Psichoterapija

Sveikos, norėčiau daugiau sužinoti apie psichoterapiją. Gal kas gydėsi šiuo metodu, kurį vis dažniau siūlo psichiatrai/psichoterapeutai įvairiems psichologiniams sutrikimams gydyti. Kiek laiko užtrunka, koks gydymosi rezultatas. Jei gydoma dėl depresijos, ar iš tiesų efektyvu? Ar tiesa, kad daugelis psichologinių problemų kyla iš vaikystės?

Pazystu moteri, kuri nuo banko valytojos pakilo iki direktores ir butent psicologo deka, nes atsikrate baimiu. Ji kaip ir problemu dideliu neturejo, neskaitant visisko alkoholiko vyro. As ja pazystu neseniai, todel kaip ji kilo karjeros laiptais, as nezinau.
Ka as zinau, neturiu dideliu psichologiniu problemu, kaip visi paverkiu, kaip visi pasidziaugiu...Bet ar eiciau pas psichologa as? Turbut ne.
Manau, kai salia yra patikimas zmogus, kuriam gali issipasakoti, jau geriau tada nieko nerasi. Jis ir duos tinkama, ir laiku patarima, ir nepasisaipys, supras.
O jei tokio zmogaus salia nera, tada reikia psichologo ir tam, kad toks zmogus atsirastu.
Kai mano kelyje atsirado labai stipri asmenybe - mano drauge, as labai kilau, be galo daug pasiekiau per ta laika. Aisku, jos drasa didziule ir maciau, kaip jai sekasi ir butent tada, kai ji nebijo. Turejo gera intuicija, izvalga, zinojo ko gyvenime nori.
Bet..atsitiko toks dalykas, kad visiskai ja pradejus pasitiketi, ji mane isdave ir labai skaudziai. Kai dabar praejo jau metai ir as nebepasitikejau niekuo, galiu dabar blaiviai pasakyti aciu jai, kad ji buvo tada vis tiek, nes labai daug man dave. O visu pirma, kad atsisakiau baimiu ir ... supratau, kad pasitiketi gal ir reikia, bet zmogus yra zmogus. As su ja nebebendrausiu, vet vis tik..ant jos nebepykstu.
Kodel kabu, kad kilau, kilo ir pan. Tik sveika asmenybe kyla, juda i prieki ir tobuleja. Jei norisi sustoti ir tai buna ilgam, vadinasi yra kazkas negerai. O tam reikia zmogaus, kuris pasaklytu, kad sugebesi, kad visi klysta ir pan.
Ar turiu dabar salia saves toki zmogu? Taip, tik jis to nezino, bet dabar as jam daug neatsiveriu, tik lygiuojuosi i ji, man gera su tuo zmogum, jauciu, kaip darau neimanomus man net pagalvoti pvz. pries metus dalykus. Vadinasi jis yra.
O kada nebeturesiu salia tokio zmogaus, tada eisiu pas psichologa.

Yra dvi įdomios, mano galva, ir šiek tiek padedančios suvokti psichoanalizės esmę knygos: Irvin Yalom "Meilės budelis" ir "Gydymas Šopenhaueriu" (pavadinimai gali pasirodyti įmantrūs, bet ne tai juk knygoje svarbiausia). Man jas rekomendavo psichologė draugė, jai asmeniškai iš profesinės pusės buvo labai įdomu, nes autorius dalinasi ir savo patirtim, knygos yra populiarios, tad knygynuose tikrai yra.
Viena mano draugė vaikšto Vilniuje pas psichoanalitiką, tai tikrai brangu, bet įdomu, na tiesą sakant nežinau, kas gali būti įdomiau žmogui už jį patį, už jo pasaulį. Kaip ji pati sakė, nerealiai praplėtė žvilgsnį į patį save. Pažindamas save, manau, gali keistis suvokdamas, per tai, ko gero, keiti ir aplinką (gal tik besikeičiančiu požiūriu).

Tai va, man ir idomu, ar suvokus problemas, pazinus save, zmogus tik pakeicia savo poziuri, ar keicia aplinka. Mano situacija tokia, kad dabar pas psichoterapeuta lankosi mano vyras. Kai jis pareiske, kad ten lankysis, visa laika ziurejusi i ji kaip i problema, supratau, kad jis pats turi problemu. Bet nuo to man ne geriau. Supratau, kad as nesu ta, kuriai galima viska issakyti, kartai mastau, kad pati esu dalis jo problemu (mus galima sakyti suvede "reikalas"). Todel man baisu, kad dar labiau sau tai issiaiskines, jis imsis konkreciu veiksmu (paliks mus). Dabar gyvenu tokiomis mintimis ir pati esu vis liudnesne, turbut cia jau reiktu kokios seimos psichoterapijos.

Na aš su tom savo knygom pati sau šiam forume kartais atrodau kaip baptistė kokia , bet pasiūlysiu dar vieną knygą Gary Chapman "5 sutuoktinių meilės kalbos". Ją, beje, irgi rekomendavo psichologė, knyga apie santykius tarp vyro ir moters, tiksliau apie susišnekėjimą ir 5 pamatinius kelius parodyti artimam savo meilė (būtent ne jausti, o parodyti). Ir gal Jūsų meilės kalba nėra kalbėjimas (sakot, nemokat išklausyti), gal tai dėmesys per pagalbą, darbą, lytėjimą ar kt. ( kalbant labai paprastai) Jei pradėčiau kalbėti, tai iki ryto neužbaigčiau, bet be kita ko yra ten mintis ir apie tai, kad mylėti tą, kuris myli tave - paprasta, bet pamilti tą, kuris tavęs nemyli ..... (tai biblijinė tiesa, bet po tos knygos man ji dažnai praverčia gyvenant kasdien su vyru, vaikais). Autorius praktikuojantis katalikas, bet tai nėra lėkšta knyga, ar banalūs sekmadieninio tikinčiojo postringavimai, tikrai. Visi tobuli dalykai yra labai paprasti....
Yra tokie seminarai, kur moko keisti save, aplinka ir t.t., kuriuos dažniausiai užsako darbdaviai, tikėdami, kad dirbantys tuoj uoliai ims kibti į darbą su visom savo staiga atsiradusiom vizijom ir svajonėm, bet jie jau kitą dieną po tokių seminarų nori keisti darbą , psichoanalizė, man regis, yra kas kita, tai iš viso ne mokykla, kaip ir ką reikia pakeisti, tai giluminis požiūris į save, ir jei artimas žmogus turi vertybių sistemą, netikiu, kad po psichoanalizės kurso, kaip po kokio lengvabūdiško seminaro ims stačiokiškai viską keisti, man regis, tai galimybė išmokti į daug ką pažiūrėti kitom akim. gal aš čia labai jau "iš tolo" apie viską", bet niekas ten neduoda patarimų, kaip gyventi, ir juolab, kad keisti žmoną!!!!! (čia labai jau paprastai), bet šiaip gerbiu Jūsų vyrą už ryžtą kažką keisti, Jus juo irgi pasididžiuokit, nes statistinis lietuvis niekada neis pas psichoanalitikus, o šis žingsnis man byloja, kad žmogus nori ir gali keistis. Beje, nesu girdėjusi apie šeimos terapija Lietuvoje, bet manau, kad tai gerai, kaip senovinėse pasakose, visada gera nueiti pas išmintingąją pelėdą, pas kažką trečią, kuris iš šalies Jūsų situaciją tikrai pamatys, ir gal sugebės parodyti ir jums visai kitu kampu. Daiktai ir aplinkybės neutralūs, jie įgauną spalvą, kokybę, vertybę tik per mūsų požiūrio prizmę.
P.S. čia nuoroda į straipsnį-interviu su tos knygos autoriumi http://www.lksb.lt/s...aipsnis-378.htm

yra tokiu specialistu, yra jeigu kam aktualu, prasau per AZ, paaiskinsiu, kur galima kreiptis. bet to nori noretu abu partneriai, juk varu nevarysi
Papildyta:


1 - psichoterapeutais tampama po papildomu podiplominiu studiju. kad galetum ten studijuoti turi pries tai tureti atitinkama issilavinima - psichiatro, psichologo ar pan. Psichoterapija buna skirtingu krypciu - psichodinamine, analitine, egzistencine, gestaltine ir kt. Tai priklauso nuo terapeuto teorines orientacijos.

2 - paprastai psichoterapija nera trumpalaikis procesas. Rimtoms problemoms iveikti reikia darbo ir laiko. Gali trukti nuo keliu menesiu iki keliu metu. Kai kurie psichoterapeutai patys "terapinasi" vos ne visa gyvenima

3 - gydymo rezultatas (jeigu jis pasiektas) yra toks, apie kuri jus kalbejot su terapeutu pries pradedami terapija. Paprastai tai buna ivardinta konkreciai - kas turi ivykti, kokie ivykiai, kas pasikeisti, kaip klientas pastebes, kad situacija gereja ir pan.

4 - Tyrimai rodo, kad psichoterapija yra viena efektyviausiu priemoniu gydant depresija. Sunkios depresijos formos atveju psichoterapija paprastai taikome lygiagreciai su medikamentiniu gydymu.

5 - is dalies tai yra tiesa. vaikyste, rysys su mama, santykiai tarp tevu, ankstyvasis patyrimas is tikru yra labai svarbus asmenybes vystymuisi. Taciau suauges zmogus turi begale budu kompensuoti kad ir neigiama vaikystes patyrima, ir vaikystes traumos nebutinai turi nulemti jo visa tolesni likima

Nezinau, bet ziurejau neseniai visai nekoki filma ir ten man uzstrigo zodziai:"seimos psichologas lyg ir yra tam, kad seima issiskirtu, dar nemaciau, kad po viso to pora liktu gyvent kartu".
Kad ir kokia bebutu technika, vis tik Lietuvoje labai dar priklauso nuo psichologo asmenybes.
Juk turbut esi domejusis, kad pacios tvirciausios santuokos yra "apskaiciuotos". Todel nereiskia, kad eidamas pas psichologa, jis butinai iseis. Bet kuri is musu, jaustusi dabar taip kaip ir tu. Tu jautiesi nesaugiai, esi nezinomybeje. Nera tobulu seimu, santykiu, zmoniu, taip jau yra.Todel, kad ir labai jau is aistros atsiradusi santuoka gali isirti daug greiciau, negu tavo.
Tu tik dabar jam parodyk, kad jis yra tau labai svarbus. Didziausias meiles irodymas, kai zmogus rupinasi kitu. Nelysk jam i ..., bet visai netiketai nupirk megiamu jo sausiniu, ar netoli jo jaukiausios vieteles pamesk sporto zurnala, padaryk masaza, eikit dvbiese pazaisti boulinga (mus tai stipriai ielektrina) ir pan.
Siuo metu pas jus nekoks laikmetis, bet po viso negero, eina sviesa.

1) pati rasai, kad filmas nekoks buvo, tai ko cia vadovautis zodziais is jo aisku, kad yra tam tikras procentas seimu, kurios isbando seimos terapija, ir ji joms vis tiek nepadeda. Bet be abejo, yra ir tokiu, kuriems ji padejo pagerinti santykius.

2) Taip yra ne tik Lietuvoje. Yra tokiu psichoterapijos krypciu, kur technika uzima svarbesne vieta, pvz kognityvine terapija, kur kiekviena sesija reiktu atlikti pagal t.t. protokola. O yra tokiu, kur svarbesne terapeuto asmenybe - pvz analitine ar egzistencine terapija.

O man atrodo, kad laaabai daug priklauso ir nuo paties žmogaus, jei nenori nieko keisti, tai nors kuolą ant galvos tašyk bet kokia technika
Viena draugų pora ant tos bedugnės krašto balansuoja jau pusę metų, kai pablogėja - išgeria (nors padorūs žmonės), tada sako, kad kažką darys, po to pagerėja, sako, kad patys save sutvarkys, o aš manau (žinoma tai mano nuomonė), kad pripažinti, kad esi silpnas ir laaabai daug ko nežinai ir yra tikroji stiprybė. Aš ne Miunchauzenas, savęs už plaukų neištrauksiu, tad jei kylą klausimų, galimą kreiptis ir ieškoti atsakymų, o kas ieško, tas randa. Nemanau, kad yra kokia panacėja, bet per daug mačiau žmonių, kurie patys "viską gali", tai liūdna į juos žiūrėti. Gerai, jei yra šalia žmogus, kuris moka klausytis, bet kartais reikia ir aktyvaus atsakymo.
Kai mano vaikas nukrenta, aš jam, žinoma, paglostau skaudamą vietą, bet apsikabinu jį visą, pabučiuoju kaktą, pasižiūriu į akis, ar iškeliu ant rankų .....
manau, jei kreipiesi vedinas vienu klausimų, ir negauni tiesaus atsakymo, gal "išgydęs" kitas žaizdas nebeskaudės ir tos, dėl kurios atėjai .... (čia aš matyt vėl apie požiūrį....atleiskit, kad gal ne į temą, juk klausė apie psichoanalizę, tiesiog kartais pradedu rašyti sau )

Psichoterapija, kaip ir visa kita , turi savų privalumų ir savų trūkumų. Jokios garantijos, kad padės, nėra ir negali būti, kadangi tai, kaip jau čia daugelis rašė, priklauso nuo labai daugelio dalykų - pačio žmogaus, psichoterapeuto asmenybės bei judviejų santykio, judviejų įdėto darbo, krypties ir t.t. Taip pat priklauso ir nuo atėjusio lūkesčių, juk psichoterapeutas - ne stebukladarys ir ne visažinis, tad jei tie lūkesčiai bus nelabai realūs, lauks nusivylimas..Jei lūkesčiai per maži - vėlgi, nebus motyvacijos įdėti nors kažkiek patsangų tam, kad įvyktų keitimasis...


Ir - rinkdamieti terapeutą, būkite apdairūs ir atsargūs

Aciu uz patarimus, knyga tikrai nepakenks, o del demesio, tai cia jau irgi , manau, reikia pasistengti. Nesakau, kad to demesio nerodau, bet jauciu, kad gal jis turetu buti kitoks: ne tik paklausti kaip tau siandien sekesi ir vakariene paduoti Sunku rodyti demesi, kai vyras nuolat suirzes, paklaustas net neatsako, ar uzsidepresaves miega, taciau gal dar ka nors sugalvosiu

as tai gal ir turiu kas mane issklausys, bet vieniems bus neidomu, o kiti prades burbet kad ju neesciau ir pan. kazkaip galvojau apie psichoterapija, bt vat pinigu nelabai dabar yra, o baimiu irgi visokiu turiu. idomu kaip ten psichoterapija vyksta - ? gal kas buvot - galetumet papasakot?
Papildyta:



as manau kad psichologines problemos butent ir atsiranda dauguma is vaikystes, nes man taip yra. na gal paskui del gyvenimo vyresniam amziui ant proto biski paplaukia tai reik taisyt