Oi, kaip gerai - skaiciau, skaiciau, ir rupesciai kazkaip nutolo, ir ramu pasidare.
Ir dar nusotabu, kad radau bendraminciu: as labai myliu Jacques Prevert (ir lietuviskai, ir prancuziskai... Ir jis ne vaiku poetas, jis sielos pankas!!!!!!!) ir H. Radauska. Jis irgi pankas: kas galejo 1950 rasyti tokius eilerascius????????
Idedu savo mylimiausia (vien paskutinis stulpelis ko vertas!):
LUNATIKAS (STRĖLĖ DANGUJE (1950))
Per teatrinį dangų, blogai nutapytą,
Praskrido netikro angelo šešėlis.
Jis atsargiai mosuoja popieriniais sparnais:
Jie silpnai prisiūti, jie gali nutrūkti.
Lavoninėj numirėlis rėkdamas pabunda.
Jis sapnavo chirurgo chalatą ir peilį.
Seselės kambary vakarykštės rožės
Byra žuvims ant baltų akių.
Gėlių krautuvėj miega pavasaris.
Mėsinėj miega raudoni jaučiai.
Jūreivių sapnuos miega šokėjos.
Transformatoriuos miega srovė.
Lunatikas eina iš aštunto aukšto
Per blizgantį, slidų stiklinį siūlą.
Jam kiaurai pro sielą skrenda peteliškės,
Ir viena, pavargusi, užmiega jo širdy.
tokiu graziu eiliu cia galima surasti 
ir man patinka poezija, tad idedu savo megstama eilerasti
V. Sabutyte
Kas ji-nuodeme?
Ar juoda deme?
Gal paminti tai, kas kitiems brangu?
Gal atimt, negerbti saves ir kitu,
Pult i pirmo glebi,
Nors ir nemyli,
Nors kazka suzeisi...............
Neiki, jei gali,
Traukia tamsios naktys,
Traukia giluma,
Palukek, nereikia,
Bus kita diena,
Dar surasi meiles, gintaro pilis,
Eisi simta kartu, saules pasitikt..............
ir man patinka poezija, tad idedu savo megstama eilerasti
V. Sabutyte
Kas ji-nuodeme?
Ar juoda deme?
Gal paminti tai, kas kitiems brangu?
Gal atimt, negerbti saves ir kitu,
Pult i pirmo glebi,
Nors ir nemyli,
Nors kazka suzeisi...............
Neiki, jei gali,
Traukia tamsios naktys,
Traukia giluma,
Palukek, nereikia,
Bus kita diena,
Dar surasi meiles, gintaro pilis,
Eisi simta kartu, saules pasitikt..............
Jonas Jakštas
Aš sukūriau tave iš dienos,
tu sukūrei mane iš nakties.
Aš sukūriau tave iš tylos,
tu sukūrei mane iš audros.
Aš sukūriau tave iš vilties,
Tu sukūrei mane iš gėlos.
Gal todėl ir gyvent nei kartu
mes negalime, nei atskirai...
Aš sukūriau tave iš dienos,
tu sukūrei mane iš nakties.
Aš sukūriau tave iš tylos,
tu sukūrei mane iš audros.
Aš sukūriau tave iš vilties,
Tu sukūrei mane iš gėlos.
Gal todėl ir gyvent nei kartu
mes negalime, nei atskirai...
Tomas Arūnas Rudokas "Sfinksas ir Liūtas"
Pasaulis toks šaltas, toks šiltas,
toks drungnas.
Pasaulis ir draugas, ir priešas.
Ne tavo tas paltas ir tiltas, ir dugnas.
Bet tavo tik kruvinas riešas.
Pasaulis toks mielas, toks kvailas,
toks keistas.
Pasaulis beširdis, beprotis.
Kodėl skauda siela?
Ką meilė pakeisti čia gali?
Tik šokti ir groti.
Pasaulis toks linksmas, toks liūdnas,
toks kietas.
Pasaulis many ir ne mano.
Pasaulis tai sfinksas, ir liūtas, erškėtis.
Ir visas gyvenimo menas.
Pasaulis toks šaltas, toks šiltas,
toks drungnas.
Pasaulis ir draugas, ir priešas.
Ne tavo tas paltas ir tiltas, ir dugnas.
Bet tavo tik kruvinas riešas.
Pasaulis toks mielas, toks kvailas,
toks keistas.
Pasaulis beširdis, beprotis.
Kodėl skauda siela?
Ką meilė pakeisti čia gali?
Tik šokti ir groti.
Pasaulis toks linksmas, toks liūdnas,
toks kietas.
Pasaulis many ir ne mano.
Pasaulis tai sfinksas, ir liūtas, erškėtis.
Ir visas gyvenimo menas.
> Zmones sneka, kad siemet geriau nei pernai.
> Kiti gi tvirtina, kad kitamet bus dar geriau nei siemet...
> pagalvoju sau.. o jei.. po simto?
> padarau simta, nu tikrai geriau..
citata is Erlicko poezijos
> Kiti gi tvirtina, kad kitamet bus dar geriau nei siemet...
> pagalvoju sau.. o jei.. po simto?
> padarau simta, nu tikrai geriau..
citata is Erlicko poezijos
Aš irgi Erlicką. Tokia paprasta ir stebinanti poeziška proza. Ir pataikei tu man čia parašyti( o aš šiandien perskaityti 
). Jau taip ir sukasi dabar galvoje gal tikrai šįvakar kokį šimtą?
Erlicką. Tokia paprasta ir stebinanti poeziška proza. Ir pataikei tu man čia parašyti( o aš šiandien perskaityti ). Jau taip ir sukasi dabar galvoje gal tikrai šįvakar kokį šimtą?
Ode mylimajai
Jauciu svelnute minksta oda
Kuomet lieciu tave ranka.
Tu nuostabiausia man paguoda,
Tu mano duona ir druska.
Nors tyko tukstanciai pavoju,
Tave isnesiu, buk rami,
Tik pasikliauki mano kojom
Ir mano zuikio sirdimi.
Kai be taves - as kaip be vietos.
Giedra diena - man dargana.
As tavo storio pakeretas,
O pinigine tu mana!
Jauciu svelnute minksta oda
Kuomet lieciu tave ranka.
Tu nuostabiausia man paguoda,
Tu mano duona ir druska.
Nors tyko tukstanciai pavoju,
Tave isnesiu, buk rami,
Tik pasikliauki mano kojom
Ir mano zuikio sirdimi.
Kai be taves - as kaip be vietos.
Giedra diena - man dargana.
As tavo storio pakeretas,
O pinigine tu mana!
| QUOTE (musyte @ 2003 09 06, 03:02) |
| Vėl šoka valsą butelys degtinės, Ir stiklas pilnas,cigaretės kvapas, Triukšminga muzika,nakties minutės paskutinės... Aš suvokiu...TAI MANO KAPAS! Kas kaltas? Nežinia,galų gale ir nesvarbu, Stiklai dveji, ir TU ir aš laimingi, Pakyla saulė...Su baltais žirgais namo parjot žadu... Nors neturtingi mes,bet niekindami mirtį mes abu galingi!!! CHADOW MAN (Takas) |
Geras, tu cia man seseliuka priminei ir jo eiles...Kazkada be ju nei dienos nepraleisdavau,reiks jam parasyti
| QUOTE (lengvute @ 2003 07 03, 00:32) |
| ,"KARTU" Ir atsitinka taip Du žmonės išsiskyrę Bet būna visados kartu Nuo ryto ligi ryto Gyvena viens kitu Jie išsiskyrę Bet visada kartu Lietuj, žolėj Ir pusryčių metu Jie sėdi ne prie vieno stalo Ir svetimuos namuos Rytais arbatą geria Paskęsdami beviltiškuos Vilčių laukuos Sinchroniškas judėjimas Skirtinguose taškuos Nebyliai juos sujungia Tai tiek bendrumo Jų veiksmuos Ir susitikti jiems nebūtina Nes jie visad kartu Tik retkarčiais Nesusitikę pasimato Ir klimpsta paslapty Tik jiems pažystamų ženklų Ir atsitinka taip Kad išsiskyrę Du žmonės Būna visada kartu Ir tik vieni jie šitą skonį žino Kas tai yra Kartu ........ :-/ |
prasmingi žodžiai 
,o kas autorius jei ne paslaptis
Išskalauti daiktai...
Dabar ir vėl galiu abejoti.
Sunkius, nereikalingus daiktus,
Išnešiotus savy,
išskalavo pasąmonė
į saulėtą vasaros dieną,-
kaip ežeras išskalauja
negyvas žuvis, žoles, šaknis,
ir kartais kūną žmogaus.
Dabar viską turiu prieš save
/viską, kuomi buvau tikra/,
dabar ir vėl esu laisva
ir galiu abejoti.
Liūnė Sutema
Dabar ir vėl galiu abejoti.
Sunkius, nereikalingus daiktus,
Išnešiotus savy,
išskalavo pasąmonė
į saulėtą vasaros dieną,-
kaip ežeras išskalauja
negyvas žuvis, žoles, šaknis,
ir kartais kūną žmogaus.
Dabar viską turiu prieš save
/viską, kuomi buvau tikra/,
dabar ir vėl esu laisva
ir galiu abejoti.
Liūnė Sutema
Vienas is mano mylimiausiu eilerasciu
H.Radauskas
Yra laukai ir suliniu vanduo
Ir horizontuose malunai moja.
Ateina gelsvas kaip liepsna ruduo
Ir piemenys liudnam miske dainuoja.
Keli nuvarge, platus spinduliai
Ant kelio guli prie geltonos varpos.
Pro tvora raudonuoja obuoliai,
Ir kriause supas kaip auksinis varpas.
O vakare- uzmigti negaliu
Matau kaip skrenda menesienoj zasys.
Ir pilnaties geltonu takeliu
Is leto slenka liudesys manasis...
H.Radauskas
Yra laukai ir suliniu vanduo
Ir horizontuose malunai moja.
Ateina gelsvas kaip liepsna ruduo
Ir piemenys liudnam miske dainuoja.
Keli nuvarge, platus spinduliai
Ant kelio guli prie geltonos varpos.
Pro tvora raudonuoja obuoliai,
Ir kriause supas kaip auksinis varpas.
O vakare- uzmigti negaliu
Matau kaip skrenda menesienoj zasys.
Ir pilnaties geltonu takeliu
Is leto slenka liudesys manasis...
