Psichoterapija

Pagal savo darbo ir praktikos patirti galeciau papasakoti nemazai ivairiu pavyzdziu, ka psichoterapija padejo atrasti zmonems. Psichoterapija turi nemazai savo krypciu ir ivarios metodikos, geriausia, kuomet terapeutas turi kuo platesni akirati ir taip gali geriau suvokti pas ji atejusi zmogu. Pats procesas vieniems gyvenime padeda pasikeisti, kitiems pasitarnauja kasdienio gyvenimo niuansuose, svarbiausia, kad pacientas ateitu, kai samoningai suvokia poreiki aiskintis savo problemas arba noredamas patarimu, pagalbos suprantant save vienokioje ar kitokioje situacijoje. Kiekvienas individualus ir visas procesas gali uzimti daugiau, maziau laiko priklausomai nuo priezasties. Is asmenines patirties galiu pasakyti, kad ir psichologai/psichiatrai taip pat lankosi pas savo kolegas, nes tik kitas gali pateikti kuo objektyvesne izvalga. Tam nereikia tureti 'dideliu' bedu;paprasciausiai, tai-- budas gauti 'sviezesni' poziuri. Kartais gyvenime mums tereikia pasikalbeti su artimu zmogumi, rasti atjautima ar gauti padrasinima. Vis delto tik specialistas gali matyti tam tikrus giluminius taskus, zinoti technikas kaip pradeti padeti pacientui ieskoti iseities. Psichoterapija nera vien 'pasikalbejimas' gulint ant kusetes, tai kelias bandant suprasti/atrasti tam tikrus savo asmenybes aspektus, pamatyti, kaip tu ir pasaulis saveikauja. Klinikine psichologija taip pat gydo ir rimtus sutrikimus--nes medikamentais galime taisyti savo issiderinusius biocheminius ritmus ir t.t.;bet toks gydymas yra invazinis (kaip ir operacijos), nes yra tiesiogiai veikiamas musu kunas.visgi viena diena antidepresantus tenka nutraukti, o kas tada?todel daugelis psichiatru/psichologu dirba ir su musu vidumi, kuris turi labiausiai kuna veikianti rysi.esu maciusi nemazai atveju, kai net labai kritiskos depresijos, buvo iveiktos paciento valingumu, gerai parinkta terapija--bet ne didelem vaistu dozem. dirbu uzsienio klinikoje, ir man labai patinka ten vyraujantis poziuris, kad savo gydymu nereikia padaryti zalos (o buna taip, kad atsiranda ir priklausomybes nuo medikamentu).
Tikrai, jei jauciate poreiki, reiketu apsvarstyti varianta apsilankyti pas psichologa; jei atsiras tarp jusu rysys ir pajusite pastikejima-tikrai daug nuveikti galima. Svarbiausia igyti pasitikejimo savimi, atsakyti i sau rupimus klausimus ir isspresti rupescius; mums visiems kartais gyvenime reikia 'gero veidrodzio'.Svarbiausia nebijoti ir sugebeti ryztis.

o gal zinote kokia psichologine knygute, kurios pagalba galima butu save pazinti?

Knygu rinkoje yra ivairiu;siulyciau, tik atsargiai rinktis, nes siais laikais labai populiarios tokios pseudopsichologines ir jose yra daugiau 'mitologijos' nei tiesos. Siaip daznai israsau paskaitymu is Irvin Yalom (rekomenduotina (2005) The Schopenhauer Cure)ir Dr. Louann Brizendine (female/male brain), taip pat galima pasiskaitineti John Gray, Shere Hite (Report on sexuality--dvi studijos apie vyrus/moteris) ; aisku, reikia viska kritiskai skaityti ir negalima priimti uz sventa tiesa. Teorijos, tyrimai ir ju rezultatai su laiku keiciasi-- atsiranda nauju izvalgu.
O siaip ta savianalize ateina ir pasiskaitant egzistencialistu kurybos, kitu kuriniu--ne veltui yra terapijos forma 'knygu skaitymas' . Tik butinai reikia tureti savo nuomone ir kritiska mastyma, instrukciju, kaip gyventi ar atrasti save niekas neduoda tai kiekvieno musu individualus kelias...o kai zinosite, kurioje kryptyje norite daryti savo ieskojimus, tada galima rinktis ir atitinkamos temos knyga (abstraktesne ar konkretesne). Mano pateiktas sarasiukas mazas, nes sudejau mazdaug tas, kurios sulaukia daugiausiai palankiu pacientu vertinimu.

Gal kam teko lankyti grupine psichoterapija? Mano terapeute isvyksta visam laikui dirbti i kita miesta ir siulo man pereiti i grupine psichoterapija pas kita terapeute. Ten uz mane visi bus vyresni. Man 20m., o kitiems 10-15 metu daugiau. Jauciuosi labai nedrasiai, mano problemos man atrodo vaikiskos, be to vis nerandu kaip is ju islipti, nors atrodo ant lekstutes padeta, kaip tureciau elgtis, kokia as esu ir pns. galvoju, ar nebus taip, kad mano problemos bus neisklausytos, ar man bus neidomus kitu sprendziami klausimai... sako terapeute, kad esu pakankamai brandi lankyti psichoterapija su tais zmonemis... Nezinau :/

Grupine psichoterapija yra labiausiai efektyvi, kuomet zmogus turi tam tikro tipo problemu (priklausomybes, iskreiptas kuno suvokimas, sunki socializacija ir t.t.);paprastai grupine terapija yra inkorporuojama po personalios; tai budas pakalbeti/pabuti su zmonemis, kurie susidure su panasiais sunkumais;bet buna ir kitu variantu (paprastai ir pataria psichoterapeutas).Toks terapijos budas leidzia pasijusti ne vienam, atsiranda proga isgirsti kitu istorijas/patirtis, kartu paremti, padeti vieni kitiems einant isgyjimo keliu. Kaip vyksta tokia terapija, taip pat labai ivairu:pasirenkamos ivairios temos aptarti, diskutuojama, modeliuojamos situacijos, kartais neapsiribojama vien susitikimu 'kambary', kartais einama i kitas vietas.Aisku, tai jau grupes vadovo pasirinkimo reikalas, kokio dydzio grupe bus ir kaip bus su ja dirbama.Priklausomai nuo idividu problemu yra bandoma burti panasaus amziaus grupes, nes kitu atveju tarp grupes nariu gali atsirasti atotrukis nepaisant to, kad galbut jie turi ir panasia problema, vis delto su tam tikru amziumi net tie patys dalykai gali asireiksti kitaip/del kitu priezasciu ir t.t.Buna(bet retai) kai jaunesnes amziaus grupes (pvz.paauglys agresyvus seimoje) keliem kartam(bet ne visam laikui) nuvedamas pas jo tevu amziaus zmones (kurie pvz. patiria seimyniniu sunkumu del agresyviu/narkotikus vartojaciu vaiku ar kt.).Taip jaunesnis zmogsu pamato kitu realybe ir atsiranda tam tikras sokas, kuris gali padeti atverti duris tolimesniam progresui.
Taciau yra vienas didelis 'bet', kuri pastebiu tarp tam tikro pacientu tipo. Tavo asmeninis psichoterapeutas turi gerai zinot paciento asmenybes charakteritiskas, kad parinktu toki gydymo buda. Zmones, kurie yra introvertai, is prigimties nedrasus ar pirma karta prakalbe apie savo intymias problemas, neturetu buti labai verciami iseiti i viesa erdve.Kartais paciam pacientui prireikia nemazai laiko, kol gali atsiverti savo gydytojui, nors grupeje visi gerbia vieni kitu privatuma/anonimiskuma, taciau ne visiem yra jauku.
Tavo atveju svarbu kaip pati jautiesi, kaip vertini savo problema ar jausiesi atsipalaidavusi;tikrai nera reikalo darytis stresu, jei jauti, kad nesi pasiruosi--geriausia apie tai pasikalbek su savo gydytoja, issakyk savo mintis--galbut, ji net negalejo susidaryti ispudzio, kad tau tai keltu diskomforta.Geriausia butu pasikalbeti ir gal ji tau rekomenduos kita specialista, kad galetum eiti asmeniskai, gal parinks kitokia grupe ar rasit kitu variantu. Svarbiausia, kad gydymas, kuris teike parama, nevirstu nemalonia prievole. Sekmes

Ot ir nesutinku su psichologe, kad i grupes reikia eiti tik turint kazkokiu rimtu problemu. As visus metus lankiau bendravimo grupe ir ten buvo susirinke visai neproblemiski zmones. Aisku, jiems buvo ir liudna, ir pykcio del nuoskaudu, bet niekas ten nesijaute ligonis su kokiomis nors socialinemis, asmenybes ar kt. problemomis. Ten taip suartejom, kad dabar turiu 10 puikiausiu draugu, su kuriais susitinkam vos ne kas savaite.
Papildyta:

as tai ten niekad nebuvau, bet galvoju kad ateina zmones pasidalinti savo nemaloniais isgyvenimais su kitais tokio pat likimo zmonemis, bet atvirai sakant as is pradziu tikr neiciau pries visus pasakoti savo isgyvenimus, man butu kazkaip nedrasu

Psichoterapines grupes yra ivairiu tipu ir ivairiem zmonem,vieniem tai-- gydymo budas ir ju struktura/vedimo budas yra specifinis.Kitos yra vadinamos self-help--apie ka ir snekejote, kur zmones susitinka pabuti, pasikalbeti ir rasti sau atrama, draugu ir t.t. Populiarus suvokimas apie tai nera teisingas.Vienos grupes--gydymo budas, kitos--laisvalaikis, saves pazinimas.Lietuviskai mes linke tai 'liaudiskai' vadinti vienu vardu, bet, jei apsilankytumet kokioje klinikoje, kuri ten specializuojasi, rinktumetes maziausiai is 10 variantu/tipu. Ir dar svarbus dalykas, pas psichologa einama ir NETURINT problemu, tai budas pamatyti save is salies ir patobulinti.Negi jus, tarkim, einat apziuru pas medikus--tik kai 'reikalas' prispaudzia:)?Kuo zmones taps atviresni sau, nebijos kartais tiesiog atsipalaiduoti ir leistis i save, tuo maziau stresu, blogumu butu kasdienybeje...
Taigi poziuris, kad psichoterapija, tik su bedom yra ne tik blogas, bet ir uzkerta kelia ligu prevencijai. Jei mama atsiveda 10mete pasikalbeti-- labai gerai, nes veliau galima pasakyti ir patarti tevam kokia vaiko asmenybe, kaip jam pasakyti tam tikrus dalykus, kad nebutu nereikalingo nerimo ar kitokiu dvasiniu rupesciu, bet ar tai reikstu--jok vaikas nesveikas?
Linkiu atvirumo ir naikinkit kvailokus nusistatymus, padiktuotus populiariosios psichologijos zurnalu!Sekmes
P.S. rasydama turejau galvoje konkretu atveji, kai grupine terapija skiria psichoterapeutas, plius, ja ves psichoterapeute, o slef-help grupems vadovo uztenka kartais ir su patirtimi, bet nebutinai specialisto;)

Nieko labai ypatingo, bet perskaičius truputį ramiau ir šviesiau gyvent pasidarė. Keletas darugių taip pat maloniai ir prasmingai suskaitė:
Frieda Porat
"Savigarba. Kelias į sėkmę ir meilę"
per dėvėtas knygas už kelis lt galima rast.
Papildyta:
Kas dėl grupinės psichiterapijos, teko girdėt labai teigiamų atsiliepimų apie šokio ir judesio terapiją. Tik Lietuvoje mažai kas rimtai tuo užsiima.
http://www.kinesfera...a-5-ritmai.html
Ką manote?

gal ir visai idomiai tokia terapija, labaiu galima atsipalaiduoti ....
o gera sita knygute - Frieda Porat "Savigarba. Kelias į sėkmę ir meilę" ?

o kuo skiriasi psichologas nuo psichiatro?

Psichoterapija "gydoma" daug psichologiniu ligu ne tik depresija. Tai pats efektyviausias budas (kol kas). UK, visoje EU, USA tai placiai ligoninese taikoma ir apmokama.
Apskritai psichoterapija vadinama "kalbanciaja terapija", jos metu pokalbis vyksta tarp taves ir terapiauto. Per laika uzsimezga rysys - "santykiai". Sitas rysys ir yra gydomasis saitas. Kiekviana karta terapijos metu yra aptariamas kliento minciu procesas, pokalbio metu terapiautas "pagauna kliento " negatyvias mintis" "pasisavintus klaidingus isitikinimus" ir t.t
Uzsienyje pas psichiatra nukreipiama tik su tomis ligomis kai vaistai neisvengiama gydymo dalis.

Papildyta:


Pas mus UK psichologai dirba ligoninese, mokyklose, valstybinese istaigose, atlieka tyrimus, mokslo darbus, dirba privaciai - naudoja terapijas (psichoterapija iir t.t).
Ligoninese: paskiria logoniui gydymo termina, sriti, ir t.t
Mokyklose: konsultuoja vaikus, tevus, mokytojus ir t.t
Psichiatrai:licenzijuoti daktarai israso vaistus ir skiria "drugs terapies" psichinems ligoms: sizofrenija, bipolar ir.t.t Nukreipia pas "kalbamos terapijos" specialistus.