Dar tęsiu, bandau atlaikyti.
Žinot, kas man įdomiausia. Mano pagrindinė problema yra savivertės nesuvokimas. Nors tėvai tikina, kad vaikystėje buvau apsupta dėmesio ir šilumos, kažkuria dalimi jaučiuosi tokia alkana dėmesio ir meilės, kad neturiu kur dėtis. Labai sunkiai valdausi ir tas įsisamoninimas, kad pasaulis nėra toks, kokio aš galbūt norėčiau man nepadeda. Kažko negavau kūdikystėje, krūties, šypsnio, bet dabar esu mirtinai išbadėjusi. Pasak psichologės tos kertelės ir nepavyks užpildyti, teks įsisavinti.
Pagalvojau apie partnerį. Partnerius renkuosi man "pažįstamus", t.y. tuos, kurie mane nuvertini, kritikuoja, užsipuola (paauglystės santykiai su tėvu).
Esu sugadinta ir renkuosi žmones, kurie toliau mane gadintų. Tie suvokimai, susivokimai man nepadeda. Vidinis skausmas yra aukščiau už sąmonę. Pagalvojau, gal yra kokių grupių, organizacijų, kur galėčiau pajausti tą šilumos stygių. Iš kur jo gauti, kai esu toks sudėtingas žmogus?
Ne, paprasciausiai nebaikta psichoterapija.
Neatidirbta su klaidingais isitikinimais, mazai namu darbu dirbant su dabartimi.
suvokimas is kur kyla visos idos ir problemos tik pradzia.
Toliau testi taisant kasdienybe, mintis, poelgius.