Draugų pasirinkimas

#49
QUOTE(Soulmate @ 2007 03 13, 20:38)
O aš labai uždaras žmogus. Jeigu kada ir turėjau draugę, tai buvo mokykloje. Studijų laikais mes tolo, ir galų gale atitolome viena nuo kitos. Jos vestuvių dieną net nebuvau pamergė...pati nenorėjau...Žodžiu, esu labai uždara arba tiesiog nemoku bla bla apie nieką su moterims  blush2.gif Nuo 12 klasės neturiu draugių su kuriom iki paryčių kalbėčiau...Yra pažįstamų ratas, draugių su kuriom susitinkame vienąkart į mėnesį....aš net ir nejaučiu, kad man reikia tų draugų  smile.gif


del to nutolimo-tai tiesa... va mano best friend isejo gyventi su draugu i kita miesto gala, mes gal kiek maziau bendraujam, bet santykiai nepakito...o su daygeliu draugu is mokyklos laiku tikrai ne tik atsalo bet ir nutruko.

o tai man smalsu gal tada tiesiog turi daug draugu is vyriskos puses, jei draugiu nereik. as tai neisivaizduoju gyvenimo be draugiu, juk noris ir pasiguost, ir pasigirti, ir patarimu reik...... ar tiesiog kazkur islekti kartu
Papildyta:
QUOTE(Lelija33 @ 2007 03 13, 11:35)
Iš tikrųjų taip ir yra: žmonės dažnai nuoširdžiai padeda, kai kitiems nesiseka, o kai sekasi geriau nei jiems, dažnai nusisuka. Manau, dėl to, kad tada atsiranda konkurencija, nepasitikėjimas savimi, savęs nuvertinimas kito atžvilgiu. Tikri draugai tie, kurie nepabėga ne tik tada, kai tu duobėje, bet ir tada, kai esi "ant bangos" - kai ypatingai gerai sekasi. Tai patyriau savo kailiu. Pritariu.


bet tai kai pagalvoju, tada tokie "draugai" kai guodzia is tiesu galvoja, kaip jiems gerai ir dziaugiasi savo laime ir tu jiems nerupi doh.gif schmoll.gif ziauru sad.gif
turbut butent del tos konkurencijos zmogus ir negali tureti daug geru draugu... tas amzinas pavydas
Atsakyti
#50
QUOTE(Soulmate @ 2007 03 13, 18:38)
O aš labai uždaras žmogus. Jeigu kada ir turėjau draugę, tai buvo mokykloje. Studijų laikais mes tolo, ir galų gale atitolome viena nuo kitos. Jos vestuvių dieną net nebuvau pamergė...pati nenorėjau...Žodžiu, esu labai uždara arba tiesiog nemoku bla bla apie nieką su moterims  blush2.gif Nuo 12 klasės neturiu draugių su kuriom iki paryčių kalbėčiau...Yra pažįstamų ratas, draugių su kuriom susitinkame vienąkart į mėnesį....aš net ir nejaučiu, kad man reikia tų draugų  smile.gif

Daugelis žmonių nejaučia draugų poreikio, bet tai nereiškia, kad neturi artimų žmonių. Va ir Tu sakai, kad draugių vis dėlto turi, visai nesvarbu, kad retai susitinkate, bet jos yra. Manau, kad esi stipri asmenybė, gal intravertiška šiek tiek. Ir tai nėra blogai. Juk niekas nesako, kad ekstravertai (reiškiantys jausmus aplinkiniams, jaučiantys poreikį bendrauti) yra geresni ar blogesni už kitus. Asmeniškai man labai svarbu išsipasakoti, pasidalinti savo jausmais ir nuotykiais su draugais, bet kartais dėl to pasigailiu. Dažnai dėl per didelio žmonių atvirumo kyla apkalbos ir panašiai.
Atsakyti
#51
QUOTE(Lelija33 @ 2007 03 14, 10:30)
Asmeniškai man labai svarbu išsipasakoti, pasidalinti savo jausmais ir nuotykiais su draugais, bet kartais dėl to pasigailiu. Dažnai dėl per didelio žmonių atvirumo kyla apkalbos ir panašiai.

as ir megstu su draugem paplepet, issipasakot... bet butent,kad butu maziau kalbu visiskai atsiveriu tik 2 draugem,kuriom pasitikiu, nes teko oi kaip nusvilti,kai atyrode kad galiu su daug daugiau zmoniu atvirai pasikalbeti... atsargiai tiesiog renkuosi su kuo atvirauti su kuo tik siaip bendrauti-todel dabar nebesigailiu, kai pasiguodziu
Atsakyti
#52
as kazkaip skiriu pazystamus nupo tikru draugu. pazystami tai zmones su kuriais varau tusan, pasneku apie nieka ir seip prikolinu, o draugai tai artimi zmones su kuriais galiu dalintis ir lb asmeniskais isgyvenimais. ir sitos dvi grupes niekada nesusikerta, nezinau nei kodel. niekada negeriu su artimais draugais ir niekda nepasakoju asmeniniu dalyku pazystamiem, todel daugeliui atrodau uzdara ir arogantiska. na, as ir esu arogantiska kas be ko... lotuliukas.gif
Atsakyti
#53
QUOTE(sliver @ 2007 03 14, 21:49)
niekada negeriu su artimais draugais ir niekda nepasakoju asmeniniu dalyku pazystamiem... lotuliukas.gif


o as tai tik ir geriu su gerais draugais, nes kazkada per daug atsipalaidavau prei pazistamu-daugiau tokios klaidos nebekartoju...
su tikrais biciuliais ir geriu, ir issipasakoju, ir guodziuos, ir dziaugiuos-nieko neslepiu, nes galiu but savimi. yra pasitikejimas
Atsakyti
#54
QUOTE(_adlim @ 2007 03 13, 20:17)
o tai man smalsu gal tada tiesiog turi daug draugu is vyriskos puses, jei draugiu nereik. as tai neisivaizduoju gyvenimo be draugiu, juk noris ir pasiguost, ir pasigirti, ir patarimu reik...... ar tiesiog kazkur islekti kartu


Vat kad ir draugų vyriškos giminės neturiu blink.gif
Tiesiog nėra draugių ir draugų su kuriais bendraučiau nuolat... Su vieną draugę susitinkam kartą į mėnesį, nueinam į kiną, arba piceriją arba dar kur smile.gif Ir vienas draugas nuo studijų laiku su kuriuo rečiau susitinkam nors gyvenam šalia...vat smile.gif
Pasiguost ir pasigirt gal ir norisi, nesakiau kad nesinori smile.gif bet kažkaip.. nemėgstu kai manęs gaili arba po kažkiek laiko primena ko nenorėčiau prisiminti doh.gif
Arba pavyzdžiui, pasigirt ...Kažkaip darbe manęs pastoviai išklausinėja, išklausinėja, kas kaip, kur keliauju, kada skrendu..aš mat dažnai skrendu vis kur nors...o paskui, išklausinėję, už nugaros apkalbinėja, kad ar ne per gerai man ir t.t...lyg ir nenoriu girtis, bet ir nevengiu atsakyti į klausimus, tuo labiau, kad neslepiu nieko...o paskui jaučiu, kad man pavydi...tai su tais išsipasakojimais reikia atsargiai mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(Lelija33 @ 2007 03 14, 09:30)
Daugelis žmonių nejaučia draugų poreikio, bet tai nereiškia, kad neturi artimų žmonių. Va ir Tu sakai, kad draugių vis dėlto turi, visai nesvarbu, kad retai susitinkate, bet jos yra. Manau, kad esi stipri asmenybė, gal intravertiška šiek tiek. Ir tai nėra blogai. Juk niekas nesako, kad ekstravertai (reiškiantys jausmus aplinkiniams, jaučiantys poreikį bendrauti) yra geresni ar blogesni už kitus. Asmeniškai man labai svarbu išsipasakoti, pasidalinti savo jausmais ir nuotykiais su draugais, bet kartais dėl to pasigailiu. Dažnai dėl per didelio žmonių atvirumo kyla apkalbos ir panašiai.


Hmm..turiu artimuosius, žinoma...bet jie yra paskutini, kuriem pasipasakoju lotuliukas.gif Negyvenu jau seniai su tėvais, o manipuliuoja jie iki šiol manimi... doh.gif Kadangi darau viską, kaip pati nusprendžiu, išgirstu labai daug kritikos iš jų, tai aš arba nesakau arba pasakau paskutiniu momentu, kas, kur, kada...
Tos apkalbos darbe, pavydas iš draugų, kritika iš šeimos ir verčia atsargiai elgtis....o be to pastebėjau, kad geriausia apie problemas dėl mylimojo kalbėtis su pačiu mylimuoju mirksiukas.gif
Beje, kai matau linksmas kompanijas kartu atostogaujančias, arba bare ir t.t, tai man smagu žiūrėti....Maniškis yra mėgėjas linksmų gerų kompanijų, to būna...o vat artimųjų draugių kažkaip nejaučiu kad noriu smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Soulmate: 15 kovo 2007 - 22:05
#55
sveikos, mamos... noreciau ir as prie jusu diskutavimo del draugu. esu sutrikusi... zinau ir suprantu, kad draugai yra laikini, pati esu ne karta kentejusi nuo draugu isdavysciu, su viena drauge isskyre mama... dabar susiradau mokykloje dar viena drauge.. lb artimos sielos zmogus, esame isgyvene daug panasiu yvykiu... o mama prestarauja, ne, nu ne priestarauja, bet riboja sia draugyste... sako, kad ir vel bus kaip visada, ir kad mokslai yra pirmoje vietoje, kad beprasmiska yra sneketi apie bet ka, apie nieka, ir nieko naudingo nenuveikti. bet as taip negaliu... man reikia bendravimo, draugu, o mokslu as nenustumiu i sali, kaip tik stengiuos, nes mano didziausia svajone yra kuo geriau pabaigti mokslus, susirasti gerai apmokama darba ir palikti namus. vakar buvo labai pikta, liepe parodyt pazymiu knygele, o joje buvo trys semestro pradzioje gauti sesetai, o visi kiti pazymiai vien 9-10. ir sakyk nesakius, kad tie sesetai issitaisyti, kad juos gavau dar tada, kai dar nebendravau su ta dabartine drauge, jai nerupi, sako, kad as kaip jaunas medelis, linguoju ten, kur papucia vejas, kad man draugai daro bloga itaka ir t.t...o ji yra toks zmogus, kad mane labai saugo ir manimi rupinasi, nes nuo mazens daug sirgau ir jai trys gydytojai yra pasake, kad ji man isgelbejo gyvybe ir bla bla bla...ir nebezinau ka daryti... ar tikrai stengtis maziau bendraut su drauge, nors ir taip visas jegas skiriu mokslams... verysad.gif
Atsakyti
#56
QUOTE(sliver @ 2007 03 14, 20:49)
as kazkaip skiriu pazystamus nupo tikru draugu. pazystami tai zmones su kuriais varau tusan, pasneku apie nieka ir seip prikolinu, o draugai tai artimi zmones su kuriais galiu dalintis ir lb asmeniskais isgyvenimais. ir sitos dvi grupes niekada nesusikerta, nezinau nei kodel. niekada negeriu su artimais draugais ir niekda nepasakoju asmeniniu dalyku pazystamiem, todel daugeliui atrodau uzdara ir arogantiska. na, as ir esu arogantiska kas be ko... lotuliukas.gif

as tai nesutinku smile.gif jei turi tikra drauge, kaip galima su ja neit tusintis? vat as turiu drauge, su kuria gerai sutariu, ir mes visada einam kartu i koki bara smile.gif ir esme ta, kad tik su tikru draugu galit but tikras, kad jis taves nepaliks smile.gif o tie pazistami tai ir lieka tik pazistami...
Atsakyti
#57
QUOTE(reveka @ 2007 04 12, 19:24)
sveikos, mamos... noreciau ir as prie jusu diskutavimo del draugu. esu sutrikusi... zinau ir suprantu, kad draugai yra laikini, pati esu ne karta kentejusi nuo draugu isdavysciu, su viena drauge isskyre mama... dabar susiradau mokykloje dar viena drauge.. lb artimos sielos zmogus, esame isgyvene daug panasiu yvykiu... o mama prestarauja, ne, nu ne priestarauja, bet riboja sia draugyste... sako, kad ir vel bus kaip visada, ir kad mokslai yra pirmoje vietoje, kad beprasmiska yra sneketi apie bet ka, apie nieka, ir nieko naudingo nenuveikti. bet as taip negaliu... man reikia bendravimo, draugu, o mokslu as nenustumiu i sali, kaip tik stengiuos, nes mano didziausia svajone yra kuo geriau pabaigti mokslus, susirasti gerai apmokama darba ir palikti namus. vakar buvo labai pikta, liepe parodyt pazymiu knygele, o joje buvo trys semestro pradzioje gauti sesetai, o visi kiti pazymiai vien 9-10. ir sakyk nesakius, kad tie sesetai issitaisyti, kad juos gavau dar tada, kai dar nebendravau su ta dabartine drauge, jai nerupi, sako, kad as kaip jaunas medelis, linguoju ten, kur papucia vejas, kad man draugai daro bloga itaka ir t.t...o ji yra toks zmogus, kad mane labai saugo ir manimi rupinasi, nes nuo mazens daug sirgau ir jai trys gydytojai yra pasake, kad ji man isgelbejo gyvybe ir bla bla bla...ir nebezinau ka daryti... ar tikrai stengtis maziau bendraut su drauge, nors ir taip visas jegas skiriu mokslams... verysad.gif

Žinai, labai daug mamų ir tėčių stengiasi PER DAUG kontroliuoti savo vaikų gyvenimą. Tai, be abejo, nieko gero, bet jie tai daro iš didelės meilės. Tavo mama laiko save vienintele, kuri geriausiai viską žino, kuri geriausiai Tave prižiūri, labiausiai myli ir pan. Tame paslėptas noras viską kontroliuoti ir net pavydas (kad draugei Tu gali atsiverti labiau negu jai). Manau, mylėk mamą, švelniai su ja elkis, skirk pakankamai dėmesio, bet gyvenk savo gyvenimą. Tik taip galėsi jaustis iš tikrųjų laiminga. Nebūtina net pasakot mamai, kokios jūs su drauge esat artimos, kad galit viena kita pasitikėt ir atvert širdį. Pacituosiu A. Svijašo žodžius: "Kad ir ką sakytumėte, pakeisti kitų įsivaizduojamą gyvenimą nesugebėsite, kadangi negalite pakeisti jų vertybių sistemos. Todėl lieka viena išeitis: suprasti, kad jie yra savo laiko, savo auklėjimo, savo gyvenimo patirties produktas. Kai stengiatės kažką įrodyti, iš tikrųjų bandote pakeisti jų vertybių sistemą, jų patirtį. Tai neįmanoma. Žiūrėkite į juos kaip į didelius vaikus ir pasistenkite nesužadinti nei savyje, nei juose neigiamų emocijų".
Atsakyti
#58
QUOTE(Soulmate @ 2007 03 16, 00:03)
bet kažkaip.. nemėgstu kai manęs gaili arba po kažkiek laiko primena ko nenorėčiau prisiminti  doh.gif
Arba pavyzdžiui, pasigirt ...Kažkaip darbe manęs pastoviai išklausinėja, išklausinėja, kas kaip, kur keliauju, kada skrendu..aš mat dažnai skrendu vis kur nors...o paskui, išklausinėję, už nugaros apkalbinėja, kad ar ne per gerai man ir t.t...lyg ir nenoriu girtis, bet ir nevengiu atsakyti į klausimus, tuo labiau, kad neslepiu nieko...o paskui jaučiu, kad man pavydi...tai su tais išsipasakojimais reikia atsargiai

va čia ir yra skirtumas tarp šiaip pažįstamų ir draugu... tikri draugai paguos iš širdies, niekada neprikiš to ko nenorėtum,kas tau nemalonu, ir tavo sėkme džiaugsis...o tie pažįstami, tai jau taip ir pavydi ir prikaišioja...
pati patyriau tai, bet tai padėjo atsirinkti, kas tikri draugai,kas ne.. mirksiukas.gif
Atsakyti
#59
QUOTE(_adlim @ 2007 04 13, 13:36)
va čia ir yra skirtumas tarp šiaip pažįstamų ir draugu... tikri draugai paguos iš širdies, niekada neprikiš to ko nenorėtum,kas tau nemalonu, ir tavo sėkme džiaugsis...o tie pažįstami, tai jau taip ir pavydi ir prikaišioja...
pati patyriau tai, bet tai padėjo atsirinkti, kas tikri draugai,kas ne.. mirksiukas.gif

Būtent, kartais būna, kad žmonės, kuriuos laikei draugais, nusisuka tada, kai tau ima geriau sektis, nei jiems. Sakoma, kad draugą pažinsi nelaimėje. Galima pridurti: o tikrą draugą pažinsi didelėje laimėje. Jei jis sugebės nuoširdžiai džiaugtis, kai tau labai sekasi, -jį gali vadinti tikru draugu drinks_cheers.gif
Atsakyti
#60
Aš jau prieš kurį laiką įsitikinau, kad susidraugauti su bet kuo neįmanoma. Draugu tampa tik kažkuo panašus, artimos sielos žmogus, na kitaip išsireiškus būtų - panašių inetersų žmogus. Bent jau man taip yra. smile.gif Ir daug draugų aš neturiu...
Atsakyti