QUOTE(Aga @ 2006 09 26, 11:30)
Šaunus eilėraštis 
toks giedras ir toks atviras 
Gal žinote, kas autorius?
Šaunus eilėraštis toks giedras ir toks atviras Gal žinote, kas autorius?
Gaila, bet nežinau, tiesiog 1982 metais jis buvo ant atviruko užrašytas, o kieno nežinia...
aš palauksiu rudens.
gal parskrisi voratinkliu baltu
bobų vasaros šalčio pakąstais sparnais
ar užteksim vandens,
kad viens kito kraujuojančią kaltę
numazgot ir nuglostyt
atvertais delais?
aš palauksiu rudens.
jau taupyklė užpildyta metais
ten diena prie dienos...ten naktis prie nakties...
laikas žemę ridens
mus platybėse savo pametęs
neišklausęs dainos
nepalikęs vilties.
leiski man nepabust
netgi tavąjį šauksmą išgirdus
tu gi niekad negrįši-
mus išskyrė Didysis Vanduo
...o,kaip gera pajust,
kad į skausmo išvargintą širdį
rankoj nešdamas kryžių
iškilmingai ateina Ruduo...
................... tai parašė mano buvusįsis.. vyras pasiustų perskaitęs.
gal parskrisi voratinkliu baltu
bobų vasaros šalčio pakąstais sparnais
ar užteksim vandens,
kad viens kito kraujuojančią kaltę
numazgot ir nuglostyt
atvertais delais?
aš palauksiu rudens.
jau taupyklė užpildyta metais
ten diena prie dienos...ten naktis prie nakties...
laikas žemę ridens
mus platybėse savo pametęs
neišklausęs dainos
nepalikęs vilties.
leiski man nepabust
netgi tavąjį šauksmą išgirdus
tu gi niekad negrįši-
mus išskyrė Didysis Vanduo
...o,kaip gera pajust,
kad į skausmo išvargintą širdį
rankoj nešdamas kryžių
iškilmingai ateina Ruduo...
................... tai parašė mano buvusįsis.. vyras pasiustų perskaitęs.
Pasidalinkime pasaulį pusiau:
jūra Tau - bangos man;
dangus Tau - žvaigždės man;
saulė Tau - šviesa man...
Arba dar geriau: viską Tau, o Tu man!
jūra Tau - bangos man;
dangus Tau - žvaigždės man;
saulė Tau - šviesa man...
Arba dar geriau: viską Tau, o Tu man!
Net jei gyvenimas, šakosis prieš mane,
Net jei gailės išpildyti svajonę,
Aš kausiuos-
Kiek širdis galės,
Nėra menkos net abejonės.
Drąskysiuos iš visų jėgų,
Ir sieksiu kaip tiktai galėsiu,
Žinau, sunku bus ir skaudu,
Galbūt dažnai kankins dvejonės.
Galbūt raminsiu širdį, aš kažkuo kitu,
Bet užsimiršti nesistengsiu.
Įveiksiu, pažadu tikrai,
Tegul nors sau, tik sau vienai.
Esu stipri, žinau, kad bus gerai,
Likime, nugalėsiu ir palaušiu tuoj tave-
Jei ne dabar, tai kada nors -
Aš pažadu, tikrai, tikrai...
Net jei gailės išpildyti svajonę,
Aš kausiuos-
Kiek širdis galės,
Nėra menkos net abejonės.
Drąskysiuos iš visų jėgų,
Ir sieksiu kaip tiktai galėsiu,
Žinau, sunku bus ir skaudu,
Galbūt dažnai kankins dvejonės.
Galbūt raminsiu širdį, aš kažkuo kitu,
Bet užsimiršti nesistengsiu.
Įveiksiu, pažadu tikrai,
Tegul nors sau, tik sau vienai.
Esu stipri, žinau, kad bus gerai,
Likime, nugalėsiu ir palaušiu tuoj tave-
Jei ne dabar, tai kada nors -
Aš pažadu, tikrai, tikrai...
O aš tavęs ilguosi
Kai pasiilgstu tavo akių, pažvelgiu į žvaigždes - jos šviečia taip pat ryškiai ir gražiai. Kai pasiilgstu tavo šypsenos, imu saują perlų ir žiūriu į juos valandomis... Kai pasiilgstu tavo lūpų, paskęstu svajonėse... Bet kai pasiilgstu tavęs, niekas man nepadeda: žvaigždės nešviečia, perlai nėra gražūs , svajos išnyksta it sapnas, tada bandau įsivaizduoti, kad tu šalia -užmerkiu akis ir matau tave. Tu prieini, priglundi, nusišypsai, pažiūri giliai į akis, galiausiai pabučiuoji... Kai atmerkiu akis, viskas išnyksta ir vėl lieka tik žvaigždės, perlai, svajos, o aš tavęs ilguosi...
Papildyta:
iš lėto tiksi laikrodis
Taip iš lėto tiksi mano namų laikrodis, jog artodo jis po truputėlį pristabdo laiką, kad dar suspėčiau kada nors sulaukti mielo ir brangaus žmogaus... Esu kažkokioje nenusakomoje ramybėje, kurios jau seniai neturėjau... Galima išprotėti ieškant džiaugsmo, saulės spindesio, mielo žvilgsnio, pasivaikščiojimų, gerumo ir tos laimės, kai Tavęs paprasčiausiai kažkas ilgisi... Atrodo, kad jau niekada ir niekas to nebepasakys: Ilgiuosi Tavęs...
Papildyta:
Liko tuštuma
Kažkas beprotiško, beprasmiško prabyla į skaudžią tylą mano nebūties, kažkas pabeldžia į vaiko širdį lediniu akmeniu lemties. Nežinomas ir nesuprantamas man šis pasaulis, kaip vaikui nesuprantama mirtis, nežinomos ir nesuprantamos man tavo akys, kaip neišaiškinta gili mintis. Kažkas, ko aš suvokti negaliu, pasislėpė ant balto dangaus skydo, kažkas išnyko ir liko tuštuma, kurios net laikas jau nebeužgydys...
Kai pasiilgstu tavo akių, pažvelgiu į žvaigždes - jos šviečia taip pat ryškiai ir gražiai. Kai pasiilgstu tavo šypsenos, imu saują perlų ir žiūriu į juos valandomis... Kai pasiilgstu tavo lūpų, paskęstu svajonėse... Bet kai pasiilgstu tavęs, niekas man nepadeda: žvaigždės nešviečia, perlai nėra gražūs , svajos išnyksta it sapnas, tada bandau įsivaizduoti, kad tu šalia -užmerkiu akis ir matau tave. Tu prieini, priglundi, nusišypsai, pažiūri giliai į akis, galiausiai pabučiuoji... Kai atmerkiu akis, viskas išnyksta ir vėl lieka tik žvaigždės, perlai, svajos, o aš tavęs ilguosi...
Papildyta:
iš lėto tiksi laikrodis
Taip iš lėto tiksi mano namų laikrodis, jog artodo jis po truputėlį pristabdo laiką, kad dar suspėčiau kada nors sulaukti mielo ir brangaus žmogaus... Esu kažkokioje nenusakomoje ramybėje, kurios jau seniai neturėjau... Galima išprotėti ieškant džiaugsmo, saulės spindesio, mielo žvilgsnio, pasivaikščiojimų, gerumo ir tos laimės, kai Tavęs paprasčiausiai kažkas ilgisi... Atrodo, kad jau niekada ir niekas to nebepasakys: Ilgiuosi Tavęs...
Papildyta:
Liko tuštuma
Kažkas beprotiško, beprasmiško prabyla į skaudžią tylą mano nebūties, kažkas pabeldžia į vaiko širdį lediniu akmeniu lemties. Nežinomas ir nesuprantamas man šis pasaulis, kaip vaikui nesuprantama mirtis, nežinomos ir nesuprantamos man tavo akys, kaip neišaiškinta gili mintis. Kažkas, ko aš suvokti negaliu, pasislėpė ant balto dangaus skydo, kažkas išnyko ir liko tuštuma, kurios net laikas jau nebeužgydys...
neskaiciau kolkas visos temeles, tad jeii pasikartosiu - labai nepykit 
Rudeni kankinasi gamta, -
Ji nemoka abejingai mirti...
Dziaugsmas budi. Jis cia pat, greta
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti
Tik sunku atsisakyti to
Ko, galbut isviso neturejai.
Pakartok dar syki, pakartok,
Kaip mane mylejai - nemylejai
Kaip arti buvai, labai arti
Taip arti, kad net sunku tiketi
Zmones tampa viens kitam kiti
Ir be dulkiu pradeda dulketi
Mes dar galim buti dideliais -
Taip kaip rytas gali eit i diena.
Tik nera kam pasakyt "atleisk"
Nors abu privalom buti vienas.
Tu mane nuprauski savimi
Savo lupom tu mane pagirdyk
r paverski laika ugnimi...
dabgui matant zemei viska girdint...
... Kaip daznai mano laime supyksta ir klajoti iseina...
Rudeni kankinasi gamta, -
Ji nemoka abejingai mirti...
Dziaugsmas budi. Jis cia pat, greta
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti
Tik sunku atsisakyti to
Ko, galbut isviso neturejai.
Pakartok dar syki, pakartok,
Kaip mane mylejai - nemylejai
Kaip arti buvai, labai arti
Taip arti, kad net sunku tiketi
Zmones tampa viens kitam kiti
Ir be dulkiu pradeda dulketi
Mes dar galim buti dideliais -
Taip kaip rytas gali eit i diena.
Tik nera kam pasakyt "atleisk"
Nors abu privalom buti vienas.
Tu mane nuprauski savimi
Savo lupom tu mane pagirdyk
r paverski laika ugnimi...
dabgui matant zemei viska girdint...
... Kaip daznai mano laime supyksta ir klajoti iseina...
sitas man dar labai patinka
Atsikeliau liudna as si ryta
po linksmybiu tuscia galva
o gatveje sniego prikrito
nepatinka man jo spalva
tartum sudege vakar kazinkas
ir ne sniegas visur - pelenai
nuo lubu byra retkarciais tinkas
ir galvoti ka nezinai
nezinai, kas ta tinka beria
tartum tycia ant mano galvos
nezinau, kas man pasidare
kad nemegstu sniego spalvos
ir kodel jis man pelenus primena
toks lengvutis, baltas, purus
daug ko, daug ko mes zemej nezinom
kas nudziugins, kas sunkiai uzgrius
daug kas, daug kas man siryt neaisku
ir rasau sias keistas ieles
lyg nemylinciam mylimui laiska
kuris nieko pakeist negales...
Atsikeliau liudna as si ryta
po linksmybiu tuscia galva
o gatveje sniego prikrito
nepatinka man jo spalva
tartum sudege vakar kazinkas
ir ne sniegas visur - pelenai
nuo lubu byra retkarciais tinkas
ir galvoti ka nezinai
nezinai, kas ta tinka beria
tartum tycia ant mano galvos
nezinau, kas man pasidare
kad nemegstu sniego spalvos
ir kodel jis man pelenus primena
toks lengvutis, baltas, purus
daug ko, daug ko mes zemej nezinom
kas nudziugins, kas sunkiai uzgrius
daug kas, daug kas man siryt neaisku
ir rasau sias keistas ieles
lyg nemylinciam mylimui laiska
kuris nieko pakeist negales...
Kai vejas debesis dangui isdraiko
ir tolumoj isnykstant juos matau
siame pasauly nieko neberikia man
as viska atiduodu tau
tau debesys ir vejas, sitie lietus
salteksnio asaros ir maumedzio lieopsna
vien tau, tik tau ir nakti zingsnis letas
menulio, ir sviesa jo balzgana,
visa erdve, ir jos trauka, laukimas
kad i rankas nukris balta zvaigzde
o gal ir ne zvaigzde - gal tau likimas
sianakt zvaigzdeta laime pazades
ir tu jam atsakysi: supratau...
nes viskas siam pasauly, tau - tik tau!!!
Buvau as viskuo: tuo medziu
kuri kirviu i sirde kerta
Buvau medziu, buvau pauksciu
ir net dangaus auksciu is karto,
buvau upe ir upeliu
buvau upetakiu upely
berods ir buti dar galiu
as viskuo, kuo tik buti gali
Poetas vargsas ir tuo pat
metu pasaulio sio karalius;
tiktai diena tokia trumpa
gyvenimo toks trumpas kelias
ir kaip skubeciau tuo keliu
tavim jau but nebegaliu...
esi tik sujaukta prisiminimu puokste,
kuria (pats nezinai kodel) kitiems tiesi
Ar ji ka dziugino, ar ji ka puose
Ar buvo bent vienam sava ji ir sviesi?
zemej debesu paklodes pilkos
suyra puokste vel renki - dedi
nors paprastai, kasdieniskai bet pildos
lemtis gyvenime, naktis - sirdy
ir tolumoj isnykstant juos matau
siame pasauly nieko neberikia man
as viska atiduodu tau
tau debesys ir vejas, sitie lietus
salteksnio asaros ir maumedzio lieopsna
vien tau, tik tau ir nakti zingsnis letas
menulio, ir sviesa jo balzgana,
visa erdve, ir jos trauka, laukimas
kad i rankas nukris balta zvaigzde
o gal ir ne zvaigzde - gal tau likimas
sianakt zvaigzdeta laime pazades
ir tu jam atsakysi: supratau...
nes viskas siam pasauly, tau - tik tau!!!
Buvau as viskuo: tuo medziu
kuri kirviu i sirde kerta
Buvau medziu, buvau pauksciu
ir net dangaus auksciu is karto,
buvau upe ir upeliu
buvau upetakiu upely
berods ir buti dar galiu
as viskuo, kuo tik buti gali
Poetas vargsas ir tuo pat
metu pasaulio sio karalius;
tiktai diena tokia trumpa
gyvenimo toks trumpas kelias
ir kaip skubeciau tuo keliu
tavim jau but nebegaliu...
esi tik sujaukta prisiminimu puokste,
kuria (pats nezinai kodel) kitiems tiesi
Ar ji ka dziugino, ar ji ka puose
Ar buvo bent vienam sava ji ir sviesi?
zemej debesu paklodes pilkos
suyra puokste vel renki - dedi
nors paprastai, kasdieniskai bet pildos
lemtis gyvenime, naktis - sirdy
Vienas žmogus, o jame tik dvi ašaros, o jose - šimtas jausmų... Jausmuose - tūkstančiai minčių, o pasauly vienetai fainų draugų................
jau buvau uzmirsus, kad yra
rudenejant tokios vesios naktys
begalines naktys, kai tave
sildo tiktai baltos zvaigzdes
jau buvau uzmirsus, kad dangus
turi toki ilga
pauksciu taka
i kuri pakilt gali staiga
jei tave svelni ranka ten veda
jau buvau pamirsus visa tai,
o dabar ir vel tu man parodei
koks gilus ir didelis dangus
kaip sunku is ten i zeme
grizti...
rudenejant tokios vesios naktys
begalines naktys, kai tave
sildo tiktai baltos zvaigzdes
jau buvau uzmirsus, kad dangus
turi toki ilga
pauksciu taka
i kuri pakilt gali staiga
jei tave svelni ranka ten veda
jau buvau pamirsus visa tai,
o dabar ir vel tu man parodei
koks gilus ir didelis dangus
kaip sunku is ten i zeme
grizti...
Negaliu pamiršti jausmo, Su tavim patirto džiaugsmo, Bet apgaulė suklaidino mus abu, Šaukiu naktim, šaukiu širdim, Aplink tylu, taip tylu.. Negaliu pakelti skausmo, To, kur mano sielą daužo, Negaliu tylėt ir būti be tavęs... Nors dangų puošia pilnatis, Širdy naktis, gili naktis.. Mylėk, mylėk mane, kokia esu, Mylėk, apgink nuo visų, Mylėk, tau atsakysiu tuo pačiu, Mylėk ir būkim kartu... Nekenčiu savęs už melą, Tu ne tas, kur piktą mena, Ar atleisi man už tai, ką padariau? Žinau, lyg šiol tavęs gerai nepažinau, Atsiprašau... :*
