atsiprašau, jei citatos nusimuš. Kažko čia primakliavota.
Mano vaikas buvo maitinamas krūtimi iki pusantrų metų. Pieno dukra niekada neatsisakydavo, deja, jo turėjau mažai, dabar manau, kad dėl užslėptos mažakraujystės, kaip bebūtų, kartais žindydavau po šešias septynias valandas be pertraukų, kad ji pasisotintų. Bėgant laikui, pieno vis mažėjo, tikriausiai mažakraujystė stiprėjo, čia aš taip spėlioju, nes bendras kraujas nieko baisaus nerodė, o feritino atsargų man nieks nesusivokė pamatuot tuo metu. Kai pieno vis mažėjo, pradėjau įvedinėt mišinukus, o kadangi svoris vaiko augo lėtai dėl neprivalgymo, tuos mišinukus pakeičiau skystom košėm. Mano pieno likučius vaikas atsisakė siurbt pats, be problemų pasikeitęs juos ta skysta košele.
Sorry, bet sioje vietoje, kalbant apie Mp..kruva neaiskiu dalyku...vien kokia buvo zindymo technika, ar pradzioj nedavet ciulptuko, ar teisingai prigludo...ar pati Jus maitinotes taip, kad per Jusu valgoma maista vaikas ir pats pajaustu kitokius skonius...nes jei Jus pati nevalgi..tiketina, kad valgot..ne itin ivairiai..
Misinuko skonis saldesnis..ji lengviau traukti..taip pat tiketina, kad vaikui jis labiau patiko..kodel gi ne yra vaiku, kurie mieliau renkasi ta saldu skoni, nei Mp...
Cia kruva..spelioniu..juolab..dar zinot yra tokia teorija..kad kuo ivairesni maista valgo gimdyve..tuo ir gimes vaikas labiau pripranta prie kitokiu skoniu..Galimi nevalgumo variantai:
1. Paveldėjimas. Mano tėvai man aiškina, kad buvau nevalgi, pati tai atsimenu, kad pastoviai kažką duodavo valgyt ir aš tą kažką valgydavau. Tik kad liesa tai žiauriai buvau. Bet kokiu atveju mano tėvai pripažįsta, kad manosios nevalgumas užtikrintai didesnis už mano vaikystėje.
Na bet ar tai turejo itakos Jusu sveikatai? Nezinau, kiek jus kreipiat demesi i savo pasamone..bet..tarkim, mano tevai elgesi panashiai..REIKEDAVO BUTINAI SUVALGYTI..po to dr ilga laika norejosi is vis pries tai protestuoti..po to dar atsirado baime netureti virsvorio..
2. Pradėjus primaitinti, maniškė buvo alergiška bulvėms, moliūgams, obuoliams, morkoms bla bla... Galbūt tada pasąmonėje užsifiksavo koks nors neigiamas požiūris į maistą, valgomą šaukštuku ar šakute, o ne geriamą iš buteliuko? Tai filosofija, į šį klausimą atsakymo man niekas neduos...
Galima tiesiog samprotauti..kadangi su dieta alergiskiems vaikams susiduriau..ir is tu likusiu produktu imanoma kazka gaminti...Kitas dalykas..iprasti prie buteliuko ir nenoreti mokytis stumti maisto liezuviu..Ciai, teorija..Mp gerai dar ir del to, kad kiti burnos raumenys dalyvauja zindant..kitaip nei ciulpiant...nes zindant vaikui reikia daugiau dirbti, kad gauti is kruties Mp...tas gali tureti itakos ir toliau primaitinant..zmogishkai kalbant imanoma "aptingti"
3. Būna klusnių ir nelabai judrių vaikučių, kurie noriai sėdi ten, kur pasodinti, ir stengiasi įsiteikti tėveliams savo veikla - galbūt net jei jie yra nevalgūs, tokius prikalbinti valgyti yra lengviau nei labai judrius ir savo nuomonę turinčius vaikus. Tuo nenoriu pasakyti, kad mano vaikas yra nevaldoma sienom lipanti pabaisa - visi drausminiai klausimai yra vykdomi be didesnių ginčų (nesukinėti dujų degiklio, neplėšyti knygų, nedrabstyti maisto, nedraskyti augalų, neskriausti gyvūnėlių). Tiesiog aš manau, kad tuose drausminiuose klausimuose tėvai privalo būti tvirti ir griežtai nustatyti ribas, bet nemanau, kad galima versti vaiką valgyti, priverstinai sėdėti prie lėkštės, kol nepavalgys ir panašiai. Tiesiog esu įsitikinusi, jog tai tiesus kelias vaikui sukelti valgymo neurozę, kurios pasekmės bus rimtesnės, nei diena ar kita bado.
Buna klusniu...bet neteko su tokiais susidurti ir speju nenorechiau ..
Nors del valgymo..kai pradejau primaitinti..tas maisto davimas iki kokiu 8 men buvo labai simbolinis..bijojau sugadinti, neperlenkti lazdos..tai duodavau po truputi po sauksteli...visa kita buvo Mp..ir niekada neverchiau...nes as supratau, kad tikslas ne tas..ne kad greichiau pereitu ant zmoniu maisto, o kad ismoktu, priprastu, prisitaikytu prie kitokio skoniu...Taip pat iki triju metu nerizikuoju duoti saldumynu..ir pati ju su vyru prie vaiko nevalgau... nes ugtelejes jis mus dar labiau kopijuoja, nori to paties ka ir mes valgom..ir kokia cia neuroze..mums tai tiesiog pasisotinimas
4. Būna tėvelių, kurie nevalgiems vaikams rengia spektakliukus, vertus Oskaro ar dviejų, kas kartą juos maitindami, ir vaikas užsižiopsojęs žiū ima ir pavalgo, o paskui ima manipuliuoti tėveliais, į vaidinimus įtraukiami visi šeimos nariai, spektakliai dar sudėtingėja, ir galiausiai arba vaikas susiduria su žiauria realybe ir gauna šoką darželyje, arba iki mokyklos išlempa nenugalimai. Tokie metodai man asmeniškai nepriimtini, nes laikau, kad vaikas neturi šokdinti tėvų.
Na as su tokiais sou nesusiduriau..kazkaip mano draugu aplinkoje valgymas, kaip prausimasis ar tustinimasis visai nesureiksminamas..jis vaikams pateikiamas, kaip budas pasotinti kuna..o ne kazkoks atskiras dalykas specialiai pabreziamas...
Ar Jus jauciates vaiko sokdinama?
5. Vienturtystė, darželio kol kas nelankymas. Senų seniausia tiesa, kad vaikai kompanijoje valgo kur kas geriau, nei vieni ar suaugusiųjų kompanijoje. Tai įrodo ir jūsų pavyzdėlis apie kažkokią ten košę. Bet nepririnksiu gi vaikų iš kiemo, kad maniškė valgyti pradėtų.
Zinot, kazkodel pagalvojau savo drauges atveju.kad visgi ten problema ne tiek kolektyve, kiek maisto gaminime..Ji megsta naujoves ir shedevrus..ir jai tas puikiai sekasi..bet su vaiku, tai nepraeina...kodel as nezinau..tik spelioju..
Beje as niekada nelankiau darzelio..visada maitinausi namie...bet mokyklinis maistas man buvo skanesnis nei namu..gal del to, kad konkretesnis ir paprastesnis..
6. Galbūt paveldėtas polinkis į naujoves. Jis būdingas mano vyrui - rodos, iš niekur negalėjo jo atsirasti, augo kaime, kur jokių naujovių išvis nebuvo, bet dabar reiškiasi visais galais - nepaduosi dusyk to paties maisto ir panašiai. Tai ir aš su savo dukra galiu suskaičiuoti ištisą daugybę patiekalų, kuriuose vieną kartą gyvenime ji kimšo už abiejų ausų. Ir kurių antrą kartą taip ir neįsiūliau.
[B][COLOR=red]As nezinau, ka jus vadinate NAUJOVEMIS..man is ties naujove...tarkim vistos krutinele..pamarinuoti kelioms valandoms majoneze su siek tiek druskos, pipiru is lauro lapeliu...Iskepus..man skanu ir faina, kad tas skonis ne prieskoniu, o labiau vistiesnos..arba zuvis..tik pries kepima, truputi druskos, pipiru ir apvolioju miltuose..nemanau, kad jus tokius patiekalus vadinate Naujovemis..
Kitas dalykas..net duona su baltu suriu..skanu...vaikui taip pat...
As ji ismokiau gerti tik vandeni...cia gal mano klaida..jis arbatomis, sultimis domisi, bet be tiek, kad labaoi noretu...o as pati taip pat mieliau geriu vandeni...
Ir tikrai zinau, kad as cia jam PADARIAU ITAKA..
Prie viso to- aš nesiuntu ant savo vaiko, kad jis nevalgo, jis manęs ir nenervina. Mane nervina nežinomybė - kai niekad nežinai, ar tądien vaikas valgys, bet ir prie to jau baigiu priprasti. Tiesiog vargina buitis ir išlaidos maistui, kai per vieną dieną pagamini po penkis įvairiausius patiekalus, ir galbūt nė vienas jų nėra valgomas... Mano apetitas - kaip žvirblio, vyras valgo mieste, o vakarienei valgo saldumynus - ir belieka viską išmest lauk, kai sugenda, o negamint negaliu, nes manau mano pareiga bent pamėgint surast patiekalą, tądien tiksiantį mano vaikui... Kai bus vyresnė ir labiau viską suvoks, taip nebesiardysiu, vėl dėl to, kad neliptų tėvam ant galvos. Kol kas dar nieko ji nesuvokia, tai galiu stengtis. Kartais pasiseka, be to.
O siuntu aš ant visąžinių, kurios realiai nėra susidūrusios su tam tikromis situacijomis, tik su panašiomis, bet NE TOKIOMIS PAČIOMIS, išsprendė tas panašiąsias ir įsivaizduoja, kad pagal jų receptą galima išspręsti tų besiskundžiančių durnelių problemas, kurios tik skųstis ir temoka, užuot pajudinusios subinę.
Papildyta:
p. s. Nikolia, ar nekalbančio vaiko irgi reikia klausti: bulvių ar makaronų norėsi? Tikiu, kad jūsų vaikas kalba nuo šešių mėnesių, na, blogiausiu atveju nuo metų, o štai maniškė dar kalba paukščių kalba, įpindama į ją gal 10 normalių žodžių, ir tarp jų nėra nei žodžio "bulvės", nei "makaronai". Šiaip aš neabejoju, kad vaikui pradėjus kalbėti, situacija turėtų znaimiai pagerėti, jau vien dėlto, kad dukra galės PASAKYTI iš karto, jog nenorės vieno ar kito patiekalo, ir galbūt man nereikės gaminti 5-ių iškart, o jei užsimanys blynų, o pagamintų nevalgys, tai galės tik save ir kaltinti dėl greitai besikeičiančių norų beigi negaus nieko kito tam tikrą laiką, kad kitąsyk pagalvotų normaliau, ale kol kas yra kaip yra
maniau su sita lele pasidziaugsiu buvimu namie, kudikyste, o gaunas taip - kad laukiu nesulaukiu kol ji bus didesne 
