Poezija

#121
As poezija pabegau nuo mokyklos suolo , esu dekinga lietuviu kalbos mokytojai , kuri ruosdavo mane konkursams (tada vykdavo raiskiojo skaitymo) ir tai isliks visam gyvenimui heart.gif kazkaip be intonacijos ir neiseitu...

Skambant muzikai šnekamės šnekamės,
Mintys teka ramybės vaga,
Kol iš karšto gyvybės ugniakuro
Neišpuola įsiutus liepsna.
Nors širdis tik širdies teieškojo -
Ne gyvybiškai nuogo raumens,
Bet neradus, staiga suliepsnojo
Šalia kieto ir šalto akmens.

Pelenais virto muzikos natos,
O šalia visareikšmė tyla
Lyg įgudęs vikrus akrobatas
Dar ilgai sklaidė skausmą ore...

...kol neliko nei šlako užuovėjos
Tik belaikis tamsos krešulys
Ir apsunkęs nuo nerimo nuojautos
Sielos erzalas , it niežulys.


Atsakyti
#122
As atradau
Pasaulį tavyje
Didesnį negu Žemė,
Negu Dievas.

Jis buvo paslaptingas
Ir beribis.
Tu nieko nežinojai
Apie jį.

Lyg pumpuras
Sušildytas manųjų rankų
Taip pat vidinės
Tavo šilumos,

Jis skleidės žiedu,
Vaisiumi jis brendo,
Pradžios jame nebuvo,
Nei mirties.

Atsargiai lūpomis
Ir širdimis sugludę
Mes ėjom slėpiningais
Jo takais,

Ieškojome stebuklų.
Daug jų radom.
Išlikdami gerais,
Smalsiais vaikais.

Aš atradau
Pasaulį tavyje
Didesnį negu Visata
Ar Dievas...
Atsakyti
#123
QUOTE (mami @ 2004 09 18, 13:53)

Cia yra SEKSPYRO eiles, gal kazkas zino jo eiliu apie meile labai noreciau paskaityt wub.gif wub.gif

Kalbos neranda akys su širdim
Ir dėl tavęs kovoja susikibę.
Širdis nenori skirtis su tavim,
O žvitrios akys puola jos puikybę.

Širdis prisiekinėja, kad jinai
Neturi už tave geresnio draugo,-
O akys tvirtina, kad amžinai
Jos tavo atvaizdą žavingą saugo.

Blaivusis protas iššaukė mintis
Ir susodino jas už teismo stalo.
Ir jie nusprendė: akys ir širdis]
Nuo šiol gyventi santaikoj privalo.

Širdis, kaip dera, širdį pasiims,
O tavo grožis atiteks akims.
Papildyta @ [mergetime]1095687443[/mergetime]
Neujaugi dėl manęs tu abejoji?
Ne, niekam aš kitam nesilanksčiau!
Aš atsidavęs tau. Širdis manoji
Su tavimi suaugus kaip anksčiau.

Manęs nepakeitė laikai ir žmonės.
Nuplovęs nuo savęs visas dėmes,
Vėl tavo aš. Pasbaigė klajonės.
Tuoj mano laivas inkarą įmes.

Kada aplinkui tiek pagundų šėlo
Ir mano kraują degino geismai,
Nei karto aš nepuoliau taip žemai,
Kad pražudyčiau tyrą savo sielą.

Tu mano rožė, mano mylima!
Pasualy be tavęs - man tuštuma.
Atsakyti
#124
Ne išdidi aš. Neklaidink lemties,
Tik apsiginti tenka gan dažnai,
Puikybės labirintuose, išties,
Ne vien tik geradariai aitvarai.
Vieniems kalta, kitiems nesuprasta,
Kažkas iškeikė, o kažkas paspyrė,
Kažkas sušuko, kad nesu sava,
O tik įjunkusi šeimon vagilė.

Nors neėmiau iš nieko. Net veltui
Dalinamu nepasidalinau,
O kiek aistrų klaidingų pakeliui
Į laimę svetimą pasitikau.

Ir išlydėjau nepaliesdama.
Tegul suranda savo laimės giją, -
Aš nebuvau godi, aš nebuvau kalta,
Aš nebuvau įjunkusi vagilė.

Ne išdidi aš. Neklaidink lemties...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Arvira: 22 rugsėjo 2004 - 01:21
#125
Kazkaip visos apsnudo ir poezija pamirso biggrin.gif tada dar vienas Egles Brazdžiūnienės

Be tavęs - tik pilkas akmenėlis ,
Tik begęstanti ugnelė pakely ,
Be tavęs- tik slystantis šešėlis
Vakarėjančiame vandeny .

Tik trapus grumstelis vidur kelio,
Tik takelio siauro atplaiša ,
Be tavęs esu tiktai dulkelė
Šalto vakaro pabaigoje .

Atsakyti
#126
QUOTE (Arvira @ 2004 09 21, 23:21)
Ne išdidi aš. Neklaidink lemties,
Tik apsiginti tenka gan dažnai,
(...)

Ar čia tavo? Gražu smile.gif


Nežinau, ar jau rašiau čia rolleyes.gif :

Mėnulio šviesoje pavargę stovi medžiai.
Ir debesis tolyn vis neša jų likimas.
O mano akyse - vien amžinas laukimas.
Regiu, kaip tavo tylią, lengvą sielą neša

Ilga naktis. Per šaltas jos rankas
Nuslysta snaigė, kažkada sapne regėta.
Ir ašara taip nelauktai nurieda...
Ir medžiai maldai iškelia rankas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Zvirbliuke: 19 spalio 2004 - 11:18
#127
Deja ne mano eiles , tik artimos mano sielai heart.gif Jos priklauso Eglei Brazdžiūnienei .
Atsakyti
#128

NEATSIGRĘŠK
Neatsigręžk, eik vis tolyn,
Nežvelk atgal, kitaip sustosi.
Jei kas vadins tai bailumu,
Tu neklausyk, jis nesupras.
Jei tu manai, aš gailėsiuos,
Kad šitiek daug praradau,-
Juk prisiminimas-geriausias dalykas,
Be abejo, aš jį pasiimsiu su savimi.

Kalėjimą paversk sau pilimi,
Atsilošk ir įsikurk patogiai.
Jau vien bandymas sulaikyti laimę
Turėtų būti baudžiamas.
Ar nepastebėjai, viskas sukasi.
Manai, galėtum nuo to pabėgti?
Betgi nesvarbu kur tu prisėstum,
Viskas praeis pro šalį.

Ta praėjusių dienų šypsena
Stipriai tave nutvėrusi gniaužia.
Tebūnie tai tau pasakyta,
Nes šypsena-tai nuodai.
Išsivaduok pagaliau iš tos dalelės
Praeities, kurią saugojai visus šiuos metus
Nes kada nors tu pamatysi,-
Svarbu tik tai, kas priešaky.
Atsakyti
#129
Negundžiau tavęs, neviliojau,
Už ką gi šiandieną kaltini?
Mes juk abu nežinojom,
Kad drumsčiau nesudrumstą vandenį.

Negundžiau tavęs, neviliojau,
Tad už ką šiandien reikia teisti,
Ar už tai , kad žaidimo taisyklių
Laiku nesuspėjom pakeisti?

Ar todėl, kad žaidimas įgavo
Pernelyg pavojingą kryptį?
Sakyki, ar tik ant manęs
Už tai šiandien reikia pykti?

Ir jeigu žaidimas baigtas,
Ligi galo sužaisti nespėjus,
Už netikusį jo finalą
Gyvenimas baudžia žaidėjus.
Atsakyti
#130
,"KARTU"

Ir atsitinka taip
Du žmonės išsiskyrę
Bet būna visados kartu
Nuo ryto ligi ryto
Gyvena viens kitu
Jie išsiskyrę
Bet visada kartu
Lietuj, žolėj
Ir pusryčių metu
Jie sėdi ne prie vieno stalo
Ir svetimuos namuos
Rytais arbatą geria
Paskęsdami beviltiškuos
Vilčių laukuos
Sinchroniškas judėjimas
Skirtinguose taškuos
Nebyliai juos sujungia
Tai tiek bendrumo
Jų veiksmuos
Ir susitikti jiems nebūtina
Nes jie visad kartu
Tik retkarčiais
Nesusitikę pasimato
Ir klimpsta paslapty
Tik jiems pažystamų ženklų
Ir atsitinka taip
Kad išsiskyrę
Du žmonės
Būna visada kartu
Ir tik vieni jie šitą skonį žino
Kas tai yra
Kartu
........ :-/



O gal galite pasakyti, kieno cia kuryba?
Atsakyti
#131
Is zemes iskasiu, is juros prisauksiu.
Numirsi - prikelsiu, iseisi - neleisiu.
Sunim uzpjudysiu, vilkais uzbaidysiu,
Viena tik mylesiu, kankinsiu viena...

Apaktum - uz rankos vedziosiu..
Per vasaras - rudenis eisim drauge.
Apkurstum - ausim tavo busiu-
Mylesiu nelaimej, mylesiu varge.

Pavargusį, sužeistą - visokį priimsiu...-
Karalium pavirsi ar elgeta tapsi - nebusiu viena,
Vistiek as pazinsiu: namo parsivedus, duris uzsisklendus, nerodysiu niekam -
Mylesiu viena...

Surasiu ko ieskau - tik tau atiduosiu.
Naktim tavo busiu, tau busiu diena.
Isbarsi - tylesiu, skaudu bus - kentesiu -
Tik tavo, tik tavo as busiu zmona!...
Atsakyti
#132
Merginos, labai ieskau vieno eilerascio, bet prisimenu tik

Taves nera.
As pati tave sugalvojau,
Kad kankinciau save
siuo kvailu laukimu.
Zingsniai uz duru?
Ne, as atmerktom akim sapnuoju,
Netikedama zodziais protingais
Ir savo piktu likimu.

Skausmo nera.
As pati sugalvojau skausma
Lyg tai butu
Vienintele gyvenimo mano prasme
Keiciames. senstam.blaivejam.
O as tebelaukiu.
Nors zinau - neateisi.
Kaip visada -
Neateisi ir tiek.

Autore moteris. Kas zinot pabaiga????
Atsakyti