekeju neteko sutikti, bet vis tiek kazkoks kitoks ju poziuris i religija)
Vienu žodžiu. Nardytojas vakar apsireiškė (kas skaitė nuotykius, žino, apie ką kalbu). Padėjo jam su manimi bendrauti jo draugelis turkas, kuris rusiškai šiek tiek kerta. Bet kai aš sukroviau didžiausią litaniją apie jo neištikimybę man, nebereikėjo jokio draugo. Pats rašė. bet turkiškai. Šįryt tik honkutė atsiuntė vertimą.
Žinot, jau temą greičiausiai reikia pervadinti iš "kas supaisys tuoturkus", į kas supaisys tą Smurką". Nu negaliu, kaip pyktis ima ant savo silnumo
Visų pirmą, dar važiuodama į Turkiją buvau sau pažadėjusi, kad neprasidėsiu nei su vienu, kas nekalba jokia man suprantama kalba. Ir ką jūs sau galvojat? Jau kitą vakarą aš su nardytoju vaikštinėju Kemero gatvėm ir turkų kalbos mokausi 
Maža to, susitariau su juo susitikti ir kitą dieną, po to dar kitą...
O kodėl susitariau? Kai jis mane kvietė į pasimatymą dar jachtoje, mano vienintelis atsakymas buvo NE. Nes aš nežinau, apie ką mes kalbėsimės ir kaip mes kalbėsimės, o jei nesikalbėsime, vadinasi, neturėsime ką veikti. Tas jo draugelis vis bando mane įtikinti eiti į tą pasimatym ir viskas. Ali greičiausiai supranta, kad čia vyksta derybos. Ir užteko jam pasižiūrėti į mano akis
Ne, nu viskas, mergos, susileidau, sakau jums atvirai. Pamiršau visus savo principus ir sutikau eiti su juo pasivaikščioti.
(tęsinys bus)
Žinot, jau temą greičiausiai reikia pervadinti iš "kas supaisys tuoturkus", į kas supaisys tą Smurką". Nu negaliu, kaip pyktis ima ant savo silnumo
Visų pirmą, dar važiuodama į Turkiją buvau sau pažadėjusi, kad neprasidėsiu nei su vienu, kas nekalba jokia man suprantama kalba. Ir ką jūs sau galvojat? Jau kitą vakarą aš su nardytoju vaikštinėju Kemero gatvėm ir turkų kalbos mokausi Maža to, susitariau su juo susitikti ir kitą dieną, po to dar kitą...O kodėl susitariau? Kai jis mane kvietė į pasimatymą dar jachtoje, mano vienintelis atsakymas buvo NE. Nes aš nežinau, apie ką mes kalbėsimės ir kaip mes kalbėsimės, o jei nesikalbėsime, vadinasi, neturėsime ką veikti. Tas jo draugelis vis bando mane įtikinti eiti į tą pasimatym ir viskas. Ali greičiausiai supranta, kad čia vyksta derybos. Ir užteko jam pasižiūrėti į mano akis
Ne, nu viskas, mergos, susileidau, sakau jums atvirai. Pamiršau visus savo principus ir sutikau eiti su juo pasivaikščioti.(tęsinys bus)
Išvažiuojant man nardytojas pažadėjo skambinti, rašyti laiškus ir visaip manęs nepamiršti. Per pusantro mėnesio sulaukiau tik dviejų niekingų skambučių ir dar vienos forumietės pasakojimo apie tai, kaip jis ją jachtoj kabino (praėjus trim dienom po mano išvykimo). Nu ir viskas, apsiraminau ir pamažu nardytoją nurašiau į smagių niekada nebepasikartosiančių nuotykių sąrašą.
Kol vieną dieną.... SMS gaunu. Aišku, apie ilgesį, meilę ir apie tai, kad jis e-mail adresą susikūrė. Tada jau galvoju viskas, suskelsiu viską, ką apie tave galvoju, tarstelsiu "siktir git" ir toliau gyvensiu ramiai.
Ir ką jūs sau galvojat? Jau pradėjau viską jam rėžti, kaip jis ant trumpo mano pavadžio laikosi, kip kiekvieną savaitę mano draugės lietuvaitės jį kabina, o jis jų žavesiui neatsispiria. Būčiau dar daugiau suskėlusi, bet.... pasižiūriu į jo akis ir susilydau. Jis, aišku, viską neigia, sako, kad šaipausi iš jo. Dar turkiškai makaronų prikabino labai skanių, honkute šįryt išvertė viską.
Žodžu, netvarka. Kol jo nematau, galiu gyventi ramiai. Bet užtenka pažvelgti į jo akis ir mano visas racionalumas išnyksta kaip dūmas neblaškomas vėjo. Niekaip nesuprantu, ką jis savy nešiojasi? Nu nei gražus, nei protingas, o mane, atominę bobą vysto kaip šlapią vilną
Kol vieną dieną.... SMS gaunu. Aišku, apie ilgesį, meilę ir apie tai, kad jis e-mail adresą susikūrė. Tada jau galvoju viskas, suskelsiu viską, ką apie tave galvoju, tarstelsiu "siktir git" ir toliau gyvensiu ramiai.
Ir ką jūs sau galvojat? Jau pradėjau viską jam rėžti, kaip jis ant trumpo mano pavadžio laikosi, kip kiekvieną savaitę mano draugės lietuvaitės jį kabina, o jis jų žavesiui neatsispiria. Būčiau dar daugiau suskėlusi, bet.... pasižiūriu į jo akis
ir susilydau. Jis, aišku, viską neigia, sako, kad šaipausi iš jo. Dar turkiškai makaronų prikabino labai skanių, honkute šįryt išvertė viską. Žodžu, netvarka. Kol jo nematau, galiu gyventi ramiai. Bet užtenka pažvelgti į jo akis ir mano visas racionalumas išnyksta kaip dūmas neblaškomas vėjo. Niekaip nesuprantu, ką jis savy nešiojasi? Nu nei gražus, nei protingas, o mane, atominę bobą vysto kaip šlapią vilną
