... matyt as ta paukste,
kuriai nepakilti jau
kuriai nepaskristi
oalauztu sparnu
matyt as ta jura
kuri savo laivo neturi
todel ja aplenkia laivai...
matyt
pavargau jau
todel
pasedesiu...
ir esiu -
tolyn -
kol priesiu -
arti...
tu mane pasauksi
tu tikrai pasauksi
tuo sauksmu lyg pauksti
tu mane pasausi
suzeista nukrisiu
as prie tavo koju
glostysi,
gailesi,
sildysi...
dekoju...
ipratau skubet ir nespet
i gyvenima ar pasimatyma
tie velavimai, zinau, vistiek
man gero vardo neatima
ismokau paslepti ilgesi
neiskaitomai ramios akys
o sirdis tikrumo ilgisi
ir velei ega sudegusi
ir meluoti sekasi. tikrai!
patikekit zodziu kiekvienu
simta kartu sakau, kad gerai
tarp naktibaldu as gyvenu
nelabai patinku jums? zinau!
neisaukleta ir gruboka
tik is kur to svelnumo gaut -
jei smugiu uz sirdi moka?...
Papildyta:
rasyk myliu
vakare ant vandens
kad igautum sparnus
ant putojancios bangos keteros
rasyk myliu
nes yra pasaulyje tas,
kuris turi zinoti
kad perskrisi jura...
ant juodo debesies
ant paskutinio spindulio
ilgesiu rasyk myliu
pries ateinancia nakti
ant slapio smelio rasyk...
i gyvenima ar pasimatyma
tie velavimai, zinau, vistiek
man gero vardo neatima
ismokau paslepti ilgesi
neiskaitomai ramios akys
o sirdis tikrumo ilgisi
ir velei ega sudegusi
ir meluoti sekasi. tikrai!
patikekit zodziu kiekvienu
simta kartu sakau, kad gerai
tarp naktibaldu as gyvenu
nelabai patinku jums? zinau!
neisaukleta ir gruboka
tik is kur to svelnumo gaut -
jei smugiu uz sirdi moka?...
Papildyta:
rasyk myliu
vakare ant vandens
kad igautum sparnus
ant putojancios bangos keteros
rasyk myliu
nes yra pasaulyje tas,
kuris turi zinoti
kad perskrisi jura...
ant juodo debesies
ant paskutinio spindulio
ilgesiu rasyk myliu
pries ateinancia nakti
ant slapio smelio rasyk...
Doviler, labai gražūs eilėraščiai 
Ačiū
Ačiū
QUOTE(Pingvinukas @ 2006 11 14, 13:48)
nera uz ka
malonu, kad patiko... 
na, ir siandienai paskutinis 
naktis sidabro i marias pripyle
lyg pat akiracio menulio takas
o tavo zodziai, tartum bangos tyliai
i mano sirdi menesienoj plakas.
as juos renku
as noriu juos atminti
tegu jie mano sirdyje gyvena
Juk tu gali iseiti
gali ir niekada nebuti mani
o tu dabar kalbek
ilgai kalbek...
juk buna valandu susitikimu,
kurie praeina rodos
o palieka
ir ilgesi ir dideli laukima
man tavo zodziai liks
as jais tikesiu...
juose iliuziju keistu ieskosiu
jei tu uzmirsi juos
ar prisimint noresi
ateiki vel...
as tau juos pakartosiu...
naktis sidabro i marias pripyle
lyg pat akiracio menulio takas
o tavo zodziai, tartum bangos tyliai
i mano sirdi menesienoj plakas.
as juos renku
as noriu juos atminti
tegu jie mano sirdyje gyvena
Juk tu gali iseiti
gali ir niekada nebuti mani
o tu dabar kalbek
ilgai kalbek...
juk buna valandu susitikimu,
kurie praeina rodos
o palieka
ir ilgesi ir dideli laukima
man tavo zodziai liks
as jais tikesiu...
juose iliuziju keistu ieskosiu
jei tu uzmirsi juos
ar prisimint noresi
ateiki vel...
as tau juos pakartosiu...
QUOTE(fado @ 2006 05 23, 19:58)
Atsimenu, kažkas prašė vaikiškų eilėraščių - nežinau, ar tiks, bet štai mano mylimo Valdemaro Kukulo be galo gražios eilės:
MAŽO BROLIO MIGDYMAS
Ir prie tamsos
Tegu vaikai,
Ir prie nakties
Lai pratinas.
O jei baisu,
Lai mano: tai
Didžiulis
Juodas katinas.
MAŽO BROLIO MIGDYMAS
Ir prie tamsos
Tegu vaikai,
Ir prie nakties
Lai pratinas.
O jei baisu,
Lai mano: tai
Didžiulis
Juodas katinas.
Labai gražu!
labas rytas
tas toks ziaurokas, bet man kai budavo juoda, butent skaitydavau ji...ir tada jis labiausiai atitikdavo mano nuotaikas ir jausmus...
o gyvenime mano gyvenime
tu zaislinis duslus traukinukas
mudu vejames vejames vejames
vagonus kazkada atitrukusius
o pavyti negalime -
vejas nurideno tamsion pasuolen.
rugio stiebe
vaikystes veliava,
debesis ugnim plevesuojas
ir raudoni sermuksniu karoliai
suverti ant voratinklio
pikta -
kiek prasiau,
nesakei kur sustoti,
kurioje stotyje islipti
.... sustabdykit gyvenima
as noriu islipti...
tas toks ziaurokas, bet man kai budavo juoda, butent skaitydavau ji...ir tada jis labiausiai atitikdavo mano nuotaikas ir jausmus...
o gyvenime mano gyvenime
tu zaislinis duslus traukinukas
mudu vejames vejames vejames
vagonus kazkada atitrukusius
o pavyti negalime -
vejas nurideno tamsion pasuolen.
rugio stiebe
vaikystes veliava,
debesis ugnim plevesuojas
ir raudoni sermuksniu karoliai
suverti ant voratinklio
pikta -
kiek prasiau,
nesakei kur sustoti,
kurioje stotyje islipti
.... sustabdykit gyvenima
as noriu islipti...
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.
Netikėkite mano skausmu,
Aš laimingas esu
Tarp nakties valandų
Svaigulingos kančios ugnyje...
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.
***
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę.
Aš kadais šventai tikėjau meilę:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys.
Vytautas Mačernis
Laimingesnio pasauly nėra.
Netikėkite mano skausmu,
Aš laimingas esu
Tarp nakties valandų
Svaigulingos kančios ugnyje...
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.
***
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę.
Aš kadais šventai tikėjau meilę:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys.
Vytautas Mačernis
Doviler, nepaprastai gražūs eilėraščiai!!! Parašyk dar, kąąąą... 
O kas jų autorius?
Time
Is the enemy
Of Love
The thief
That shortens
All our golden hours
I have never understood
Then
Why lovers
Count their happiness
In days
And nights
And years
While our Love
Can only be measured
In our joys
And sighs
And tears
Neatsimenu autorės, rašiau iš atminties, tai net nežinau ar gerai išdėliojau tuos žodžius į eilutes. Bet man vistiek gražu...
O kas jų autorius?Time
Is the enemy
Of Love
The thief
That shortens
All our golden hours
I have never understood
Then
Why lovers
Count their happiness
In days
And nights
And years
While our Love
Can only be measured
In our joys
And sighs
And tears
Neatsimenu autorės, rašiau iš atminties, tai net nežinau ar gerai išdėliojau tuos žodžius į eilutes. Bet man vistiek gražu...
Aplenks mane ir garvežio sparnų šešėlis.
(Taip?)
Bet kiek vėliau.
Dabar
įkaitę bėgiai glamonės man plaukus
ir apsivis pirštus kaitra.
Aistra-
Žinau aš apgailėtinai prašysiu,
apklostyti ir taip šiltus nagus
ir kartais dar, dainuojant daugialypiam orui,
lėtai kvėpuot
švaraus šermukšnio uogomis
į gelsvą mano vienišumo veidą...
Gal
Tyla.
Aplenks mane ir garvežio sparnų šešėlis, taip?
Širdy ugnis balta rusena,
užpilsi ją daužtu stiklu žinau.
Prigulsiu pailsėt ant ešafoto,
o mintyse vanduo dainuos.
Gal tu?
Gal oras?
Ne. Deja
Sparnų tavų šešėlis glosto plaukus.
Akis bučiuoja, nes ir jam graudu.
Palik mane žvake ant savo bėgių...
Tegul ji degs iš abiejų galų...
Pilka naktis
Pilka naktis
mus neša ant sparnų
į netektį
į nebūtį
į rojų
man gera
kol sapnuoju - gyvenu
kol užmaršties laibi piršteliai groja
tu man atnešk
ramybę - dovanų
naktie, neduok
kvailos vilties geruoju
patiesk man tamsą
pas tave einu
į netektį
į nebūtį
į rojų...
Liutauras Degėsys
Papildyta:
Mėlynas vakaras
Mėlynas vakaras - mėlynas mėlynas...
Mėlyni medžiai, mėlynas sniegas,
Mėlyni dunkso namų kvartalai,
Mėlyni šoka žmonių šešėliai...
Vien tik langų geltona šviesa
Šaukia vardu ir šaukia be vardo.
Kojos pavargusios.
Rankos pavargusios.
Bet jeigu reiktų,
Eitum dar kartą.
Neša ramybę mėlynas vakaras...
Tegul pailsi akys be rūpesčio.
Tegul ištirpsta nuoskaudos visos,
Lūpų kampeliuose išraižytos...
Nenusimesk, šviesų slenkstį peržengęs,
Mėlyno vakaro nuo savo rūbų,
Nuo savo rankų - ieškančių rankų,
Nuo savo lūpų - šaukiančių lūpų...
Mėlynas vakaras - mėlynas mėlynas...
Janina Degutytė
Pilka naktis
mus neša ant sparnų
į netektį
į nebūtį
į rojų
man gera
kol sapnuoju - gyvenu
kol užmaršties laibi piršteliai groja
tu man atnešk
ramybę - dovanų
naktie, neduok
kvailos vilties geruoju
patiesk man tamsą
pas tave einu
į netektį
į nebūtį
į rojų...
Liutauras Degėsys
Papildyta:
Mėlynas vakaras
Mėlynas vakaras - mėlynas mėlynas...
Mėlyni medžiai, mėlynas sniegas,
Mėlyni dunkso namų kvartalai,
Mėlyni šoka žmonių šešėliai...
Vien tik langų geltona šviesa
Šaukia vardu ir šaukia be vardo.
Kojos pavargusios.
Rankos pavargusios.
Bet jeigu reiktų,
Eitum dar kartą.
Neša ramybę mėlynas vakaras...
Tegul pailsi akys be rūpesčio.
Tegul ištirpsta nuoskaudos visos,
Lūpų kampeliuose išraižytos...
Nenusimesk, šviesų slenkstį peržengęs,
Mėlyno vakaro nuo savo rūbų,
Nuo savo rankų - ieškančių rankų,
Nuo savo lūpų - šaukiančių lūpų...
Mėlynas vakaras - mėlynas mėlynas...
Janina Degutytė
Bučinys
Bučinys -
Kad prakalbėtum,
Kai per daug slogi tyla.
Bučinys -
Kad patylėtum,
Kai šneka nebemiela.
Bučinys -
Kad atsibustum
Iš sapnų ir nebūties.
Bučinys -
Kad vėl užpūstum
Žiburį...
Labos nakties!
Bučinys -
Atskleidęs tiesą.
Įspėjimo bučinys,-
Kad žinotum, jog išblėso
Tavo židinio ugnis.
Bučinys -
Aistrų verpetas.
Bučinys -
Tyli versmė.
Viešas pergalės paradas.
Šventas aktas.
Nuodėmė.
Bučinys -
Pasidavimas.
Atspaudas:
Tu kalinys!
Bučinys -
Šviesus žaidimas.
Juodas judo bučinys.
Bučinys -
Bjauri vagystė.
Ar gražiausia dovana.
Nuoširdumas.
Apgavystė.
Meilės prievolė.
Daina.
Niekas bučinys.
Ir viskas.
Žmogų prikelia
Arba
Jį pražudo...
Bučinys juk daugiareikšmis,
Kaip kalba.
/Algimantas Baltakis/
Bučinys -
Kad prakalbėtum,
Kai per daug slogi tyla.
Bučinys -
Kad patylėtum,
Kai šneka nebemiela.
Bučinys -
Kad atsibustum
Iš sapnų ir nebūties.
Bučinys -
Kad vėl užpūstum
Žiburį...
Labos nakties!
Bučinys -
Atskleidęs tiesą.
Įspėjimo bučinys,-
Kad žinotum, jog išblėso
Tavo židinio ugnis.
Bučinys -
Aistrų verpetas.
Bučinys -
Tyli versmė.
Viešas pergalės paradas.
Šventas aktas.
Nuodėmė.
Bučinys -
Pasidavimas.
Atspaudas:
Tu kalinys!
Bučinys -
Šviesus žaidimas.
Juodas judo bučinys.
Bučinys -
Bjauri vagystė.
Ar gražiausia dovana.
Nuoširdumas.
Apgavystė.
Meilės prievolė.
Daina.
Niekas bučinys.
Ir viskas.
Žmogų prikelia
Arba
Jį pražudo...
Bučinys juk daugiareikšmis,
Kaip kalba.
/Algimantas Baltakis/
