Kazkur jau apie tai rasiau

.
Mano abu mego vaikstukus. Vyresnele buvo ypatingai judrus vaikas. Savo vaikstukus sudralino iki nulio. Pradzioje pati tyrinejo aplinka ir del to labai dziugavo. Kai ismoko pati vaikscioti (o vaiksciojo ji tik metu ir treju men.) ,zaislus sodino ir juos tampe po kambarius. Veliau vel pati vazinejo, jau ir ilipt pati galejo. Veliau, gal treju metu, visai galutinai ir nepataisomai sulauze

.
Mazius irgi nuo 6-7 men. vis po truputeli vaikstyneje sedejo. Veliau jau varinejo su ja drasiai. Bet labai anksti pardejo vaikscioti pats- 11 men. jau begiojo laisvai. Todel kuriam laikui vaikstyne padejom i sandeli. Dabar jam pusantru. Reikia vel istraukti- antras idomumo raundas prasideda

.
Kojytes ju abieju grazios, ka as cia sneku- abu jie ypatingo grozio vaikai

.
Tai vat. Manau, vaikstybe judriems vaikams- smagi pramoga, galimybe pamatyti pasauli kitaip, pajusti savarankiskuma. Buna leliuku, kurie 7-8 men. paguldyti i lovyte ziurineja aplink, zaisliuka koki knibineja. Bet as apie tokius tik girdejus. Maniskiai judruoliai-vikruoliai. Jei kieno vaikiukai irgio tokie judrus, tai vaikstyne jiems bus smagumelis, o jus turesit karts nuo karto bent 20 min. pertraukele atsipusti

.